Menu Close

Naujienos

Vaikų darželiai: istorija, raida ir šiuolaikinės tendencijos

Vaikų darželis - privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų.

Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones.

Remiantis pirmojo vaikų darželio įkūrėju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu, tai buvo terminas aprėpiantis visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas.

Šis terminas sujungia mokslo, vaikų ugdymo ir vaikų priežiūros sritis.

Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.

Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, pvz: Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus.

Sudarant darželio grupes vaikai skirstomi pagal amžių.

Grupės sudaromos pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.

Pilnos dienos vaikų auklėjimas Vokietijoje dažnai yra vadinamas dieniniu vaikų darželiu (vok. Kindertagesstätte) arba dieniniais namais vaikams (vok. Tagesheim).

Taip pat yra siūlomi ir kitokie lankymo modeliai pvz., nuo ankstyvo ryto (5:30 val.) iki vėlyvo vakaro (20 val.) ir užimtumas savaitgalio dienomis.

Taip pat egzistuoja, bei gydomosios ir specifinės pedagogikos vaikų darželiai.

Šio tipo darželiuose yra auklėjami neįgalūs, reikalaujantys specialios priežiūros ar turintys sveikatos negalavimų vaikai.

Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių pvz. miško vaikų darželiai (vok. Waldkindergarten), ūkio vaikų darželiai (vok. Bauernhofkindergarten), Montessori pedagogikos vaikų darželiai (vok. Montessorikindergarten), vaikų darželis miško kaimas (vok. Waldorfkindergarten).

Kai kuriuose darželiuose yra orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus.

Lietuvoje pvz., lenkiškus, o Vokietijoje prancūziškus, itališkus arba ispaniškus.

Istorinė nuotrauka vaikų darželio

Vaikų darželių istorinė raida

Pramonės revoliucijos metu žmonėms kraustantis iš provincijos į miestus, tai dramatiškai keitė daugiavaikių šeimų socialinę aplinką, kurioje augo vaikai.

Ženkliai padidėjo pramoninėje gamyboje dirbančių moterų skaičius.

Tuo tarpu vaikai gyveno ypač greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose.

Šiandieninėms, valstybės pripažintoms, vaikų darželiams aprašyti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų.

Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“.

Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika, o taip vadinamoje „mažamečių vaikų mokykloje“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkrečia ir vientisa pedagogika.

Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija).

Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamają „mezgimo mokyklą“.

Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik (veng. Therese Brunsvik).

1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“.

Jaunystėje ji gyveno Šveicarijoje, kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi (it. Johann Heinrich Pestalozzi).

Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai.

Ji buvo to meto moterų išsilavinimo pavyzdžiu Vengrijoje.

Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą (bendradarbiaujant su savo dukterėčia Blanka Grėfin fon Teleki) ir namų agronomių mokyklą.

1837 m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą.

Ji savo pedagoginę patirtį perdavė keliaudama į Vokietiją (Miuncheną, Augsburgą), Angliją, Italiją ir kitas šalis.

Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies.

Grafienė skatino vyriausybę reguliuoti auklėtojų mokslą ir parašė keletą knygų apie ankstyvojo amžiaus auklėjimo svarbą.

Nuo 1837 m. Vengrijoje tęsėsi nenutraukiamai auklėtojų apmokymai, o 1959 m. rugsėjo 1 d. XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai.

Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas (pranc. Johan Friedrich Oberlin), Luise Šepler (pranc. Louise Scheppler) ir Paulina zur Lipe (vok. Pauline zur Lippe) miestuose, kuriuose gyveno.

O 1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami.

Šiam įvykiui atminti 2015 m. birželio 6 d. Vokietijoje buvo išleistas 215 euro centų vertės pašto ženklas.

Jis buvo sukurtas grafikės Lizos Rioper (vok. Lisa Röper) iš Kaselio.

Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau.

Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas.

Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms.

Ten jos turėjo pasisemti pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime.

Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.

Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis

Dvejiems metams prieš pirmojo darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis (vok. Johann Samuel Ferdinand Blumröder) Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausančiam kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą.

Jau 1835 m. Erfurte gimęs teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris (vok. Karl Reinthaler) (1794-1863 m.) paskatino įkurti mažamečių vaikų priežiūros įstaigą, kurioje taip pat turėjo būti prižiūrimas ir vaikų sveikata.

Įstaiga išgarsėjo kaip mokyklinis susivienijimas.

Kartu su penkiais miesto „gerbiamais vyrais“ 1835 m. gegužės 23 d. valdiškosios neturtingųju komisijos dėka buvo pasirašyta įkūrimo pažyma.

Pasak to meto išsaugotų dokumentų, 1835 m. liepos 20 d. prie ligoninės vartų, kurioje vaikai turėjo būti saugomi ir prižiūrimi, buvo sulaukta tik vienos motinos su vaiku (laukiama buvo dvylikos).

Iki 1846 m. jau buvo sukurti „tikrieji“ vaikų darželiai, kurie rėmėsi Friobelso pedagogikos metodais.

1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti.

Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris.

Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą.

Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas.

Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius.

Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis.

Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobūdžio įstaigos yra žalingos ir yra būtina kruopščiai jas stebėti.

Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės.

Vyriausybė iš esmės netrukdė vaikų auklėjimui, tik leido tai daryti valstybės pripažintose įstaigose.

Jos turėjo būti ištikimos valstybei.

1852 m. Bavarijos karalystėje egzistavo 91 mažamečių vaikų priežiūros įstaiga, kuriose buvo prižiūrimi 6 796 vaikai.

1860 m. Bertos von Marenholtz-Biulov (vok. Bertha von Marenholtz-Bülow) ir politiko Adolfo Lete (vok. Wilhelm Adolf Lette), palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas.

To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui.

Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos.

Pavyzdžiui, Angelika Hartman (vok. Angelika Hartmann) 1864 m. Kėtene (Anhaltas) įkūrė vaikų darželį pagal Friobelio pedagogines idėjas.

Pedagogas Augustas Kioleris (vok. August Köhler) taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi.

1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart (vok. Eleonore Heerwart), Mina Šelhorn (vok. Minna Schellhorn), Julie Trabert (vok. Julie Traberth) ir Auguste Mioder (vok. Auguste Möder) inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“.

1872 m. Tiuringijoje buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir 1873 m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“.

Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“.

Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikraščio skirto vaikų darželiams, kurie 1860 m.

Vaikų darželiai Vokietijos imperijoje ir Veimaro respublikoje

Vokietijos imperijoje 1910 m. vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas (mažų vaikų priežiūros įstaiga, mažų vaikų mokykla ir vaikų darželis) skaičius išaugo iki 13 %.

Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje.

1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis, kuris veikė kartu su kurčnebylių draugija.

Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika.

1925 m. Klara Grunvald (vok. Clara Grunwald) įsteigė vokiškąją Montesori bendruomenę, o Kėte Štern (vok. Käthe Stern) skatino sukurti „išplėstinę Montesori pedagogikos sistemą“.

Ši sistema turėjo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos rūšis.

Frederikas Fröbelis ir darželio koncepcija

Šiuolaikiniai vaikų darželiai ir jų modeliai

Vaikų darželis „Vaiko medis“ nuo 2012 metų yra įsikūręs Naujamiestyje, saugioje ir ramioje vietoje, privačiuose erdviuose namuose su uždarais kiemais.

Darželyje yra 5 grupės, kuriose auga, ugdosi ir tyrinėja vaikai nuo 1,5 iki 7 metų.

Darželyje yra vykdomas ankstyvasis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas.

Mūsų lokacijos privalumas - kultūrinės ir edukacinės galimybės.

Netoliese esantis Vingio parkas, Tauro kalnas suteikia vaikams daug džiugių ir smagių patirčių sportuojant, tyrinėjant gamtą, stebint miestą.

Lauko mokykla - privati mokykla Vilniuje, kuri vadovaujasi lauko pedagogikos principais.

Dalis užsiėmimų vyksta patogiose, jaukose, pradinukams pritaikytose klasėse, kur pro langus galime matyti nuolat besikeičiančią gamtą.

Renkamės moksleivius į pirmąją klasę 2025 m.

Galimybė švęsti bet kokiomis orų sąlygomis naudojantis įrengtomis patalpomis, lauko terasa, erdviu kiemu ir Pavilnių reg. Dūksime kieme, dirbsime su įrankiais, leisimės į žygius Pavilnių reg.

Esame vienas iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.

Čia mažiesiems suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį.

Keliaujame į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais.

Didžiausią klaidą daro tėvai, kurie iš anksto „žino“ kaip jų vaikas jausis pirmąsias savaites darželyje.

Vieni mano, kad jų atžala labai sociali ir kad iškart užmegs kontaktą su kitais vaikais.

Tavo darželis! Mes suprantame koks tai atsakingas momentas rasti tinkama vaikų darželį jūsų mažajam džiaugsmui, todėl rūpinamės, kad patirtys būtų kuo geriausios tiek jums, tiek mažajam dalyviui.

Esame lankstūs, tad pasikalbėkime ir rasime tinkamiausią būdą visiems vieni prie kitų priprasti.

Mums svarbi Jūsų nuomonė! Mes tikime, kad viskas, kas geriausia, yra sukuriama bendromis pastangomis.

Puikus darželis su dar nuostabesnėmis auklėtojomis.

Nuo pirmų dienų ramia širdimi paliekame savo 1,5 m.

Puikus darželis su nuostabia atmosfera ir profesionaliu kolektyvu!

Dukra labai greitai adaptavosi.

Pats geriausi atsiliepimai ir nuoširdžios rekomendacijos darželiui.

Čia kiekvienas vaikas yra mylimas ir gerbiamas.

Esame be galo dėkingi visai komandai už kartu praleistą laiką!

Tik atėję, buvome priimti ir visą laiką laikomi šeima.

Vaikui darželyje labai patiko - praėjus keturiems metams, vis dar prisimena ir pasiilgsta.

Šiuolaikinis vaikų darželio interjeras

Tradicijos ir šventės vaikų darželiuose

Kasmet pavasarį laukiame Velykų - didžiausios pavasario šventės.

Kovo 25-ąją švenčiamos Gandrinės - gandrų sugrįžimo/parskridimo diena.

Pavasaris - puikus metas tapti sodintoju ir augintoju.

Šiandien švenčiama Pasaulinė Žemės diena.

Šventės vaikams Net lietus ir griausmai nesugadino šventės!

Puikus ir įdomus žygis po bunkerius, buvo smagi vaikų pradinės užbaigimo nata.

tags: #rukainiu #vaiku #darzelis