Vilniaus medicinos draugija, įkurta profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva 1805 metų gruodžio 12 d., Vilniaus universiteto klestėjimo laikais, buvo pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų organizacija, skirta tobulintis, semtis patirties, dalintis atradimais, skleisti mokslines žinias, keistis informacija ir bendradarbiauti.
Draugija nuo jos įkūrimo vadovavosi nuostata, kad svarbiausias šalies turtas yra jos žmonės, todėl siekė ugdyti sveiką visuomenę. Draugijos nariais buvo daugelis žymių Lietuvos ir Europos gydytojų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų.
Permainingoje mūsų krašto istorijoje, pasitelkdama praeities išmintį ir stiprybę, Draugija yra viena iš nedaugelio, kuri savo veiklą tęsia jau trečią šimtmetį.
Profesorius siekė, kad Medicinos fakulteto darbas būtų tiesiogiai siejamas su gyventojų sveikatos apsauga ir ligų prevencija - inicijavo gyventojų sergamumo ir mirtingumo statistikos rinkimą. Be to, jis pirmasis atkreipė dėmesį į klimatinių bei topografinių sąlygų reikšmę žmogaus sveikatai. Jozefo Franko veikla žymi atskirą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir kartu modernios medicinos Lietuvoje epochą. Frankai reformavo ir sunormino Medicinos mokslą ir praktiką Vilniuje, buvo pasiekti to meto Europos standartai, greitai Medicinos fakultetas ir klinikos tapo pavydžiu kitoms regione ir Europoje.
1805 metais gruodžio 12 d. buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija.
1806 metais pradėta Vilniaus medicinos draugijos Aukso knyga, kuri 2007 metais buvo pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Ši knyga saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje.
1807 m. buvo patvirtintas Draugijos diplomas ir ženklas, kurį nupiešė Vilniaus universiteto dėstytojas dailininkas Jonas Rustemas. Ženkle pavaizduota laurų ir palmių vainiku apsupta deivė Izidė.
1808 m. pasirodė periodinio leidinio „Acta institututi clinici“.
1809 m. Jozefo Franko dėka buvo įkurtas Motinystės institutas, kuris teikė medicininę ir materialinę pagalbą neturtingoms ir vienišoms moterims, gimdyvėms ir naujagimiams. Motinystės institutas buvo vienas iš pirmųjų bandymų organizuoti motinos ir vaiko konsultacijų medicinos įstaigą Europoje. Gimdyvėms buvo teikiama kvalifikuota, nemokama akušerinė pagalba - konsultacija ir gydymas, jos buvo aprūpinamos kuru ir maistu. Naujagimiui buvo duodamas kraitelis, prireikus samdoma žindyvė. Mirus motinai institutas globodavo našlaitį. Motinystės instituto lėšas sudarė turtingųjų aukos. Per savo veiklos laikotarpį institutas sušelpė apie 400 gimdyvių ir jų kūdikių.
1810 m. buvo išleistas Jokūbo Šimkevičiaus „Mokslo apie vaikų ligas“ - pirmasis vaikų ligų vadovėlis Lietuvoje.
1816 m. pasirodė Jokūbo Šimkevičiaus „Veikalo apie girtuoklystę“.
Anicetas Renje (1804‒1877), baigęs Vilniaus universitetą, gydytojavo Druskininkuose ir Birštone. Tyrė tų vietovių gydomuosius vandenis ir apie juos pranešimus skaitė Vilniaus medicinos draugijos posėdžiuose. 1842 m. jis buvo išrinktas Vilniaus medicnos draugijos bibliotekininku ir tvarkė biblioteką iki 1877 m. Tuo metu biblioteka turėjo 5 tūkstančius tomų.
1883 m. buvo užfiksuota Vilniaus medicinos draugijos biblioteka.
1884 m. Ipolitas Jundzilas (1846-1898), garsus Vilniaus chirurgas, kovos su chirurgine infekcija novatorius, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai. 1884 m. ir 1897-1898 m. I. Jundzilo iniciatyva buvo išleistas Vilniaus medicinos draugijos istorinis albumas.
1889 m. Vilniuje pradėta mirusiųjų registracija.
1895 m. Daktaras Julijonas Ticijus (1820‒1890) - vienintelis Vilniaus medicinos draugijos garbės prezidentas, išrinkimo proga pasakęs tokius žodžius: „Principais, kuriuos Jums, jaunesni kolegos daktarai persakau: sąžiningumas moksle, pagarba kolegoms ir visuomenei, o svarbiausia artimo meilė.“
1897 m. buvo išleistas Vilniaus medicinos draugijos istorinis albumas.
1909 m. Aleksandras Voiničius - karo gydytojas, buvo išrinktas Vilniaus medicinos draugijos nariu, ėjo sekretoriaus pareigas, pirmininkavo (1909-1914), vadovavo laboratorijai, rūpinosi Vilniaus sanitarijos reikalais, skaitė karo medicinos pranešimus.
1926 m. užfiksuota Vilniaus medicinos draugijos valdyba.
1931 m. prof. Kornelis Michejda pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai (1931-1932 m.).
1947 m. prof. Pranas Norkūnas, Vilniaus chirurgų patriarchas, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai (1947‒1950 m.).
1977 m. Salezijus Pavilonis, žymus anatomas, ilgametis Vilniaus universiteto dekanas, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai (1977‒1998 m.).
1980 m. paminėta Vilniaus medicinos draugijos 175-metis.
1981 m. užfiksuota Vilniaus medicinos draugijos valdyba.
1995 m. minėta Draugijos 190-metė sukaktis.
1999 m. pradėtas leisti žurnalas „Medicinos teorija ir praktika“, kuriame be mokslinių talpinami ir istoriniai Vilniaus medicinos draugijos straipsniai.
2001 m. vyko Franko knygos „Atsiminimai apie Vilnių“ pristatymas.
2004-2017 m. Draugijos pirmininkas buvo prof. Algirdas Utkus, pirmininko pavaduotoja - vaistininkė Birutė Karnickienė, atsakingoji sekretorė - doc. Lina Zabulienė, iždininkas - dr. Raimondas Pliaukšta. Nariai: doc. Žana Bumbulienė, doc. Audrius Gradauskas.
2005 m. vyko Draugijos garbės nario prof. Liubomiro Laucevičiaus 100-mečio minėjimas.
2005 m. Vilniaus medicinos draugija apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.
2005 m. Vilniaus medicinos draugijos 200 m. minėjimo tarptautinės konferencijos valdyba.
2007 m. regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu pripažinta ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga - „Aukso knyga - Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis”.
2008 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje veikė paroda, skirta prof. Vladui Kvikliui.
2009 m. vyko konferencija, skirta Motinystės instituto įkūrimo 200 metų sukakčiai.
2009 m. už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką, Draugijos diplomu ir premija apdovanota prof. G. Drąsutienė.
2009 m. vyko iškilmingas posėdis „Vilniaus chirurgų brolijai 500“.
2010 m. balandžio 22 d. įvyko konferencija, skirta Roberto Kocho šimtosioms mirties metinėms paminėti.
2010 m. paskelbti Draugijos premijos laureatai.
2010 m. paskelbti prof. Vlado Kviklio premijos laureatai.
2011 m. Vilniaus medicinos draugija gavo garbės raštą „Reiškinys, garsinantis Lietuvą“.
2012 m. vasario 16 d. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė doc. Dalia Triponienė prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota Gedimino ordinu už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
2014 m. įvyko keletas svarbių renginių, tarp jų doc. ... atidengimas ir prof. ... atidengimas.
2015 m. gruodžio 11 d. minėta Vilniaus medicinos draugijos 210-ies m. sukaktis.
2016 m. lapkričio 24 d. prof. Algirdas Utkus už Vilniaus garsinimą mokslo darbais apdovanotas Šv. ...
2017 m. įvyko keletas susitikimų ir renginių, tarp jų susitikimas su Medicinos fakulteto Tarptautinio lygio patarėja prof. ...
Per paskutinį dešimtmetį netekome dešimties Draugijos garbės narių, tarp jų doc. Dalios Triponienės (1938-2021) ir prof. Petro Norkūno (1912-2016).
Idėjos ir siekiai, kuriuos užsibrėžė Draugijos kūrėjai, yra perduodami vienos kartos kitai, tęsiamos geriausios Vilniaus medicinos tradicijos, puoselėjama universitetinė mokslo dvasia, diegiama pagarba asmeniui, skleidžiamos humanistinės, medicininės, mokslinės, kultūrinės, švietėjiškos, etiškumo ir ugdymo mintys gydytojams, vaistininkams, odontologams, istorikams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams ir visuomenei.
Vilniaus medicinos draugija yra viešasis juridinis asmuo (teisinė forma - asociacija), kuri veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei Draugijos įstatais.
Vilniaus medicinos draugijos kolegialus valdymo organas yra septynių asmenų valdyba (prezidiumas), kurią visuotinio susirinkimo metu keturių metų laikotarpiui renka specialiųjų medicinos draugijų pirmininkai.
Dabartinė Vilniaus medicinos draugijos valdyba:
| Pirmininkas | Prof. Algirdas Utkus |
| Pirmininko pavaduotoja | Vaistininkė Birutė Karnickienė |
| Atsakingoji sekretorė | Doc. Lina Zabulienė |
| Iždininkas | Dr. Valdas Banys |
| Narė | Prof. Žana Bumbulienė |
| Narė | Prof. Irena Balčiūnienė |
| Revizorius | Dr. Tomas Sveikata |
Doc. dr. Dalia Triponienė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto docentė, Lietuvos mokslo premijos laureatė, Vilniaus medicinos draugijos puoselėtoja ir globėja, ilgametė Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro gydytoja kraujagyslių chirurgė, aukštos kvalifikacijos gydytoja, mokslininkė ir dėstytoja, mylima ir gerbiama pacientų, studentų ir kolegų už profesionalumą, kompetenciją, geranoriškumą, kolegiškumą, iniciatyvumą, novatoriškumą, nuoširdų rūpestį, pagarbą ir pasišventimą savo darbui.
Dalia Čepaitė - Triponienė gimė 1938 m. lapkričio 21 d. Marijampolėje, tarnautojų šeimoje ir nuo 1939 m. gyveno Vilniuje.
tags: #rolandas #dagilaitis #kada #gimes
