Daugeliui tėvų pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais pagrindinis rūpestis yra sauskelnių turinys, maitinimas ir miegas. Tačiau kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra svarbūs rodikliai, parodantys, kaip jo organizmas apdoroja maistą ir kiek jo gauna. Stebint šiuos procesus galima laiku pastebėti galimas problemas.
Pirmoji vaiko išmatų ir šlapimo fazė
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Mekonijumi vaikas tuštinasi 2-3 paras. Pirmasis pasituštinimas turėtų būti per 48 valandas nuo gimimo.
Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.
Pirmosiomis dienomis dėl medžiagų apykaitos procesų naujagimių šlapime būna daug šlapimo rūgšties. Dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimas nusidažo gelsvai rausvu atspalviu, o ant vystyklo tėvai gali matyti oranžines nuosėdas. Fiziologinė oligurija - per pirmąsias paras naujagimis šlapinasi nelabai daug. Iki šeštos paros turėtų būti tiek pasišlapinimų, kiek vaikui dienų (pavyzdžiui, 2 parų vaikas - 2 pasišlapinimai), o nuo šeštosios paros jau turėtų būti bent po šešis pasišlapinimus per parą.
Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu. Deskvamacinis vulvovaginitas - dėl iš mamos gautų estrogenų išsiskiriančios balkšvos išskyros iš makšties. Tai dažniausiai įvyksta pirmąją savaitę, baigiasi per 7-10 dienų savaime. Kartais gali būti ir kraujo - tai jau vadinama naujagimių mėnesinėmis, jos gali trukti 1-3 dienas.
Išmatų ir šlapimo spalvos ir konsistencijos pokyčiai
Pirmąją kūdikio gyvenimo savaitę šlapimo ir išmatų bus mažiau, jie keis spalvas ir tirštumą. Nuo antros iki šeštos savaitės vyraus vienokis ritmas, po šeštos savaitės šlapinimasis gali suretėti, bet pagausėti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Po mekonijaus fazės 4-5 dieną būna pereinamosios išmatos ir nuo 6-7 dienos jau būna klasikinės garstyčių spalvos išmatos. Žindomas mažylis iki 6 savaičių turi pasituštinti bent 2-4 kartus per parą. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą.
Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus.
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija.
Juodos išmatos po mekonijaus fazės. Apie juodus taškelius ar siūlelius žindomo mažylio sauskelnių turinyje - tai gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Kada verta sunerimti?
Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).
Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šalčio. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą.
Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingąsias išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.
Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju. Tėvai išsigąsta, kad galbūt vaikui prasidėjo kraujavimas. Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją.
Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas - infekcinės ligos požymis.
Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Tokiu atveju reikėtų nekaitalioti krutų vieno žindymo metu.
Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą.
Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos.
Šlapimo tyrimų svarba
Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina. Mat tinkamai surinkti mažylio šlapimą gan sunku. Netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir versti nepagrįstai nerimauti. Kas kita, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, jei jam prastai auga svoris. Tuomet šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti ar patikslinti esamo negalavimo priežastį.
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų.
Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
| Rodiklis | Norma | Galimos priežastys, kai rodiklis pakitęs |
|---|---|---|
| Baltymas | Neturėtų būti | Nėra |
| Gliukozė | Neturėtų būti | Cukrinis diabetas, sutrikusi inkstų koncentracinė funkcija |
| Nitritinė reakcija | Nurodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją | Šlapimo takų bakterinė infekcija |
| Eritrocitai | Priklausomai nuo kiekio | Kraujavimas iš inkstų |
| Leukocitai | Neturėtų būti arba labai nedaug | Uždegimas, infekcija |
