Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Nesvarbu, kiek žindėte - kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės. Tačiau krūties žindimas - tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis. Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nuraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant.
Nujunkymo svarba ir metodai
Bėgant laikui mamas aplanko mintys arba joms aplinkiniai primena, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Ne veltui lietuvių kalboje žodis "junkyti" turi ne tik žindymo prasmę, bet ir - mokymo prasmę. Kai mano pirmagimis sulaukė vienerių, jaučiausi pavargusi nuo naktinių žindymų ir labai norėjau pagaliau išsimiegoti. Nusprendžiau, kad jau laikas baigti naktinius žindymus ir pasinaudojau vieninteliu tuo metu mano žinotu nujunkymo būdu - tiesiog nebedaviau krūties. Trečiąją verkimo naktį nebeištvėriau ir paėmiau klykiantį vaiką iš vyro, kuris tas tris naktis jį sūpavo, rankų ir nustebau, kai mažylis nutilo ir net nepaprašęs krūties užmigo mano glėbyje.
Staigus nujunkymo būdas - tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties - yra gana populiarus Lietuvoje. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaikutį rikdyti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų - keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties.
Tačiau tai kelia problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Vaiko kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nuraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami. Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus. Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis - užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūtis nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai.
Alternatyvūs nujunkymo būdai
Kuo galime pakeisti staigų nujunkymą? Negi vienintelė alternatyva yra žindyti vaiką kol jis pats atsisakys? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaikutį, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas žįs krūtį iki mokyklos, kaip kad neretai pergyvena mamos ar seneliai.
Nesiūlyk, bet ir neatsakyk. Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti.
Žindymo atidėjimas. Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo. Stebėkite vaiko reakciją.
Planavimas kartu su vaiku. Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
Tėčio įtraukimas.
Stovėjimas. Kai kuriems vaikams atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties.
Įprasto ritmo pasikeitimas. Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį.
Sutrumpinti žindymo epizodai. Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties.
Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku. Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
Atlygis žaislais ar pramogom.
Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais (ir daugelis mamų tikisi, kad taip bus iki paauglystės. Deja...), tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti. Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręs ko jam reikia - draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų!
Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime - žaisliuko, vystykliuko - rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais. Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu. Vėmimas ar pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu gali rodyti kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą.
Kai kuriose bendruomenėse nujunkymas yra švenčiamas, nes krūties atsisakymas reiškia vaiko subrendimą, perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Staigaus nujunkymo švęsti tikriausiai nesinorės, nes tokia šventė vėl primintų skaudžią netektį.
Vaistažolės ir jų poveikis laktacijai
Nėra tvirtų įrodymų, tačiau laikomasi nuomonės, kad dideli kiekiai šalavijų, čiobrelių, mėtų, rozmarinų ir petražolių gali mažinti pieno gamybą, tačiau vartojami nedideliais kiekiais, kaip prieskoniai, neturėtų turėti įtakos. Žindyvėms įprastai nerekomenduojamos šalavijų, mėtų, čiobrelių arbatos, nes, manoma, jos mažina laktaciją. Kita vertus, jeigu pieno gamyba yra perdėm audringa, šios arbatos bei jų pieno gamybą slopinantis poveikis gali būti naudingas.
Vaistų ir kitų medžiagų poveikis laktacijai
Hormoninės kontracepcijos vartojimas. Dirbtinis estrogenų ir progesteronų vartojimas gali neigiamai veikti pieno gamybą. Renkantis hormonines šeimos planavimo priemones geriau pradėti nuo tablečių, kad pastebėjus neigiamus pokyčius būtų galima jų vartojimą nutraukti.
Pseudoefedrinas, dedamas į įvairius vaistus nuo alergijos, slogos, sinusito, bronchito ar astmos yra žinomas pieno gamybos slopintojas. Xylometazoline Hydrochloride, dedamas į vaistus nuo slogos, jeigu naudojamas didelėmis dozėmis ilgiau kaip 3 paras gali mažinti pieno gamybą. Taip pat verta pasižiūrėti kokia sudėtis yra gydomųjų arbatų, kurios reklamuojamos kaip vieno puodelio vaistas nuo blogos savijautos.
Dideli B6 vitamino kiekiai galėtų slopinti pieno gamybą, nors tyrimai nėra vieningi. Jeigu vartojate įvairius maisto papildus, pasitikrinkte kiek vitamino B6 iš viso suvartojate per parą.
Alkoholis.
Pieno gamybos mažinimas esant pertekliui
Pieno perteklius sukelia nepatogumų mamai ir mažyliui. Įprastai pieno kiekį lemia paklausa, t.y. kuo daugiau pieno išteka iš krūtų, tuo daugiau hormonų išskiriama į kraują ir tuo daugiau pieno ima gamintis. Kartais (ypač žindymo pradžioje) mamos susiduria su hormonų disbalansu arba padidėjusia jų koncentracija, lemiančia pieno „fontanus“.
1. Įprastai kiekvieno maitinimo metu rekomenduojama siūlyti vis kitą krūtį, kad pieno gamyba būtų tolygi ir sklandi. Jeigu pieno gaminasi ypač daug, krūtis galima keisti tik kas 3-4 valandas.
2. Esant pieno pertekliui kyla noras jį tiesiog nusitraukti pientraukiu ar nuspausti rankomis, tai dažnai pasitaikanti klaida. Nutraukite pieno tik tiek, kiek būtina sumažinti diskonmfortui.
3. Iškart po gimdymo moterų krūtys būna labai jautrios, tad kiekvienas prisilietimas prie spenelio gali būti „suprastas“, kaip daugiau pieno norintis kūdikis.
4. Baigus žindyti, jeigu krūtys tebėra įsitempusios, kamuoja nemalonūs pokyčiai, jas galima vėsinti kopūsto lapais iš šaldytuvo, į rankšluostį įsuktais ledukais, maišeliais su šaldytomis daržovėmis ar panašiai.
Kada kreiptis pagalbos?
Daugelis mamų nerimauja, ar jų krūtys gamina pakankamai pieno. Įprastai tokie klausimai iškyla, kai kūdikis dažnai verkia, dažniau nei įprastai prašo krūties, krūtys suminkštėja ir jums nebereikia liemenėlės įklotų. Verkimas ne visada reiškia, kad kūdikiui reikia daugiau maisto: jei jo svoris auga normaliai, jo verkimo priežastis yra kita. Didesnis pieno poreikis įprastai stebimas augimo šuolių metu. Augimo šuoliai vyksta, kai kūdikis yra 3, 6, 12 savaičių ir 3 bei 6 mėnesių amžiaus. Šiuo metu kūdikis nori žįsti visą laiką, todėl per 2-3 dienas pieno gamyba padidėja tiek, kad patenkintų augančius mažylio poreikius. Jei kūdikis priauga per mažai svorio, jei per pirmąjį gyvenimo mėnesį jam prireikia mažiau nei 6 sauskelnių per dieną ir jei jis nuolat neramus, galima įtarti, kad pieno gaminama nepakankamai.
Jeigu sumažinote žindymo dažnumą, o krūtinė prisipildė pieno, nutraukite jo tiek, kad nejaustumėte diskomforto - veržimo, tempimo jausmo, tačiau neištuštinkite krūtų. Be gydytojo leidimo nevartokite pieno gamybą mažinančių vaistų.
Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Šiame straipsnyje apie galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis. Kai kurių priežasčių galima bandyti išvengti, kitas galima išspręsti darbu ir kantrybe, kitų gali nepavykti įveikti ir pieno gamybos padidinti gali ir nepasisekti. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ribas mes galime aptikti tik pabandę jas įveikti, o ne nuleisdamos rankas susidūrę su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą.
Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti. Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio. Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą. Jeigu kūdikis tik čiulpia (o taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių), tai nors ir neribosime jo buvimo prie krūties, pieno kiekis nedidės, o dar gali ir pradėti mažėti. Ir prastai žįsdami kūdikiai ryja, kai mamai sukeliamas pieno tekėjimo refleksas. Tačiau nedaugeliui mamų išsilaiko toks stiprus pieno tekėjimo refleksas vien jis palaikytų pieno gamybą. Dideliai daugumai kūdikių reikia patiems įdėti pastangų ištraukiant pieną iš krūties.
Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais (ir daugelis mamų tikisi, kad taip bus iki paauglystės. Deja...), tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti.
Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręs ko jam reikia - draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų!
Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime - žaisliuko, vystykliuko - rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais. Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu. Vėmimas ar pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu gali rodyti kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą.
