Rolandas Janušas - žinomas Lietuvos muzikantas, visų pirma garsus kaip grupės „Vairas“ narys. Jo gyvenimo ir karjeros kelias apima ne tik muziką, bet ir asmeninius išgyvenimus bei požiūrį į gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje. Šiame straipsnyje gilinsimės į Rolando Janušo biografiją, jo muzikinę veiklą, svarbius gyvenimo įvykius ir asmeninius apmąstymus.
Muzikinė Karjera su Grupe "Vairas"
Grupė „Vairas“ yra brandaus amžiaus kolektyvas, viena seniausių grupių Lietuvoje. Oficialia grupės susikūrimo data laikoma 1960 metų kovo 8 diena. Iš pradžių tai buvo saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis, kuris vėliau pasivadino gamyklos vardu.
Pirmasis oficialiai koncertavusio gamyklos estradinio ansamblio vadovas buvo Vladas Kazlauskas. Pirmasis viešas ansamblio koncertas įvyko Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje 1960 metų kovo 8-ąją, minint Tarptautinę moters dieną. Gamyklos vadovams išgirdus „Vairo“ debiutą, buvo nuspręsta, kad ansamblis turi repetuoti, todėl buvo nupirkti instrumentai ir skirtos patalpos.
Pasak Rolando Janušo, iki 1982 metų „Vairui“ vadovavo daugiau nei dešimt vadovų, o du dešimtmečius ansamblis buvo beveik kaip pučiamųjų orkestras. Didysis lūžis įvyko 1982 kovo 16 d., kai grupei pradėjo vadovauti Vytautas Katilius (iki 1991 m.). Tuo metu grupė „VAIRAS“ įžengė į profesionalią sceną ir greitai tapo žinoma visoje šalyje.
Nuo 1993 metų grupės vadovu tapo Vadimas Kamrazeris. Grupės sudėtis keitėsi, tačiau nuo 1991-ųjų muzikos pasaulyje išliko tvirta trijulė: būgnininkas Vytautas Mundinas, Edmondas Čivinskas ir Rolandas Janušas. 2000-aisiais prasidėjo antrasis „Vairo“ atgimimas.

Dabartinę grupės „Vairas“ sudėtį sudaro: Vytautas Mundinas (mušamieji), Rolandas Janušas (klavišiniai instrumentai, vokalas), Juventas Radzys (gitara, vokalas) ir Darius Vaitoška (bosinė gitara).
Svarbūs "Vairo" Etapai
- 1983 m. - Laimėta 1-oji vieta Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje.
- 1984 m. - Žiūrovų prizas Kišiniove (Moldavija) Centrinės televizijos konkurse „Su daina per gyvenimą“.
- 1985 m. - Kelialapis į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį.
- 1987-1990 m. - Intensyvūs koncertai TSRS, dirbant Alos Pugačiovos teatre.
- 1994 m. - Dalyvavimas festivalyje „Nida 94“ su Veronika Povilioniene.
- 2000 m. - Išleistas albumas „Karaliai be karūnų / 2000-ųjų kolekcija“.
- 2010 m. - Išleistas jubiliejinis albumas „VAIRAS 50“.
1983 m. grupė pasirengė ir dalyvavo Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje, kur laimėjo pirmąją vietą. 1984 m. grupė pelnė žiūrovų prizą Kišiniove (Moldavija) Centrinės televizijos konkurse „Su daina per gyvenimą“. 1985 m. laimėtas kelialapis į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį. 1987-1990 m. grupė intensyviai koncertavo tuometinėje TSRS. Dirbant Alos Pugačiovos teatre, buvo apkeliauta daugelis Rusijos miestų, nuo tolimojo Magadano iki šaltojo Murmansko.
1994 m. birželio 18 d., dalyvaudamas festivalyje „Nida 94“, „VAIRAS“ kartu su Veronika Povilioniene atliko „Ūdrio ariją“ iš A. Klovos operos „Pilėnai“. 1995 m. festivalyje „Nida 95“ „VAIRAS“ ir Veronika Povilionienė atliko lietuvių liaudies dainą „Avižėlė“ (aranžuotą grupės „VAIRAS“).
2000 m. grupė su neapsakoma energija prisikėlė naujam gyvenimui. Tais pačiais metais buvo išleistas albumas „Karaliai be karūnų / 2000-ųjų kolekcija“, kuriame skambėjo senos, neredaguotos, originalios ankstesniųjų veiklos metų „VAIRO“ dainos.
Nuo 2003 m. „VAIRAS“ jau buvo toks, kokį jį matome šiandien: žvalus, energingas ir pasiruošęs džiuginti savo klausytojus naujomis dainomis. 2010 metais buvo sukurtas jubiliejinis albumas „VAIRAS 50“. Albumo pristatymas buvo numatytas 2010 m. kovo mėn, bet vasario mėn., dėl pagrindinio vokalisto Edmondo Čivinsko netekties, albumo pristatymas buvo atidėtas vėlesniam laikui.
Tuo metu, kai reikėjo koncertuoti buvusios TSRS šalyse, net lietuviškų tekstų žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą. „Senas radijo imtuvas“ rusams tapo daina apie autoservisą. Į programą reikėdavo įtraukti ir rusiškų dainų. Taip „Vairo“ repertuare atsirado lietuviška „Pamaskvio vakarai“ versija - „Podmoskovnyje večera“.
1991 metais V. Katilius „paleido“ grupę, nes perversmų metu gamykla grupės nebeišlaikė. Išsiskirsčius ansambliui, būrys muzikantų liko be darbo. Buvę bendražygiai pasuko skirtingais keliais. V. Katilius emigravo į Ameriką.
Sėkminga koncertinė veikla prieš keletą metų vėl buvo atsitrenkusi į sieną: „Vairas“ liko be repeticijų salės. Tąkart R. Janušas paskelbė, kad grupė išvažiuoja į Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos Kolainių kaimo kultūros namus. Užuovėją „Vairas“ rado po Šiaulių dainavimo mokyklos „Dagilėlis“ sparnu, čia dirba ir du grupės nariai: R. Janušas ir V. Mundinas.
R. Janušas šypsosi: „Vairas“ dainuoja gyvai, o trumpai į eterį išlindusiems su fonogramomis nėra šansų ilgai išsilaikyti. „Edmondui sakiau: „Ateis mūsų laikas“. Svarbu išlaukti. Geriau būti mažiau populiariam, bet stabiliai populiariam“, - sako R. Janušas.
Bendradarbiavimas su Laura Remeikiene

Lietuvoje žinomi muzikos atlikėjai - dainų autorė ir atlikėja, muzikinių knygų vaikams rašytoja ir pedagogė, TV projektų dalyvė Laura Remeikienė ir Rolandas Janušas iš grupės „Vairas“ - su nauja daina „Durys neturėjo namų“ kopia į muzikos topą ir pasakoja apie klausytojų reakciją į naująjį dueto kūrinį.
„Ši mūsų daina yra apie tokią meilę, kuri, matyt, išgyventa daugelio. Klausytojai dažnai man prisipažįsta jaučiantys, kad daina parašyta būtent apie juos. Džiugu, kai tokiu būdu kūryba, daina tampa gyva“, - pasakoja Laura Remeikienė.
Vos dienos šviesą išvydusi Lauros Remeikienės ir Rolando Janušo daina „Durys neturėjo namų“ jau įžengė į populiariausių Lietuvos dainų dešimtuką. Per karantiną aktyviai kartu pradėjęs kurti duetas visuomenei pristatė jau ketvirtą naują bendrą dainą, tad neliko nepastebėti šalies radijo stočių ir jų klausytojų.
„Atidavėme dainą radijo stotims, ir išvykau į kelionę. Prisipažinsiu, buvau nustebęs, kai grįžęs radau ją TOP dešimtuke. Džiaugiuosi, kad klausytojams patinka mūsų su Laura bendras darbas. Gal po karantino visi pradėjome labiau ieškoti žodžiuose prasmės, gal nebebijome sulėtinti tempo, tai, manau, atsispindi ir muzikoje. Tad klausytojų pripažinimas skatina mus toliau kurti ir pildyti duotą pažadą išleisti bendrą albumą“, - pasakoja grupės „Vairas“ vokalistas Rolandas Janušas.
L. Remeikienė ir R. Janušas kaip duetas debiutavo pernai žiemą su savo nauja daina ir vaizdo klipu „Jausmų žiema“. Pernai vasarą bendrų darbų sąrašą papildė su grupe „Vairas“ ir „Lauros studijos“ choru įrašytas kūrinys „Švęsk gyvenimą“.
Garso įrašų studijoje Rolandas ir Laura jau pradėjo įrašinėti naują dainą. Rugpjūčiui ruošiasi dar vienos dainos premjerai ir planuoja jos vaizdo klipo filmavimus.
„Aš kaip muzikos pedagogė vasarą atostogauju, tad turime daugiau laiko įgyvendinti mūsų dueto kūrybinius sumanymus. O kadangi koncertų tik daugėja, norisi klausytojams pateikti ne tik gerai pažįstamų dainų, bet ir kažką naujo. Tad jei viskas klosis, kaip suplanavome, iki sezono pabaigos muzikos gerbėjus pasieks dar dvi premjeros“, - planais dalinasi muziką ir žodžius duetui rašanti Laura Remeikienė.
Gyvenimo Įvykiai ir Požiūris
Puikiai nusiteikę Rolandas su šeima prieš pat vidurnaktį važiavo iš pirmadienį įvykusios dukros studijų baigimo šventės - Vilniuje ji baigė medicinos studijas. Grįžtant iš sostinės į Šiaulius, tarp Ukmergės ir Panevėžio, automagistralėje, staiga į keleivio pusę trenkėsi briedis.

Keleivio pusėje sėdėjusiai 28-erių dukrai prireikė medikų pagalbos. „Dukrai susiūtas prakirstas smakras. Jai labai didelė trauma. O man tik belieka juokauti, kad dar žento negausim... Žmona iškart pajuto stiprų nosies skausmą, tačiau, padarius rentgeno nuotrauką, paaiškėjo, kad ji nelūžo. O aš atsipirkau veido praskėlimu, šiandien jaučiu krūtinės skausmą - ji visa mėlyna, išsiskleidė automobilio saugos pagalvės. Labai noriu padėkoti Ukmergės policijai, kurie labai padėjo“, - naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo Rolandas.
Dainininkas patikino, kad važiavo leistinu greičiu - 130 km/h. Jis taip pat pastebėjo ir kelio ženklą, įspėjantį apie briedžius.
„Taip, buvo ženklas. Bet aptvertoje automagistralėje kažkaip nesitiki. Važiavome antra juosta, kai iš žalios vejos iššoko briedis. Buvo labai didelis smūgis - žvėris nemažas“, - pasakojo R. Janušas.
Šiuo metu Rolandas laukia ekspertų išvadų - greičiausiai automobilio neremontuos. „Tai labai didelis automobilis. Jei jau jį sulamdė briedis, tai nežinau, kas būtų, jei būčiau važiavęs su mažesniu“, - mąstė dainininkas.
Sulamdyto automobilio nuotrauka Rolandas pasidalijo feisbuke, kaip jis sakė, norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį, kad ši būtų atidesnė. Pastaruoju metu panašių įvykių - apstu.
„Manau, kad reiktų kažką daryti. Nejaugi automagistralėse, greitkeliuose gali taip laisvai lakstyti briedžiai? Galbūt, kai į tokį įvykį pateks Seimo narys, tada gal kažkas ir darys kažkokias išvadas“, - sakė dainininkas.
Jis sako automagistralėje važiavęs leistinu 130 km/val greičiu, taip pat ir pastebėjęs kelio ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus.
„Noriu, kad mano šis įvykis įžiebtų diskusiją. Gal pagaliau kokiam seimūnui pavyks įžiebti diskusiją apie saugumą keliuose, nes mus tai apdaužė skaudžiai“, - tikina R. Janušas.
„Kada greitkelyje, autostradoje, kur šalia aptverta teritorija ir šitokie greičiai, manau, kad kiekvienas jaučiasi saugus. Tačiau čia nieko saugaus nebuvo. Mes autostradoje automobilio negalėjome patraukti 3 valandas, nes ratai buvo užsiblokavę. Kai mano dukrą su žmona susiūtas iš ligoninės priėmimo skyriaus atvežė, man tiesiog baisu pasidarė. Tačiau pakeičiau savo nuomonę apie policininkus Lietuvoje. Jie labai gerai dirbo. Labai keista, kad tiek žmonių autostradoje sustoja padėti ir visi žino, ką reikia padaryt, daro daugiau nei valstybė, kurioje gyvename. Visi žmonės pamokas savo išmokę, bet valstybė tuo klausimu nedirba - čia labai skaudu.
Laura Remeikienė ir Rolandas Janušas (Live @ Kolekcionierius.pub - Šiauliai)
Savaitgalį grupės „Vairas“ lyderio laukia koncertai. Nepaisant patirto šoko, Rolandas vis tiek nepraranda geros nuotaikos. „Prieš koncertą susirinkusiems žmonėms turėsiu paaiškinti, kas nutiko, nes veidas praskeltas.
Pašnekovas atskleidė, kad į Lietuvą negriš, nes čia tektų viską kurti ir siekti iš naujo. R. Janušo teigimu, jam ir jo šeimai gimtinė asocijuojasi su atostogomis. „Lietuva gražėja, Lietuva tvarkosi, bet visi pastebėjimai yra turisto akimis. O kaip verda vidinis šalies gyvenimas? Jis man kvepia, o koks jo skonis, aš negaliu pasakyti. Į mano šypseną atsakoma šypsena. Nesvarbu, ar tai Vokietija, ar Lietuva. Taip Lietuvoje yra susiraukusių žmonių, bet tokių yra ir mano darbe. Jei vokiečių seselėms bloga nuotaika, tai bloga nuotaika. Mediko teigimu, jokiu būdu negalima teigti, kad Lietuvoje gyvena paniurę, o Vokietijoje - laimingi žmonės.
„Žmonės yra žmonės visur, jie turi savų problemų, savą momentinę nuotaiką. Aš nemanau, kad lietuviai yra labiau depresuoti negu vokiečiai. Į mano šypseną atsakoma šypsena. Nesvarbu, ar tai Vokietija, ar Lietuva. Taip Lietuvoje yra susiraukusių žmonių, bet tokių yra ir mano darbe. Jei vokiečių seselėms bloga nuotaika, tai bloga nuotaika. Nieko čia nepadarysi. Arba ją praskaidrinsi, arba ne. Taip pat ir Lietuvoje“, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ sakė R. Janušas.
Gimė 1970 m. Muzikinę karjerą pradėjo grodamas pučiamaisiais instrumentais ir dainuodamas. 1987 m. pakviestas į profesionalų ansamblį „Nerija“. Nuo 1991 iki 1996 m. dainavo grupėje „Rondo“. 1995 m. Diskografija: Albumai: 1988-uosius prisiminus (1995 m.), Aš sugrįžau (1997 m.), Surask savy jėgų (1999 m.), Lūpos kaip medus (2006 m.). Radijo singlai: Tu pašauki mane (2005 m.), Nepaleisk mano meilės (2006 m.), Apkabink mane (2006 m.), Lūpos kaip medus (2006 m.).
Būdamas 25-erių susirgo nosiaryklės vėžiu. Vėliau keletą metų sirgo skrandžio ir žarnyno vėžiu, nuo kurio birželio 30 d. Mirė 2007 07 01 Klaipėdoje.
„Tada Vokietija buvo labai uždara, o mes, atvažiavėliai iš Rytų jiems buvome tarsi egzotika, įdomūs. Vėliau buvome mažiau įdomūs, o ir pati Vokietija pasikeitė. Į šią šalį važiuoja vis daugiau ir daugiau emigrantų. Grįžti į Lietuvą stabdė ir žinojimas, kad vietą rezidentūroje gauti bus beveik neįmanoma. „Vokietijoje jau turėjau pasiūlymą, tad apsisprendimas buvo labai lengvas“, - teigė R. Janušas.

