Vaikų literatūra Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją, kuri prasidėjo XIX amžiuje. Pirmieji lietuvių rašytojų kūriniai vaikams pasirodė XIX a. viduryje, tačiau nuosekli vaikų literatūra atsirado tik XX amžiuje. 1864-1904 metais, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, buvo uždrausta viešai vartoti lietuvių kalbą, o tai neigiamai atsiliepė ir literatūros raidai. Vis dėlto, 1918-1940 metai, pirmieji nepriklausomybės metai, leido visoms meno rūšims, įskaitant vaikų literatūrą, pradėti rutuliotis. Jau 1945 m. buvo susiformavę visi vaikų literatūros žanrai.
Sovietmečiu, nuo 1940 iki 1990 m., Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, todėl literatūra ir menas negalėjo savarankiškai plėtotis, buvo pilna ideologizmo ir pamokymų. Tik apie 1975 metus literatūrinė pasaka, apsakymas, poezija ir dramaturgija tapo autentiški, pradėjo rodyti vaiko pojūčius ir mentalitetą. 1990 metais Lietuva iškovojo Nepriklausomybę, o XXI amžiaus literatūra tęsia prieš dešimtmetį prasidėjusius procesus. Dabar galime kalbėti apie savaime natūralią vaikų literatūros raidą, kur kūryba nebėra ideologiškai kontroliuojama ir nėra cenzūros.
Skaitytojai gali naudotis vadinamąja „buržuazinio“ laikotarpio literatūra bei visa pasaulinės literatūros klasika. Verstinė literatūra tapo svarbiu pavyzdžiu lietuvių rašytojams. Kęstutis Urba, literatūros tyrinėtojas bei Tarptautinės vaikų knygų tarybos Lietuvos skyriaus pirmininkas, pastebi, kad visais raidos tarpsniais vaikų literatūra remiasi tautosaka. Naujaisiais laikais ypač aktyviai tautosaka naudojosi gerai žinomas poetas Martynas Vainilaitis (1933-2006), sukūręs apie dešimt eiliuotų literatūrinių pasakų remdamasis lietuvių liaudies pasakomis, sakmėmis, padavimų motyvais. Liaudies motyvų įvaizdžiai atsiskleidė ir Leonardo Gutausko, Selemono Paltanavičiaus kūriniuose, o mitologines būtybes vaikams pristatė etnologas Gintaras Beresnevičius (1961-2009).
Naujovės ir žanrinė įvairovė
XXI amžiaus literatūroje nauja yra nonsenso stilistika, kurią aktyviai įtvirtina jaunesnės kartos rašytojai. Visų pirma, čia paminėti reikia Vytautą V. Landsbergį, kuris Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją ir studijavo kino bei teatro režisūrą. Jo knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis, kuriose absurdas keičiasi dvasinėmis temomis.
Kiti ryškūs šiuolaikinės vaikų literatūros autoriai yra:
- Nijolė Kepenienė (g. 1957 m.), kuri debiutavo pasakų knygele „Labanakt“.
- Sigitas Poškus (g. 1957 m.), kurio knygų siužetai - tai žaidimas su itin „sunkiu“ adresatu, mažu vaiku. Kai kurie jo kūriniai yra be teksto, žaidžiama vien garsais.
- Renata Šerelytė (g. 1970 m.), plėtojanti postmodernius literatūrinius pasaulius. Jos prozos teminis laukas dažniausiai yra mažo miestelio buitis, kurioje nėra romantizmo, bet yra amžini lietūs, pelynai, dulkės ir pūvančių žolių kvapas.
Nauja istorinė situacija tapo proga rutuliotis realistinei prozai, kurioje nebėra reikalo rodyti gyvenimą gražesnį, negu jis yra iš tikrųjų. Galima rašyti ir apie skaudžias moralines ar socialines problemas. Šioje srityje ypač gerai atsiskleidžia Bitė Vilimaitė (g. 1943 m.). Jos novelių rinktinė „Papartynų saulė“ (2002 m.) sulaukė didelio pripažinimo. B. Vilimaitę jaudina yranti šiuolaikinė šeima, auganti vienatvė ir nykstantis meilės jausmas. Rašytoja geba pateikti įvairių veikėjų požiūrius ir rodyti pasaulį kito žmogaus akimis.
Aktualiausias gyvenimo problemas nagrinėja dramaturgas ir prozininkas Kazys Saja (g. 1932 m.). Jo naujausiame kūrinyje „… kurio niekas nemylėjo“ vyrauja blogio pasaulis, tačiau pabaigoje konstatuojama, kad materijai prasmę gali suteikti tik meilė.
Vienas populiariausių vaikų rašytojų, kasmet patenkąs į skaitomiausių autorių penketuką, yra Vytautas Račickas (g. 1954 m.). Realistinės prozos pavyzdys gali būti jo kūrinys paaugliams „Baltos durys“.
Eksperimentinių vaikų namų link pasuko fizikos mokslų daktaras Gendrutis Morkūnas (1960-2009), kūręs vaikams tik 5 metus. Jo knygose „Iš nuomšiko gyvenimo“, „Vasara su kaštonu“, „Grįžimo istorija“, „Velniškai karštos atostogos“ realizmo apraiškos įspūdingai susipynusios su nonsenso triukais, vizijomis ir metaforiškais vaizdais.
Pastaraisiais metais praturtėjo problemų novelės kryptis, kuri pasirodė jau 1985 m. Gintarė Adomaitytė (g. 1954 m.) apysakoje „Laumžirgio namai“ vaizduoja moterų, mergaičių likimus naujoje socialinėje realybėje. Naują reiškinį pristato ir Vilė Vėl (g. 1953 m.) knygoje „Parašyk man iš Afrikos“, kurios pagrindinis herojus yra diplomato sūnus.
Ona Jautakė (g. 1954 m.) sėkmingai sukūrė šiuolaikinį teigiamą herojų - paauglį.
Vyresniosios kartos rašytoja Vytautė Žilinskaitė, kurios knygos, tokios kaip „Robotą ir peteliškę“, tebėra aktualios.
Dabartinis skaitytojas mėgsta intriguojančius siužetus, atspindinčius šiuolaikines realijas, ir mielai renkasi žaismingas, linksmas istorijas. Šia kryptimi populiarumo siekė užsienio rašytojos Meg Cabot, Hotense Ullrich, Louise Rennison. Lietuvių autorė Kristina Gudonytė parašė romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, kurio herojė - maištaujanti 15 metų Kotryna. Knygos herojės akimis autorė puikiai apnuogina suaugusiųjų „ego“. „Trise prieš mafiją“ - bene pirmoji lietuvių detektyvinė apysaka, nagrinėjanti vaikų globos namų auklėtinių gyvenimą.
Tomas Dirgėla yra vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas. Jo detektyvinė serija „Domas ir Tomas“ itin mėgstama vaikų.
Evelinos Daciūtės eilėraščiai patiks 3-8 metų vaikams. Lengvi, žaismingi ir šilti, jie pasakoja apie vaikų patirtis, kasdienybę, svajones ir meilę.
Indrė Zalieckienė pati rašo ir iliustruoja savo knygas. Jos knyga su trimis spalvotais langeliais, pro kuriuos žvelgiant į iliustracijas, ryškėja trys skirtingos tikrovės, padeda suprasti kito žmogaus jausmus.
Ramutė Skučaitė, daugelio vaikiškų knygų autorė, savo nuotaikingose knygelėse šmaikščiomis, nostalgiškomis ar pamokančiomis eiliuotomis istorijomis supažindina vaiką su pirmaisiais skaičiais ir spalvomis.
Pažintinė knyga - miesto gidas 7-12 m. vaikams ir visai šeimai - **„Vilnius. Vija ir Meška miestinėja“**. Autorė Rūta Norkūnė veda kelionę po Lietuvos sostinę.
Antroji knyga apie laukinį arklį Dominyką, pamilusį rugiagėlę Svajonę, pasakoja apie jo kelionę į kosmoso platybes ieškoti stebuklingo brangakmenio. Autorė - **Vytautas V. Landsbergis**, kurio knyga „Arklio Dominyko meilė“ yra viena svarbiausių nonsenso poetika paremtų knygų.
Danguolė Kandrotienė, rašytoja ir leidėja, sukūrė knygą apie paskutinio pasaulyje baltojo raganosio istorijas, kurios įkvėptos tikros istorijos ir pasakoja apie vienatvę, draugystę, praradimą ir viltį.
Knyga **„Mažas kaip vabalėlis“** - trumpa istorija apie pasaulį atrandantį vabalėlį, kurios autorė Kotryna Zylė yra vaikų ir jaunimo knygų autorė, iliustruotoja ir dizainerė.
Dvidešimt septynios istorijos - ir tiek pat Juzulių, kurie kalba gimtąja tarme ir yra įvairių Lietuvos etnografinių rajonų atstovai. Juzulis yra ne tik dabarties gyvenimo atpasakotojas, bet ir kai kurių istorinių įvykių liudininkas. Autorius - Marius Marcinkevičius, knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas.
Gražiausių knygų **„Draugystė ant straublio galo“**, **„Maži eilėraščiai mažiems“** autorius, už knygą vaikams „Sivužas“ apdovanotas dr. A. Petriko literatūrine premija yra Marius Marcinkevičius.
Naujausia mylimos poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių knyga vaikams su Marijos Smirnovaitės iliustracijomis.
Knyga **„Emilio laiškas“**, kurios naują leidimą puošia dailininkės Gretos Alice iliustracijos. Autorė - rašytoja Ignė Zarambaitė, skaitytojų ir kritikų įvertinta už vaikams ir paaugliams skirtas knygas.
Iliustracijų ir paveikslėlių knygų suklestėjimas
Pastaraisiais metais ypač pastebimas lietuvių vaikų knygų iliustracijų suklestėjimas. Nors Lietuvoje nėra senos ir gilios paveikslėlių knygų tradicijos, situacija sparčiai keičiasi. Leidėjai drąsiau eksperimentuoja, aktyviau bendrauja su skaitytojais, todėl daugėja ir paveikslėlių knygų. Jose dažniausiai kalbama apie universalias vertybes, vaiko patirtis ir aktualijas - žaidimus, santykius su tėvais, draugystę. Šios knygos žaismingos ir šviesios, o iliustracijos pasižymi vaizdų, detalių gausa, tai skatina mažuosius pasinerti, tyrinėti, žaisti.
Itin dažnas pasakos žanras, kurio herojais tampa antropomorfizuoti gyvūnai. Tokias pasakas kuria reikšmingiausias ir labiausiai tarptautiniu mastu pripažintas iliustruotojas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Jo pasteliško iliustracijų stiliaus, kuriame realistinio pasaulio vaizdai derinami su pasakiniu, supainioti su kuo kitu tiesiog neįmanoma. K. Kasparavičiaus istorijos pasižymi žaisme, išmintimi, skaidrumu. Jo knygos verstos beveik į 30 pasaulio kalbų.
Didelio mažųjų skaitytojų dėmesio sulaukė ryškiaspalvės ir žaismingos knygos apie jų bendraamžės mergaitės Kakės Makės nuotykius, sukurtos rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės. Serija, pradėta 2010 m., tapo tokia populiari, kad Kakė Makė virto prekės ženklu.
Pamažu atsiranda paveikslėlių knygų, pasižyminčių abstraktesne menine kalba, kuriose kalbama apie sudėtingesnius dalykus. Pavyzdžiui, Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio „Marmiai“.
Monika Vaicenavičienė ėmėsi kurti beletrizuotas pažintinio pobūdžio paveikslėlių knygas, pavyzdžiui, apie daktarą Joną Basanavičių „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (2018).
Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai, neretai sulaukdami paskatinimo ir iš Lietuvos kultūros instituto, vis drąsiau dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Tarptautinė Bolonijos knygų mugė tampa puikia proga parodyti savo darbus pasauliui. Kai kurie jų imasi iliustruoti ne tik lietuvių, bet ir užsienio rašytojų knygas.
2017 m. pirmą kartą Lietuvos kūrėjų darbas - rašytojos Evelinos Daciūtės ir iliustruotojos Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“ - pelnė Mildred L. Batchelder Award apdovanojimą.
Sėkmės Europoje sulaukė ir Jurgos Vilės bei Linos Itagaki istorinė grafinė apysaka „Sibiro haiku“.
Be abejonės, paveikslėlių knygos ir itin gausiai iliustruotos istorijos lengviau patraukia užsienio leidėjų dėmesį, nes vaizdų kalba yra universalesnė.
Poetų ir paauglių literatūros tendencijos
Nors vaikų poezijoje ilgą laiką buvo justi štilys, vis dėlto Lietuvoje poezija turi gilias tradicijas. Vieną kitą knygą išleisdavo gyvosios vaikų literatūros klasikės Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė, bet stigo naujų poetų ir naujų kūrybinių idėjų. Dėl šios priežasties poezija vaikams menksta, nors Lietuvoje ji turi labai stiprias ir senas tradicijas.
Lietuvių paauglių literatūra nėra gausi - jos išleidžiama gerokai mažiau nei kitiems amžiaus tarpsniams skirtos grožinės literatūros. Ilgą laiką trūko naujų ir jaunimui aktualių knygų. Ateiti naujiems talentingiems autoriams į paauglių literatūrą padėjo didžiausios šalies leidyklos.
Daugiausia paaugliams rašoma problemų proza (arba dar vadinama naujuoju realizmu) - apie paauglių patiriamus sunkumus ir išbandymus. Dažnos temos yra alkoholio žala, patyčios, sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, vaikų namuose augančių paauglių patirtys. Akvilina Cicėnaitė savo problemų prozos kūriniuose pasakoja apie paauglių patirtis, pavyzdžiui, „Niujorko Respublika“ (2015), „Kad mane pamatytum“ (2020). Į Lietuvos istoriją pažvelgė ir Rebeka Una knygoje „Aš esu Tomas, seklys“, pasakojama apie vaikų linksmybes 8 dešimtmečio Lietuvos kaime. Taip pat pasirodo ir spekuliatyviosios literatūros paaugliams: fantastinių, distopinių kūrinių. Pirmoji lietuviška distopija - Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).
Apdovanojimai ir pripažinimas
Prie vaikų literatūros puoselėjimo ir sklaidos itin stipriai prisideda Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. IBBY Lietuvos skyrius apdovanoja geriausias metų vaikų knygas. Iš pradžių tebuvo viena lietuvių vaikų literatūros tėvo - Prano Mašioto - vardu pavadinta premija. Metams bėgant premijų atsirado daugiau: už geriausią debiutą, reikšmingiausius metų vertimus vaikams ir paaugliams, geriausią pažintinę knygą, geriausią paveikslėlių knygą, gražiausiai iliustruotą knygą, taip pat premija skiriama už svarbius vaikų literatūros tyrimų ar sklaidos projektus.
Taip pat šalyje kasmet vyksta akcija „Metų knygos rinkimai“ - tai daugiausia dėmesio sulaukiantys knygų apdovanojimai. Ekspertų komisija atrenka geriausias knygas vaikų ir paauglių kategorijose, o skaitytojai balsuodami išrenka „Metų knygą“.
2016 m. vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu, 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a.
Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba.
tags: #dabartinis #vaiku #rasytojas
