Kenkėjas - tai kenksmingas organizmas, kurį žmonės laiko žalingu ar nepageidautinu. Dažniausiai šitaip organizmai vadinami dėl augalams daromos žalos, pavyzdžiui, bulvių derliui pražūtingas kolorado vabalas, kopūstams - vikšrai, amarai, pelėdgalviai, šiltnamio augalams - erkės, tripsai, sodo augalams - vaisėdis ir t. t. Kenkėjai, kaip ir kiti gyvi organizmai, vystosi, auga, keičiasi jų dydis, išvaizda, mitybos pobūdis, judrumas ir pan. Visas laikotarpis nuo kiaušinio iki lytiškai subrendusio suaugėlio vadinamas vystymosi ciklu arba generacija. Per metus, atsižvelgiant į kenkėjo rūšį, gali išsivystyti viena, dvi ar daugiau generacijų, nors yra ir tokių, kurių vienas vystymosi ciklas trunka kelerius metus.
Kenkėjus įpratę matyti ant augalų lapų, rasti vaisiuose. O štai nemaža grupė ištisai arba dalį savo gyvenimo praleidžia dirvoje, maitindamiesi šaknimis, įsigraužia į požeminę stiebų dalį. Paprastasis kurklys dar vadinamas parpliu, turkliu, net sausumos vėžiu, nes iš tiesų primena upinį vėžį. Gyvena drėgnose dirvose (smėlyje jo nerasime) rausdamas urvus 10-15 cm gylyje ir žalodamas požemines augalų dalis. Nors šis kenkėjas ir gyvena dirvoje, bet gerai skraido, bėgioja ir plaukia. Į paviršių jis išlenda retai, dažniausiai naktį. Priekinėmis letenėlėmis kurklys rausia urvus, o stipriais dantimis graužia viską savo kelyje. Apvytęs augalas lengvai išraunamas. Nuo jo įvairiomis kryptimis eina piršto storio urveliai. Dažnai į daržus kurklys patenka su mėšlu, kompostu. Kurklio kūnas stambus, 35-55 mm ilgio, tamsiai rudas. Galva didelė, apsaugota chitininio šarvo. Pilvelis beveik trys kartus ilgesnis už krūtinę. Krūtinės šarvas kietas, sudarytas taip, kad galva gali iš dalies pasislėpti po juo. Kenkėjas turi labai dideles sudėtines akis, ilgus ūsus-antenas ir dvi poras čiuptuvų, juosiančius graužiamuosius burnos organus. Priekinės galūnės pritaikytos rausti žemę. Suaugėlių sparnai yra žvyno pavidalo, ramybės būsenoje sudėti išilgai kūno ir dažnai ilgesni už pilvelį.
Dažniausiai pasitaikančios augalų problemos
Grybelinės ligos
Rūdys
Ant rododendrų lapų atsiranda rūdžių, rudų, rausvų ar geltonų dėmių. Tai grybelinė liga. Infekcija pažeidžia tik vainiką, nepažeidžiant šaknų ar pumpurų. Dažniausiai liga pasireiškia rudenį. Rododendrų lapai pagelsta ir nukrenta anksčiau laiko. Negydant, gali žūti pavieniai ūgliai ar net visas augalas. Pastebėjus pirmuosius rūdžių infekcijos požymius, sergantys lapai nupjaunami ir sudeginami. Krūmą apdorokite vario turinčiais augalų priežiūros produktais (pavyzdžiui, Bordo, Cephyro).
Kitos grybelinės ligos, kurios gali paveikti augalus:
- Tikroji miltligė: Baltos arba purvinai rudos miltelių pavidalo apnašos abiejose lapų pusėse. Priežastis: vėjo atneštos grybelių sporos.
- Netikroji miltligė: Baltos arba purvinai rudos miltelių pavidalo apnašos lapų apatinėje pusėje. Priežastis: vėjo atneštos grybelių sporos.
- Kekerinis puvinys: Rusvai pilkos apnašos ant lapų, kotų arba žiedų. Priežastys: užpurkštas vanduo, vėsi drėgmė, per drėgnas oras.
- Lapų dėmėtligė: Šen bei ten atsiradusios geltonos arba rudos dėmės ant lapų, kartais su sporų telkiniais pakraščiuose. Priežastis: infekcija.
- Suodligė: Juosvos, purvinos apnašos ant lapų. Priežastys: amarai ir skydamariai, baltasparniai.
Kenkėjai
Voratinklinės erkės
Požymiai: voratinkliai po lapais ir tarp jų. Priežastis: per sausas ir per šiltas oras.
Skydamariai
Požymiai: rudi skydeliai, po kuriais tuno kenkėjai, krenta lapai. Priežastis: per sausas oras.
Amarai
Požymiai: lipnūs ir deformuoti lapai. Priežastys: skersvėjis, atverti langai pavasarį, per sausas oras.
Tripsai
Požymiai: smulkiais taškeliais taškuoti, kartais net sidabriniai lapai. Lapų apačioje - rusvos siurbimo vietos. Priežastis: sausas oras.
Miltuotieji skydamariai
Požymiai: į vatą panašūs dariniai, varganai auga. Priežastis: per sausas oras.
Baltasparniai
Požymiai: lapų apačioje mbaltos mažos muselės su čerpių spalvos sparneliais. Priežastis: užsikrėtė nuo sergančių augalų.
Plonaodės erkės
Požymiai: susisukę, deformuoti lapai, sutrikęs augimas. Priežastys: užkratas, palankios sąlygos - šilčiau nei 23°C, oras drėgnesnis nei 85%.
Lapų nematodai
Požymiai: panašios į stiklą, vėliau ruduojančios dėmės tarp lapo gyslų, krenta lapai. Priežastis: užkratas, palankios sąlygos - šlapi lapai.
Šliužai
Požymiai: nuėsti lapai, gleivių pėdsakai. Priežastis: atsinešta iš kitur.
Bakterijos ir virusai
Slaptasis puvinys
Juo serga ciklamenai, difenbachijos ir kambarinės kalijos. Požymiai: puvinys prie kamieno pagrindo, vėliau ir kitur. Pagelbėti niekuo nebegalima.
Bakteriozė
Ja serga begonijos ir gebenės. Požymiai: viršutinėje lapų pusėje ir ant stiebų - gličios, kartais tarsi stiklinės dėmės. Požymiai: šviesiai ir tamsiai žalios dėmės. Pagelbėti niekuo nebegalima.
Garbanė
Pirmiausia puola fuksijas ir pelargonijas. Požymiai: sunykę, bjauriai susigarbiniavę lapai.
Naudingieji vabzdžiai – natūrali priemonė kovai su kenkėjais
Priežiūros klaidos, sukeliančios augalų problemas
Netinkama augalų priežiūra dažnai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios augalai suserga ar juos užpuola kenkėjai.
Problemos ir jų priežastys
- Rudi lapi kraštai: per mažai arba per daug vandens, pertręšta, nualinta žemė, per sausas oras.
- Rudi lapų galai: per sausas oras, sausa žemė.
- Geltoni lapai: perlaistyta, trūksta azoto, per tamsi, per šilta arba per šalta auginimo vieta.
- Susisukę lapai: per sausas oras, sausa žemė, pakenktos šaknys.
- Blyškūs lapai (chlorozė): Lapo gyslos dar žalios. Priežastys: per kietas vanduo, trūksta geležies.
- Šviesios lapų dėmės: per staigi temperatūros kaita, per Šaltas arba per šiltas vanduo, laistant aptaškomi saulėje stovinčių augalų lapai.
- Sidabrinės dėmės (kai kuriems augalams jos būna ir raudonos arba rudos): nudegimas nuo saulės, tripsai.
- Sukamštėjimas: staigus temperatūros pokytis, per daug vandens, per maža šviesos, per staigūs drėgmės pokyčiai dirvožemyje.
