Maži vaikai spontaniški ir entuziastingi, smalsūs ir žingeidūs… Jie lyg maži mokslininkai tyrinėja ir atranda pasaulį, o jų vaizduotė atrodo beribė - iš smėlio smiltelių galintys sukurti pasakišką pilį, mažą akmenėli paversti brangakmeniu, o iš lauko žolelių iškepti gardžiausią skanėstą.
Laikas bėga, vaikas auga ir vieną dieną galbūt pastebėsite, kad vaikas jau nieko nebenori, nežino ką veikti, o visas jo ar jos pasaulis ir interesai susiję su kompiuteriu, televizoriumi ir mobiliuoju telefonu. Kur dingsta smalsūs, klausinėjantys, originalūs vaikai? Atrodo su amžiumi jie vis labiau tampa panašūs vieni į kitus.
Šiuolaikiniai psichologai teigia, kad svarbu tiek įgimti vaiko gebėjimai, tiek ir tai, kaip jie ugdomi. Iš tiesų kiekvienas mokyklinukas, jei jis yra sveikas, pailsėjęs ir jaučiasi saugus bei mylimas, yra be galo kūrybiškas. Jo nestabdo daugybė ,,teisingų’’ nuostatų, kaip ,,iš tikrųjų turėtų būti, jis leidžia sau fantazuoti, kurti ir atrasti naujus bei netikėtus pasaulius, kur viskas įmanoma - ir skraidantys katinai, ir gerosios fėjos, ir spalvotas vėjas…
Kūrybiški vaikai - tikras iššūkis tėvams. Kūrybingumo esmė - meilė tam, ką ji daro, teigia J. P. Torrance’as. Kūrybingumą skatinantys užsiėmimai nereikalauja nei daug laiko, nei lėšų, tačiau gali pradžiuginti ne tik vaikus, bet ir jus. Su vaiku galite ir tiesiog pasvajoti, aptarti netikėtas idėjas.
Kyla klausimas - kas galėtų padėti atsiskleisti vaiko kūrybiškumui? Psichologai J. C. Gowanas ir E. Torrance’as pateikia keletą svarbių patarimų.
Kaip sukurti tinkamą aplinką vaiko kūrybiškumui?
- Sukurkite vaikui saugią psichologinę aplinką. Vaikui svarbiausia žinoti, jog, kad ir kas nutiktų, jis yra vertinamas ir mylimas.
- Būkite palaikantys ir užjaučiantys. Ypač daug laimi tėveliai, kurie nepuola aiškinti vaikui, kodėl jam nepavyko, bet visų pirma įvardina: ,,Matau, labai nusiminei ir supykai, kad tau šį kartą nepavyko, bet džiaugiuosi, jog tu domiesi, tikiu, kad kitą kartą tau pavyks jau geriau…’’. Palaikykite vaiko kūrybinius sugebėjimus ir užjauskite, ištikus pirmosioms nesėkmėms.
- Būkite pakantūs neįprastoms idėjoms. Leiskite vaikui tyrinėti pasaulį savaip.
- Suteikite vaikui laisvės. Palikite vaiką vieną ir leiskite jam užsiimti, jeigu tik jis nori, savo reikalais pačiam.
- Padėkite vaikui ugdytis savirefleksiją. Padėkite vaikui išmokti susikurti savą sistemą, pagal kurią jis galėtų vertinti tiek savo paties, tiek kitų idėjas. Kai vaikas jūsų klausia: ,,Ar gerai padariau, nupiešiau?’’, galite perklausti: ,,O kaip tau atrodo? Kaip galvoji, ką dar čia galėtum/norėtum nupiešti?’’.
- Patenkinkite pagrindinius poreikius. Padėkite vaikui patenkinti pagrindinius poreikius (saugumo, meilės, pagarbos sau ir kitiems), nes žmogus, sukaustytas nepatenkintų poreikių ,,energijos’’, menkiau gali save realizuoti.
- Nuoseklus bendravimas ir palaikymas. Jei su savo vaiku bendrausite nuosekliai, aiškiai įvardindami kokio elgesio iš jo tikitės, kartu nepamišdami kasdien bent po kelis kartus jam pasakyti ,,myliu’’, ,,džiaugiuosi’’, ,,didžiuojuosi tavimi’’, ,,tau pavyks’’, jis jausis saugus ir mylimas.
- Sukurkite tinkamą kūrybos erdvę. Vaikas, kuris neturi galimybės išlieti savo kūrybinės energijos, lengvai gali nukreipti ją nepageidaujama linkme. Tam reikalinga sukurti tinkamą kūrybai atmosferą, aplinką. Vaikui reikia turėti savo kambarį ar vietą, kur niekieno netrukdomas galėtų atsiduoti kūrybos siautuliui.
Ugdant kūrybišką mąstymą svarbu, kad vaikai nuo mažens galėtų įgyti kuo įvairesnės patirties, turėtų galimybių tyrinėti pasaulį visomis juslėmis. Svarbu ne tik matyti, bet ir išmokti pastebėti, ne tik klausytis, bet ir girdėti, justi, užuosti.
Belieka paminėti, kad visi tėveliai kartais būna tiesiog pavargę, prislėgti rūpesčių. Čia ir iškyla dilema: baisu sužlugdyti savo vaiko entuziazmą, tačiau kartais tiesiog negalime, nemokame ar nenorime jo išklausyti, paskatinti ar pamokyti.
