Lietuvos grožio industrijos guru vadinama Sabina Repčenkienė per ilgus darbo metus patyrė daug šalto, tad ją išmušti iš vėžių - sunku. Ji pripažįsta, jog be veiksmo jai - nekas. „Atimkit iš manęs darbą ir geruoju nesibaigs“, - sako S. Repčenkienė. „Matyt, tokia mano natūra - aš negaliu ramiai sėdėti. Negaliu nieko ramiai daryti, net televizoriaus negaliu tiesiog sėdėti ir žiūrėti. Kokie susirinkimai, paskaitos, aš vis tiek kažką darau: galvoju, kuriu, rašau.
Viskas prasidėjo prieš 30 metų, tačiau vieną dieną viskas ir baigėsi, o moteris dingo iš viešo gyvenimo. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ ji pamena, kaip sykį dvi kosmetikos kompanijos liepė rinktis: arba mes, arba jie. „Numoji ranka ir vėl eini į priekį“, - taip prasidėjo pokalbis su S. Repčenkiene, legendine grožio centro vadove, į Lietuvą atvedusia garsius užsienio kosmetikos vardus, pristačiusia išskirtinius produktus, pasiūliusia tuomet dar niekam negirdėtų procedūrų.
Istorijos apie apgavystes nėra paprastos, o grožio pasaulio dėsniai perprantami ne iš karto. Kosmetikos formulės yra aukso kainos, tad jų vagystės - reta, bet nutinkanti praktika. Žmonės migruoja tarp kompanijų, sykiu išsineša ir kartais nutekina informaciją konkurentams. Nors grožio verslas iš šono atrodo gražus ir taikus, iš tiesų jame pakanka kovos ir žaidimo be taisyklių. S. Repčenkienė teigia: „Visame pasaulyje yra intrigų.“
Pavyzdžiui, kai mes pradėjome dirbti su viena kompanija, kažkaip iškart susiklostė labai šilti santykiai. Paskui pradėjome dirbti su kita, o paskui pamačiau dar kitą, sakau, noriu ir šitos. Ir mes nuvažiavome į Prancūziją. Sėdėjo keturi vyrai, tokie rimti prancūzai, o mes sakome: dirbame su tais, su anais ir norime dirbti su jumis. Ir aš matau, kaip pasikeičia tų vyrų veidai, ir nesuprantu, kodėl jie taip pasikeičia. Jie visi atsistoja ir sako: jūs turėsite pasirinkti - arba mes, arba jie. Tada nuėjome pas tos kompanijos, su kuria jau dirbome, savininkę ir atsargiai pasakėme, kad labai norėtume dirbti dar su ta kompanija. Ji pašoko nuo kėdės, griebė segtuvus, trenkė per stalą ir pasakė: tada mes išeiname. O vakare vakarieniavome su pirmos kompanijos viceprezidentu ir pasakojome: žinote, buvo toks reikalas... Jis atsakė: tu ką, nežinojai? Vienas pavogė iš kito visas formules ir įkūrė kosmetikos įmonę“, - pasakoja S. Repčenkienė.
Ilgi metai grožio pasaulyje S. Repčenkienei davė daug ir gero, ir nelengvo. Kai darbas susijęs su žmonėmis, neišvengsi apkalbų ir intrigų, tik skaudu, kai esi įveliamas be pagrindo, senus laikus prisimena buvusi stambaus grožio centro vadovė. Bet savo liniją ji išlaiko - ne jos būdui graužtis. „Žinau, kaip nereikia daryti ir kaip reikia daryti. Tikrai buvo visko labai daug - ir patirčių, ir krizių. Darbas su užsieniečiais irgi nėra paprastas. Prieš trisdešimt metų man atrodė, kad apgauti gali, pavyzdžiui, lenkas, rusas, bet prancūzas tikrai neapgaus. Sunkiausias etapas, turbūt, buvo po dešimties metų darbo dideliame centre viską pakeisti. Tai buvo netikėtas akibrokštas.“
„Kadangi su partneriais, su kuriais kartu dirbame trisdešimt metų, nė karto nepasišiukšlinau, tai visada, kai tik man reikia pagalbos, iš jų jos sulaukiu. Dabar kuriame visiškai naują verslą, irgi kreipėmės į partnerius, nes reikia rimtos pagalbos. Sunkiausias etapas, turbūt, buvo po dešimties metų darbo dideliame centre viską pakeisti. Tai, sakyčiau, buvo netikėtas akibrokštas. O šiaip man labai patinka viena Pugačiovos daina: net kai mirtinai nesiseka, sakau, kad sekasi vis tiek. Bėda ir nelaimė yra tada, kai tu negali nieko pataisyti, tada reikia kažkaip išgyventi. Bet jeigu tai pataisoma arba jeigu tai liečia pinigus, tai visa tai galima išgyventi. Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį. Aišku, nebuvo taip paprasta prie to prieiti, bet kažkaip po truputį išmokau. Pavyzdžiui, jeigu vakare kas paskambina, bet aš negaliu tuo momentu nieko padaryti, tai kas iš to, kad aš nemiegosiu ir nervinsiuosi. Aš tada išgeriu migdomųjų ir einu miegoti, ryte pradėsiu tą problemą spręsti, jei negaliu jos išspręsti dabar.“
„Manęs iš vėžių lengvai neišmuši“, - teigia gyvenimiškos patirties sukaupusi moteris, seniai nesiekianti visiems įtikti. „Tu gali būti pats geriausias, sąžiningiausias, protingiausias ir vis tiek atsiras bent vienas žmogus, kuris sakys: o ji man nepatinka. Taip kad nėra prasmės stengtis visiems įtikti. Ir nėra reikalo. Jokių komentarų apie save gyvenime neskaitau. Manęs tai nedomina. Eina žmogus pro šalį - ar man įdomu, ką jis apie mane galvoja?“
„Negaliu pasakyti, kad aš prieš plastines operacijas. Galvoju, kad gal ir pasidarysiu, jei matysiu, kad reikia. Aš prieš visokius „fillerius“. Kur kas prasmingiau, pasak S. Repčenkienės, yra rūpintis savimi - tiek savo vidumi, tiek ir išore, o apie pastangas puoselėti savo išvaizdą grožio pasaulio paslaptis išmananti moteris kalba atvirai ir paprastai. „Negaliu pasakyti, kad aš prieš plastines operacijas. Galvoju, kad gal ir pasidarysiu, jei matysiu, kad reikia. Bet čia yra mano nuomonė. Aš prieš visokius fillerius. Aš nepernešu skausmo, vienas dalykas. Antras dalykas - ne faktas, kad bus gerai. Mano pačios ritualas jau turbūt kokius septynerius metus - praustis ledukais. Užsišaldau petražolių, tokį stiprų nuovirą, ir kiekvieną rytą - du trys ledukai. Tai yra mano ritualas, kuris tikrai duoda fantastišką rezultatą“, - tikina S. Repčenkienė.
Grožio pasaulio pokyčiai per daugiau nei 30 metų pramonėje: „Mano jaunystės laikai nuo šių dienų skiriasi kaip diena ir naktis. Moterys šiais laikais grožio rezultatus nori matyti čia ir dabar. Ir niekas negalvoja, kad greitas rezultatas turės pasekmių. Sutinku, yra labai daug įvairių ir tikrai gerų metodų, kurie padeda mums atrodyti ir būti gražesnėms, jaunesnėms. Ir jei tikrai reikia, galima pasinaudoti viskuo, ką siūlo grožio industrija, tačiau bet kuris grožio srities specialistas pasakys, kad jei iš tiesų norime rezultatų, juos pasieksime tik nuolatos kažką darydamos. Mes, moterys, kaip gėlės - pabandykite padauginti trąšų ir pamatysite, kas bus. Taip, jos sužydės, bet kas bus paskui? Su mūsų oda tas pat. Yra procedūrų, kurios ne tik reikalingos, bet net ir būtinos tam tikru gyvenimo laikotarpiu, tačiau čia labai svarbu saikas. Jokiu būdu negalima pasiduoti norui dar ir dar save tobulinti, nes tai jau lemia nepageidaujamą šalutinį poveikį. Ir netgi negrįžtamus rezultatus. Viskam reikia saiko ir kritinio mąstymo, nes grožio specialistai taip pat ne visada būna sąžiningi.“
Darbas su jaunimu: „Pastaraisiais metais vienoje privačių aukštųjų mokyklų išleidote net 5 kosmetologių kursus. Šias merginas su meile vadindavote „grožio valdovėmis“. Ar jums vis dar įdomu dirbti su šiuolaikiniu jaunimu? Tai be galo įdomi ir vertinga patirtis, kuri išmokė kantrybės. Man atrodė, kad žmogus, atėjęs mokytis, bus smalsus, atviras, norės ir reikalaus daug, o mums tereikės viską suteikti. Bet susidūriau ir su labai liūdnu požiūriu ir nuostatomis, kad reikalingas tik diplomas, ir viskas. Tokia buvo viena dalis studenčių. Kita dalis norėjo mokytis ir gauti kuo daugiau žinių, įgyti patirties. Pavyzdžiui, kartą pasikvietėme pasaulinio lygio pranešėją, kuris jau solidaus amžiaus ir vargu ar dar kada nors aplankys Lietuvą. Buvo labai liūdna, kad iš 300 studentų į jo paskaitą atėjo gal tik 30. Tai mane labai stebino ir liūdino. Studentams stengdavausi atverti visas duris, ant lėkštutės padėti visus savo per 30 metų sukauptus kontaktus: supažindindavau su visais Lietuvoje reziduojančiais profesionalios kosmetikos gamintojų ir platintojų atstovais. Deja, į susitikimus ateidavo tik koks ketvirtadalis studentų. Žinoma, tarp šių jaunuolių tikrai buvo puikių, talentingų, atsakingų, labai gabių asmenybių - būsimų kosmetologijos žvaigždžių. Džiaugiausi, kai paskambinusi visoms 24 pirmosios kosmetologių laidos absolventėms sužinojau, kad net 21 iš jų dirba pagal specialybę.“
Kaip atpažinti gerą kosmetologą: „Vadovavote ne vienam grožio salonui, užauginote ir į darbo rinką išleidote per 500 grožio specialisčių, tad patarkite, kaip atpažinti gerą kosmetologę (-ą)? Diplomai šiuo atveju ...“
Šeima ir santykiai
„Jeigu man būtų blogai, aš skirčiausi kad ir septynis kartus. Aš niekada netoleruosiu šalia savęs žmogaus, jeigu man bus blogai, jeigu tektų verkti naktimis. Mano vidinė būsena visada yra rami, o jeigu aš jaudinuosi, tai dėl dukrų ir anūkų. Liūdna žiūrėti, kartais net pagaunu save: kodėl aš pykstu? O pykstu todėl, kad ji nebe tokia. Bet aš nebeturiu teisės ant jos pykti. Jai 91 metai.“
Nors abi S. Repčenkienės dukros savo gyvenimus kuria toli nuo mamos, jai širdį glosto žinojimas, jog atžaloms ji - vis dar autoritetas. Žino apie jas viską, Violeta su Ramune net didžiausias paslaptis jai iškloja. „Tikrai padeda kasdieniai skambučiai. Mes turime trijų mūsų chatą (susirašinėjimą - LRT.lt), į kurį visą laiką rašome. Violeta sekmadieniais mums veda jogą.“
Nors seniau viešumoje S. Repčenkienė buvo matoma labai dažnai, pasikeitęs gyvenimo būdas ir nusileidusi renginių uždanga jos nė kiek nenuliūdino. Sako, širdyje ji - tikra namisėda. „Kai man vyras sako: „Žiūrėk, bet taip niekas nedaro“, aš sakau: „Tegul nedaro, o aš darysiu taip, kaip aš noriu.“
„Gera, kai visiems yra gerai“, - sako šešių anūkų močiutė, jau neretai panyranti į apmąstymus apie aukštesnes jėgas, lemtį, savo gyvenimą. „Sakau, neegzistuoja jokios bėdos, jeigu jas galima ištaisyti. Neegzistuoja. Jei negalima ištaisyti, o tai yra mirtis arba liga, nieko ir negali padaryti. O visa kita...“ - kalba S. Repčenkienė.
Dukra Violeta Repčenkaitė
Jau devintus metus Maltoje gyvenančios Violetos Repčenkaitės mama Sabina džiaugiasi, kad su abiem savo dukromis iki šiol turi itin artimą ryšį - viską viena kitai pasipasakoja, susirašo kasdien, o sekmadieniais netgi puoselėja asmeninę tik jų susikurtą „mergaitišką“ tradiciją. „Žinutėmis susirašome kasdien. Kiekvieną rytą parašau „labas rytas“, vakare paklausiu, kaip praėjo diena. Su Ramune ir Violeta turime savo grupę. Sekmadieniais Violeta mums veda jogą, kartu visos trys darome pratimus“, - Delfi TV laidoje „Jos vardas Mama“ pasakojo Sabina Repčenkienė.
Moteris sakė, kad jos dukros visiškai nepanašios, tačiau vieną bendrą bruožą visgi turi: „Vienintelis bruožas, kuris jas sieja, tai, kad ir Ramunė, ir Violeta turi perdėtą sąžiningumo ir atsakomybės jausmą. Jos niekad nesumeluos, visada pasakys tiesą, net jei ir galėtų patylėti.“
Violeta su vaikais jau ne vienus metus gyvena Maltoje, ten atrado savo pašaukimą ir dabar į jos organizuojamas moterų saviugdos stovyklas atvyksta moterys iš viso pasaulio. „Ji išvyko į Maltą prieš 8 metus. Nuvažiavo ilsėtis į Italiją ir nusprendė, kad iš ten bus patogu aplankyti Maltoje esančią bičiulę. Taigi nuvažiavo į Maltą ir į Lietuvą jau nebegrįžo. Turėjau jai sukrauti ir išsiųsti daiktus“, - prisiminė laidos viešnia.
S. Repčenkienė papasakojo, kad garsi jos dukra savarankišką gyvenimą pradėjo labai anksti: „Violetai buvo 14 metų, kai ji pirmą kartą savarankiškai išvažiavo į Italiją ir sėkmingai ten dirbo modeliu. Aš ja visada tikėjau, visada mokiau, stengiausi, kad suprastų, kas yra kas.“
Paklausta apie tris skyrybomis pasibaigusius dukros santuokas, moteris prisipažino, kad jausdavo, jog dukrai jos pasirinktas vyras bus netinkamas, ir net bandydavo perspėti, bet visgi sustabdyti dukros nepavykdavo. „Prieš jai tuokiantis antrą kartą, vyras sakė: „Viskas, dabar jau rinksiu aš.“ Bet ir vėl nesėkmingai, - atvirai pasakojo ji. - Dabar, kai aš su ja kalbu, matau, kad jau pasikeitė jos žvilgsnis į gyvenimą, į vyrus, jau nebėra to „myliu - negaliu!“. Vis tiek jau yra trys vaikai, atsakomybė visiškai kitokia.“
Didžiuodamasi savo dukra S. Repčenkienė sakė, kad pasiryžti pasukti skirtingais keliais gali tik stiprūs žmonės: „Ji nesitaikys ir neverks naktimis, jei jaus, kad nebeliko pagarbos, kad gyvena nebe kartu, o paraleliai. Tai kokia prasmė? Su tuo žmogumi nebesinori sutikti senatvės.“
Dukros gyvenimas Maltoje moteriai primena tikrą svajonės išsipildymą: „Kai aš pamačiau tą vilą, kurią ji nuomojasi Maltoje, pasakiau, kad jie lyg maži šeicho rūmai. Violeta puikiai pragyvena iš savo svečių namų, dar ji ten dirba modeliu ir vis paskambinusi juokiasi, kad ją - 38 metų moterį - užsakovai pasirenka vietoj jaunučių modelių, - šypsodamasi pasakojo S. Repčenkienė. - Ir dar ji čia rengia stovyklas moterims. Kažką panašaus ji norėjo daryti dar gyvendama Lietuvoje, tačiau tada vis atidėliojo, gimė du vaikai. Bet ta mintis vis brendo. Po šių stovyklų moterys pasikeičia - ima labiau savimi pasitikėti, nebebijo išsakyti savo nuomonės. Dabar rudenį vyksiančių stovyklų jau laukia 4 pilnos moterų grupės iš viso pasaulio.“
Violeta Repčenkaitė-Blėdienė (26) gimė 1982 m. liepos 30d. Vilniuje. Modelio karjerą pradėjusi vos 13-os, vėliau vadovavo modelių agentūrai „Metropolitan“. Tarptautinio verslo mokykloje įgijo bakalauro diplomą. Violetos mama Sabina Repčenkienė grožio salonų savininkė. Violeta Repčenkaitė-Blėdienė modelis, stiliaus ikona, televizijos laidų vedėja. Šiuo metu veda „Lietuvos ryto televizijos“ laidą „Super L.T.“. Ištekėjo būdama 22 metų, vyras Titas Blėdis 28 metų, verslininkas. Augina 3 metukų sūnelį Matą. Daugiau apie Violetą Repčenkaitę-Blėdienę skaitykite „Laisvalaikio“ rubrikoje „Subjektas“. Liepos 30-ąją V.Repčenkaitė paminėjo 40-metį. Prieš pat gimtadienį portalui Žmonės.lt V.Repčenkaitė atvirai pasakojo apie gražią gimimo dienos šventę, su metais atėjusią meilę sau, ryšį su mama Sabina Repčenkiene, trimis vaikais ir buvusiais sutuoktiniais. Pokalbio metu Violeta šypsodamasi atskleidė, ar jos širdyje šiuo metu yra vietos naujiems jausmams. Bet apie viską nuo pradžių. Violeta, kaip sutinkate jubiliejų? Gimtadienį švenčiu Turkijoje. Man buvo svarbu, kad mano patys artimiausi žmonės gimtadienio dieną būtų šalia, tai labai džiaugiuosi, kad šią dovaną ir gavau (šypsosi). Ar bėgantys metai negąsdina? Neužplūsta noras atsukti laiko atgal? Ne. Nė kiek nesinori sukioti laiko. Turėjau labai puikų pavyzdį - mamą, kuri kiekviename tarpsnyje šventė gyvenimą, šventė save ir laukė kiekvienos savo gimimo dienios. Galbūt todėl man niekada ir nebuvo tokios asociacijos, kad bėgantys metai yra kažkas negatyvaus. Prisimenu, kai dar buvau mergaitė, matydavau tą didžiulį gimtadienio laukimo džiaugsmą, kuris spindėjo mamos veide. Aš ir pati labai laukiau šio savo gimtadienio ir dabar labai gerai suprantu, ką mano mama turėdavo omenyje sakydama: „Oi, jei tik jūs, dvidešimtmetės, turėtumėte mūsų, keturiasdešimtmečių, protą“ (nusijuokia). Puikiai suvokiu, kad dabar, sulaukus keturiasdešimties, yra pats gražiausias santykis tarp patirties, išmoktų pamokų ir pasaulio matymo. Viskas šiame etape puikiai dera, o viduje - harmonija. Gera taip jaustis ir būti laisva visame kame. Violeta Repčenkaitė / Matthew Spiterio nuotr. Būdama dvidešimties tokios laisvės nejutote? Žinote, kai būni jauname amžiuje, tai vis dar užplūsta tas nepasitenkinimas kasdienybe - tai tas negerai, tai anas. Dabar to jau nebėra. Galiu duoti paprastą pavyzdį, visai neseniai vyko fotosesija ir fotografė man sako: „Primink, kuri tavo veido pusė yra „darbinė“. Kaip žinia, jauname amžiuje dažnas turime tą vieną gražesnę pusę, o ypatingai į ją žūri modeliai, norintys, kad juos fotografuotų būtent iš vienos pusės. Aš susimąsčiau ir atsakiau, kad tokios jau nebeturiu (šypsosi). Man dabar gerai visaip, o ir save matau visai kitomis akimis, nei regėjau būdama dvidešimties. Tiesiog priimu save tokią, kokia esu, tad pradingo „darbinės“ pusės. Tikrai atsirado ta pilnatvė, kuria spinduliuoja ir mano mama. Jūsų ryšys su mama yra labai artimas, o dabar tokį pat sukūrėte su savo trimis vaikais. Kaip kūrėte tą ryšį? Galbūt paisėte kokių nors mamos patarimų? Mano ryšys su mama išties yra labai stiprus ir gilus, o man tai yra didžiulė dovana. Kokia aš laiminga, kad mane užaugino tokia sąmoninga mama, visuomet savyje turėjusi tiek daug meilės! Be jokios abejonės, ir savo pačios vaikus auginu taip, kaip mane mama augino. Dažnai būna, kai man kas nors pasako, kad gerai auklėju vaikus, aš tik atsakau - viskas iš mamos (šypsosi). Mama mane mokė nemokydama - jos pavyzdžio pakako. Violeta Repčenkaitė su mama / Asmeninio albumo nuotr. O kaip auklėjate savo pačios vaikus? Stengiatės būti drauge? Kažko ypatingai daryti nesistengiu. Mano, kaip mamos, didžiausias noras - padėti vaikams, nukreipti juos tinkama kryptimi, paruošti juos gyvenimui. Kaip aš mokiausi iš mamos pavyzdžio, taip ir čia - mokau savo pavyzdžiu. Pavyzdžiui, raginu laikytis taisyklių. Mes visuomet kalbamės, kad jei tikrame gyvenime nesilaikysi taisyklių, tai nieko nebus. Kas bus, jei visi važiuos šviesoforui degant raudonai? Tad ir taisyklės nėra tam, kad jas laužytume, o tam, kad padėtų žmonėms gyventi. Dėl to savo vaikams visada primenu, kad taisyklių turime laikytis visur, pradedant namais. Taigi, savo vaikams, visų pirma, esu mama, nubrėžianti ribas, o draugais mes tampame natūraliai, puoselėdami nuoširdų ryšį, pagarbą ir meilę. Savo vaikus auginu taip, kad ištikus bėdai jie nebijotų man paskambinti. Man svarbu, kad jie būtų atviri su manimi, susiklosčius bet kokioms aplinkybėms. Tikriausiai taip pasireiškia mūsų draugystė. Violeta Repčenkaitė / Asmeninio albumo nuotr. Jūsų trys atžalos gimė skirtingose santuokose. Ar jūsų vaikai turi artimą ryšį su savo tėčiais? Taip, mano trijulė turi puikių ryšį su savo tėčiais. Jie dažnai bendrauja, kartu puikiai leidžia laiką. Mane tai labai džiugina (šypsosi). Puiku, kad tėčiai pasistengė užmegzti tą atvirą, nuoširdų ryšį. Juk kai vaikai maži, viskas priklauso tik nuo suaugusio žmogaus. O kaip jums pačiai pavyksta išlaikyti draugišką, gerą ryšį su vaikų tėvais? Galbūt turėtumėte patarimų kitoms išsiskyrusioms moterims? Patarimas būtų tik vienas - žiūrėti į save. Žiūrėti, kaip elgiesi tu, kad kiekviename žingsnyje būtų tik pagarba ir meilė. Taip aš ir elgiuosi. Juk kito žmogaus poelgių ir veiksmų pakeisti negalime. Kitas žmogus elgsis taip, kaip jis nori, nes tai yra jo karma, bet tai, kaip mes elgiamės, yra mūsų pačių karma. Tik į tai reikia žiūrėti. Nors aš visada esu už tai, kad tarp buvusių sutuoktinių būtų puikus ryšys ir pagarba, tačiau taip būna ne visada. Tikrai nesakysiu, kad su visais vaikų tėčiais po skyrybų palaikome puikų ryšį ir viskas lengvai pavyksta. Taip, tai pavyko su pirmuoju vyru, džiaugiuosi, kad esame draugai, nes tai yra didžiulė dovana mūsų vaikui, tačiau taip bendrauti pavyksta ne visais atvejais, tad taisyklė viena - mažiau komunikuoti, mažiau aiškintis santykius. Tiesiog turi būti nubrėžtos ribos ir turi būti aiškūs susitarimai, kurių turi būti paisoma. Viskas. Violeta Repčenkaitė / Matthew Spiterio nuotr. Ne kartą kalbėjote apie neblėstančią meilės svarbą gyvenime. Ar šiuo metu jūsų širdyje užgimę nauji jausmai, galbūt į kasdienybę įsileidote naują žmogų? Ne, šiuo metu neturiu šalia savęs žmogaus (šypsosi). Juk nebūtinai kiekvienas mūsų gyvenimo etapas turi būti apie santykius su kitu žmogumi. Jei mes, būdami vieni, visada ieškotume kito žmogaus, tai jaustumėmės nepilnos, prašvaistytume tą laiką, per kurį mes galėtume nerti į gilesnį ryšį su savimi. Tad šis etapas man yra apie mano santykį su savimi, su gamta, su vaikais ir su artimaisiais. Man tas laikas yra nuostabus (šypsosi). Kai atsiras kitas žmogus, bus kitas etapas, bet apie jį aš negalvoju. O ar buvo gyvenime etapų, kuriuos norėtųsi pakeisti? Ne. Nenorėčiau nieko pakeisti, nes per tas patirtis išmokau svarbią pamoką - neskubėti. Pavyzdžiui, prisimenant mano trečią santuoką, kartais pagalvoju - kam aš tuokiausi? Galbūt tada mano antroji pusė labiau norėjo žengti tą žingsnį, nei aš. Aš jau buvau ištekėjusi, tad jau žinojau, ką tai reiškia, galbūt ir tas vedybas supratau šiek tiek kitaip, nei jis. Bet kai myli žmogų ir žinai, kad jam svarbu susituokti, tai ir sakai - tebūnie. Šiandien taip lengvai to tebūnie nesakyčiau. Nors seniau į tuos, kurie susituokdavo po dešimtmečio draugystės, žiūrėdavau keistai, dabar puikiai juos suprantu. Juk galima gyventi 20 metų su tuo žmogumi, susilaukti vaikų, bet neskubėti eiti prie altoriaus. Kai žmonės sutaria, viskas puiku, tačiau jei kyla barnių, iš santuokos išeiti yra labai sudėtinga, nes ji gali tapti viena iš priemonių manipuliuoti kitu žmogumi. Ypač jei galvoji, kad gali suvaržyti jo laisvę. Manau, kad su santuoka bėda ir yra tame, kad labai daug žmonių ją suvokia skirtingai. Santuoka reiškia, kad gyvenime bus dar daugiau laisvės, džiaugsmo, pasitikėjimo, pagarbos, nes tu sujungi gyvenimus, tačiau, deja, dažnai būna taip, kad žmonės santuoką suvokia it kito žmogaus savinimąsi - viskas, dabar jau jis yra mano, dabar jau jį turiu.. Tai jeigu nėra bendro santuokos matymo, tuomet bendrai gyventi ir nepavyksta. Violeta Repčenkaitė / Asmeninio archyvo nuotr. O ar norėtumėte darkart ištekėti? Tokios svajonės neturiu. Jau turėjau puikias vestuves, todėl turbūt tokio tikslo ir nėra. Bet, be abejo, manau, kad ateityje dar sutiksiu žmogų, su kuriuo norėsis dalintis kasdienybe. Tačiau šiandien man atrodo, kad santuoka nėra būtinas dalykas, bendrą gyvenimą galima statyti ir taip. Nors nežinau, kaip bus ateityje. Vengiu vienareikšmiškų pasakymų. Gimtadienis - proga pasižvalgyti ne tik į praeitį, bet ir į ateitį. Kokių planų turite ateinantiems metams? Šiais metais turėjau permainų - baigėsi mano vienas projektas, tai verčiu kitą puslapį. Išsikėliau iš vilos, kurioje gyvenau keletą metų, kurioje įgyvendinau savo svajones. Dabar atsirado kiti norai, tad ir keliauju pirmyn. 2015 metais pradėjau rengti moterų stovyklas ir jos sėkmingai vyksta iki dabar. Iš tiesų, šioje srityje turiu labai didelių planų, nes tai yra mano kelias, mano pašaukimas. Bet turiu ir kitų projektų, kitų minčių, susijusių su kūryba. Kalbu apie papuošalų kūrimą (šypsosi). Galbūt jau visai netrukus bus matomi pirmieji žingsniai. Pirmosiomis valandomis jaučiausi išduota ir sutrikusi. Lyg būčiau praradusi dalelę savęs. Bet netrukus pažvelgiau į šią istoriją iš šono ir pati sau pasakiau: niekas neprarasta. Ką dabar veikiate? Su partnere Veronika Kastujeva kuriame prancūzų kosmetikos firmos "Sothys" centrus. Jie jau veikia Klaipėdoje ir Vilniuje. Dėl ko nesutarėte su buvusiu partneriu? Tai asmeniniai nesutarimai. Mano filosofija tokia - dirbti sąžiningai. Pasakymai "praradau pasitikėjimą" manęs netenkina. Garbingi žmonės sėda prie stalo ir išsiaiškina. Kaip įstengėte šypsotis, kai žmonės su piktdžiuga jums gėlė? Nebijote vėl apsigauti? Taip. Ar jūs griežta savo pavaldiniams? Man dažnai darbuotojai sako: "Jūs per gražiai kalbate". Niekada nepakelsiu balso, jei žmogus nesupranta, jei turi kokių bėdų. Jūs daug metų sukatės grožio srityje. Ar pati jaučiatės esanti graži? Jaučiuosi, nors metams bėgant reikia vis daugiau pastangų. Veide raukšlelių padaugėjo, žilų plaukų, po akimis maišeliai atsiranda. Bet yra priemonių šioms blogybėms paslėpti. Kalbant apskritai, man ne grožis svarbiausia. Svarbu, kad jaučiuosi laiminga. Išduokite paslaptį: kaip save pamilti? Aš myliu save ne dėl savęs. Mano vaikams ir vyrui reikia laimingos, žvalios ir sveikos mamos bei žmonos. Juk viskas namuose priklauso nuo moters. Jeigu esi irzli, pavargusi, nelaiminga, tai ir šeimoje - tikras pragaras. Puikiai tai matydavau savo namuose. Jeigu tik mama be nuotaikos, - mums visiems blogai. Todėl vitaminus geriu dėl šeimos ramybės, pas gydytoją bėgu, kad namuose niekas nematytų mano skausmo. Juk kai man blogai, apšaukiu vaikus, kurie visai nekalti, susibaru su vyru. Visi namai būna susibarę, ir tai primena košmarą. Kokią savybę laikote savo pranašumu? Esate žurnalistų taikiklyje, tačiau neduodate pagrindo itin asmeniškoms naujienoms. Kaip sugebate jas nuslėpti? Meilužiai, vakarėliai... prie manęs visa tai nelimpa. Aš turiu nuostabų vyrą. Su Georgijumi gyvename jau beveik 30 metų. Jis nėra dovanėlė, gana ūmaus charakterio, pedantas iki išprotėjimo. Mes galime susipliekti per sekundę dėl menkniekio. Per pirmuosius vedybinius metus pykdavomės kiekvieną dieną. Maniau, jog išsiskirsime. Kartą po barnio visą naktį negalėjau užmigti, verkiau, o mano brangiausiasis ramiai sau sapnavo. Negalėjau su tuo susitaikyti: aš sielvartauju, o tau - kaip vanduo nuo žąsies. Po tos nakties susimąsčiau. Kad pati kalta, jog taip gyvenu. Jeigu noriu būti auka, tai galiu nieko nekeisti ir gyventi nuolat bardamasi. Arba skirtis. Supratau, kad viskas mano rankose. Kaip auklėjote savo dukras? Violeta ir Ramunė matė nuolat dirbančią mamą ir šalia jos triūsiantį tėtį. Mes viską susikūrėme patys. Ir sodą turėjome, kuriame pati viską dariau, tarybiniais metais kooperatyvą įkūrėme, mezgiau, vežiau parduoti. O juk vaikams reikia dėmesio... Ir vyrui reikia... Tai ir sukausi kaip voverytė: dukras paglostau - bėgu vyro pamyluoti. Georgijus iki šiol man atidaro automobilio dureles. Ar dukros mėgsta jus maloniai nustebinti? Jos mane ir stebina, ir lepina. Ir bilietus užsako į koncertus, ir vakarienę užsako į namus, ir savaitgaliais pyragus kepa. Kas tvarko Jūsų namus, apmoka sąskaitas, pripildo šaldytuvą? Namus tvarko šeimininkės, o šaldytuvą pripildome mudu su vyru. Man labai patinka savaitgaliais pavaikščioti po prekybos centrus ir prisipirkti visokausių skanėstų. O sąskaitų tvarkymo negaliu pakęsti. Man nieko nėra baisiau, kaip rašyti pareiškimus ir pildyti sąskaitas. Mes, moterys, norime kuo ilgiau išlikti jaunos. Ar anūkės gimimas netapo savotišku "pavojaus" signalu? Nepaprastai laukiau Šarlotės gimimo. Žinote, man atrodo, kad vyrai labiau bijo to artėjančio saulėlydžio nei moterys. Tikrai nevaidindama sakau, kad šiandien nenorėčiau būti dvidešimtmetė.
1995 metais Vilniuje atidarytas „Sveikos odos institutas“ ir „Sothys“ atstovybė. Sabina Repčenkienė per savo gyvenimą įkūrė ne vieną grožio saloną, atstovavo prabangiems kosmetikos prekės ženklams, vienoje aukštojoje mokykloje vadovavo estetinės kosmetologijos studijų programai. Neseniai jos įkurtame Sveikos odos institute ji moko kosmetologus darbo įgūdžių ir užpildo praktikos spragas. „Įgijus bet kokią specialybę aukštojoje ar kitoje mokykloje neįmanoma iš karto dirbti profesionaliai. Suteiksime kosmetologėms daugiau drąsos ir pasitikėjimo, nes klaidos dirbant su klientų oda gali brangiai kainuoti“, - sako S.Repčenienė. Ji labai daug dėmesio skiria veido odos diagnostikos mokymui, veido masažo įgūdžiams formuoti, kosmetikos priemonių sudėtinėms dalims pažinti. Tad, anot verslininkės, jos institute naudingų dalykų ir informacijos ras ir jau dirbantys šioje srityje: susipažins su šios srities inovacijomis, naujais prietaisais, masažo technikomis. „Juk naujovių labai daug ir vienam specialistui labai sunku atsirinkti, kas yra patikima, ypač kai sukiesi kasdienių darbų rutinoje“, - sako moteris.
„Sabina, būdama brandaus amžiaus vis dar sukatės versle, sugalvojate naujų projektų. Iš kur tiek jėgų, energijos? Daugelis tingėtų ir tiesiog leistų laiką namuose. Laiką leisti namuose nėra blogai. Bet... Esu sukaupusi labai daug žinių, patirties ir visu šituo gėriu noriu dalytis su kitais. Man taip norisi mokyti, padėti, patarti, dalytis tuo, ką turiu geriausio. Be to, mano verslo partneris vis skatina daryti ką nors naujo. Tik aš niekuomet nelendu į tas sritis, kurių neišmanau. Darau tai, ką moku geriausiai, gal todėl ir konkurentų niekada nebijojau. Prisimenu, kai atidariau grožio saloną A.Jakšto gatvėje Vilniuje, pažįstami ir konkurentai stebėjosi tokiu sprendimu - aplink buvo net 7 panašūs grožio salonai. Bet aš žinau, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kiek konkurentų yra aplinkui, o kaip aš organizuoju savo veiklą. Šiuo metu jau trys iš tų salonų nebeveikia, o kitiems keturiems užtenka klientų. Juk ne veltui prabangių rūbų parduotuvės užsienyje atidaromos vienoje gatvėje. O profesionalios kosmetikos prekės ženklų, kvepalų - gausybė, bet kiekvienas iš jų randa savo klientą.“
Sabina Repčenkienė parduoda savo namą. 20 metų grožio versle besisukanti verslininkė Sabina Repčenkienė pardavė savo namus - Žmonės.lt moteris patikino, kad atsisveikinti su būstu nebuvo sunku, mat pokyčiai - teigiami. S.Repčenkienė pardavė nuosavą namą Vilniuje, kuriame gyveno nuo 1995-ųjų - jis buvo statytas jų specialiai šeimai. Būsto plotas 401,47 kv. metrų, jame - septyni kambariai, židinys, balkonas, lauko baseinas, pavėsinė su lauko židiniu, pirtis, garažas, o teritorija - saugoma. „Šie pokyčiai - tikrai džiugūs, tik kol kas daugiau pasakoti dar nenoriu, mat viskam ateina savas laikas“, - Žmonės.lt sakė S.Repčenkienė. Verslininkė patikino, kad emigruoti tikrai neketina, tiesiog persikels gyventi kitur. Galbūt jos planuose - gyvenimas miesto centre? „Senamiestis - mano svajonė, tačiau planai šiek tiek kitokie.“
Grožio srities profesionalės, kosmetologės bei sveikos odos tendencijomis besidominčios garsios moterys nepraleido šventinių pusryčių. „Džiugu matyti, kad tiek daug moterų susirinko į prancūziškus grožio pusryčius, kuriuos pradėjome su skoniu ir moterišku lengvumu. Svarbiausiu renginio akcentu tapo naujos kartos makiažo, kuris ne tik puošia, bet ir rūpinasi odos kokybe, papildydamas kasdienę priežiūrą, pristatymas. „Džiaugiamės galėdami Lietuvoje pristatyti makiažo priemones, kurios ne tik gražina, bet ir puoselėja moters odą. Makiažo pagrindą šiandien naudoja beveik kiekviena moteris, todėl labai gera žinoti, kad toks makiažas gali kurti ne tik estetinį vaizdą, bet ir rūpintis odos sveikata bei grožiu. Šį makiažą kuria odos priežiūros profesionalai, todėl odos puoselėjimas net ir dekoratyvinėje kosmetikoje tampa natūralia dalimi. Kviestines viešnias pasitiko Sabina Repčenkienė - moteris, prieš daugiau nei 30 metų atvežusi SOTHYS į Lietuvą. Elegancija žavinti moteris nuolat iš aplinkinių sulaukia klausimų, kaip puoselėja odos jaunystę ir grožį. „Šiais metais man sukaks 72 metai. Nesu prieš botulino injekcijas ar plastines operacijas, tačiau man jų nereikia ir neplanuoju daryti. Kol kas pakanka veiksmingos kosmetikos, reguliarių vizitų pas kosmetologus bei veido masažų“, - pasakojo S. Repčenkienė. Žinoma moteris akcentavo ir vakarinio veido prausimo svarbą. „Kad ir kokia pavargusi būtumėte, privaloma nuvalyti veidą nuo dienos nešvarumų ir makiažo likučių. Vien vandens neužtenka - tam reikia prausiklio. Prieš miegą būtina pasitepti veido kremu, nes naktį oda atsinaujina, todėl turime nepamiršti veikliųjų medžiagų. Idealu naudoti ir serumą bei paakių kremą. Antroje renginio dalyje vyko įkvepianti diskusija apie šiuolaikinį moters grožį, vidinę būseną ir sąmoningą rūpinimąsi savimi. Pasak diskusijoje dalyvavusios hipnoterapeutės ir sąmoningumo praktikės Lauros Steponavičiūtės, šiuolaikinė moteris leidžia sau būti savimi. Ji nesumažina savęs dėl kitų, tačiau kartu išsaugo žavų vidinį kuklumą. „Man grožis - tai ramybė akyse ir drąsa gyventi pagal save. Vidinės būsenos grožį padeda palaikyti gebėjimas girdėti save ir sustoti laiku. Neužgniaužkite savo jausmų - leiskite jiems būti. Kai pasaulis tampa per garsus, grįžkite į savo vidų. Norint sąmoningai rūpintis savimi, svarbu rinktis tai, kas iš tiesų maitina kūną, protą ir sielą. Moteris yra kūryba, todėl ji turi kurti, kad klestėtų. Tada ji visada yra graži ir dažniausiai sveika. Dar viena diskusijos dalyvė profesionali vizažo meistrė Justina Gafaro atkreipė dėmesį, kad šiandien makiažas nėra tik grimas, kurį moterys skuba nusiplauti dienos pabaigoje. Anot grožio verslo atstovės, šiuolaikinis makiažas gali ne tik puošti, bet ir puoselėti odą, todėl itin svarbu rinktis aukštos kokybės, nepriekaištingos sudėties priemones. Visa tai, pasak J. Gafaro, „Šiuolaikinis makiažas yra lengvas, permatomas, itin natūralus. Moteris nori atrodyti gražiai, tačiau nepersistengusi. Toks makiažas - vienas sudėtingiausių, nes reikia suderinti estetiką ir natūralumą: oda turi atrodyti gaiviai, sveikai, o bendras įvaizdis būti subtilus.“
Sabina Repčenkienė FOTO: Trečiadienio vakarą dovanų ir interjero aksesuarų salonas „C&D Style“ paminėjo savo 14-ąjį gimtadienį. Renginyje, kuriame buvo demonstruojama naujausia „Bassetti“ itališkų kimono kolekcija, apsilankė salono klientai ir keletas žinomų žmonių. Šventinį vakarą vedė aktorė Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė. Susipažinti su naujausiomis interjero dekoro tendencijomis atvyko ir grožio imperijos karaliene tituluojama verslininkė Sabina Repčenkienė. Sabina vakaro metu vilkėjo vasarišką baltą kostiumėlį juodais kanteliais. O gilią švarko V formos iškirptę moteris papuošė renginyje gauta popierine gėle. Tokia ryški detalė kaipmat atkreipė fotografų dėmesį ir privertė smarkiau mirgėti fotoaparatų blykstes. „Laisvalaikio“ nuotr.
„Kadangi su partneriais, su kuriais kartu dirbame trisdešimt metų, nė karto nepasišiukšlinau, tai visada, kai tik man reikia pagalbos, iš jų jos sulaukiu. Dabar kuriame visiškai naują verslą, irgi kreipėmės į partnerius, nes reikia rimtos pagalbos.“
„Viskam reikia saiko ir kritinio mąstymo, nes grožio specialistai taip pat ne visada būna sąžiningi.“
„Manęs iš vėžių lengvai neišmuši“, - teigia gyvenimiškos patirties sukaupusi moteris, seniai nesiekianti visiems įtikti.
„Man labai patinka viena Pugačiovos daina: net kai mirtinai nesiseka, sakau, kad sekasi vis tiek.“
„Mano pačios ritualas jau turbūt kokius septynerius metus - praustis ledukais. Užsišaldau petražolių, tokį stiprų nuovirą, ir kiekvieną rytą - du trys ledukai. Tai yra mano ritualas, kuris tikrai duoda fantastišką rezultatą.“
tags: #repcenkiene #sabina #gimimo #data
