Rentgeno spinduliai, atradti 1895 m. vokiečių fiziko Wilhelmo Konrado Rentgeno, tapo vienu svarbiausių medicinos istorijos atradimų, atveriančiu naujas diagnostikos galimybes. Šie trumpų bangų ilgio, didelės energijos fotonai geba prasiskverbti per minkštuosius audinius ir suformuoti tankesnių struktūrų, tokių kaip kaulai, atvaizdus. Nors rentgeno tyrimai yra itin vertingi diagnozuojant įvairias ligas ir traumas, nėštumo metu kyla klausimų dėl jų saugumo. Didelė dalis žinių apie radiacijos pavojų vaisiui sukaupta įvertinus Antrojo pasaulinio karo metu įvykusius branduolinius sprogimus. Tačiau svarbu suprasti, kad šiuolaikiniai rentgeno aparatai skleidžia gerokai mažiau jonizuojančiosios spinduliuotės, o spindulių pluoštas yra tiksliai nukreipiamas į tiriamą kūno dalį.
Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, pagal spindulio ilgį patenkančios tarp ultravioletinių ir gama spindulių. Jie pasižymi trumpu bangos ilgiu (apie 0,01-10 nm) ir dideliu skvarbumu, todėl geba praeiti per minkštuosius audinius beveik nesusilpnėję. Taip pat rentgeno spinduliai jonizuoja - išmuša elektronus iš atomų. Šis poveikis gali pažeisti ląsteles, todėl būtina apsisaugoti nuo perteklinės tokios spinduliuotės apšvitos. Kaulai, dantys ir metalai gerai sugeria rentgeno spindulius, todėl ant nuotraukos tampa matomi tamsesne spalva. Riebalinis ir raumenų audiniai praleidžia daugiau spindulių ir todėl atrodo šviesesni.
Didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali pakenkti vaisiui, todėl gydytojai vengia nėščiąsias šviesti rentgenu. Tačiau pavienis tyrimas didelės rizikos veikiausiai nesukels. Rentgeno spinduliai vaisiui gali pakenkti tik tuo atveju, jeigu iki aštuntos nėštumo savaitės bus atlikti keli (ne mažiau kaip aštuoni) rentgenologiniai pilvo ar dubens organų tyrimai. Tačiau ir tuo atveju apsigimimo pavojus tėra 0,1 proc. Didelės rentgeno spindulių dozės ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (pirmąsias savaites), kai sparčiai vystosi svarbiausi būsimo kūdikio organai ir jų sistemos, gali daryti neigiamą įtaką vaisiui. Po 26 nėštumo savaitės vaisius spinduliuotei jautrus analogiškai kaip ir jau gimęs naujagimis.
Gera žinia - jog augantį vaisių nuo spinduliuotės saugo pilvo siena, gimda ir kiti audiniai, tačiau, nepaisant to, dalis spindulių, ypač jei švitinama greta pilvo, vis tiek prasiskverbia. Kai kuriose klinikose visos vaisingo amžiaus moterys prieš atliekant rentgeno tyrimus tiriamos ir dėl potencialaus nėštumo. Užsienyje ši praktika - visiškai įprasta.
Rentgeno tyrimai nėštumo metu: Kada jie laikomi saugiais?
Nėštumo metu pakankamai saugiais laikomi mamos galūnių, dantų, galvos ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimai. Tačiau net ir tokiu atveju, jei jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę. Pavojingos yra tos rentgenogramos, kurios daromos pilvo ir ypač dubens srityje, o ypač kompiuterinės tomogramos, nes KT spindulių dozė žymiai didesnė. Tiesiosios žarnos tyrimo metu naudojama bario klizma, įstumiama į tiesiąją žarną, o po to atliekama rentgeno nuotraukų serija. Dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis taip pat kelia pavojų.
Svarbu pridurti, kad kartais per nėštumą pasitaiko sveikatos sutrikimų, kai būtina persišviesti. Netgi tokiais atvejais yra labai menka tikimybė, kad tyrimas gali padaryti žalos. Jeigu dirbate rentgenologijos kabinete, privalote dėvėti apsauginę švininę prijuostę. Radiologijos kabinetuose dirbančioms moterims nėštumo laikotarpiu paprastai paskiriamos kitos pareigos, nors rizika, kad darbas gali pakenkti būsimam kūdikiui, menka, nes darbuotojai visada laikosi griežtų saugos reikalavimų.
Alternatyvūs diagnostikos metodai
Jei nėštumo metu jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti kitą diagnostinį metodą. Pavyzdžiui, ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Būtent magnetinio rezonanso tomografija (MRT) dažnai naudojama ne tik nėščiosios tyrimams, bet ir negimusio kūdikio sklaidos trūkumams ištirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai. Ultrasonografija (echoskopija) naudojant aukšto dažnio garsą leidžia detaliai ištirti kepenis, inkstus, gimdymo organus ir kitas minkštąsias struktūras. Radionuklidiniai tyrimai, kuriuose naudojami radioaktyvūs izotopai, tinka funkciniams organų tyrimams atlikti vietoj rentgenogramų. Pacientės dažnai klausia, ar jų ir būsimų kūdikių sveikatai nekenkia ultragarsas. Esu visiškai įsitikinusi ir drąsiai teigiu, kad ultragarsas nekelia pavojaus nei motinos, nei kūdikio sveikatai. Tokios išvados buvo gautos atlikus kelis išsamius ultragarso poveikio tyrimus. Neseniai Švedijos mokslininkai atliko tyrimus ir nenustatė jokio ryšio tarp nėščiųjų kartotinių tyrimų ultragarsu ir vaikų susirgimų leukemija. Kitąkart plačiai atliekant tyrimus buvo stebima kūdikių, kurie nėštumo metu buvo daug kartų tirti ultragarsu, sveikata ir nebuvo nustatyta jokių jų sveikatos ar vystymosi anomalijų.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti?
Jei numatomas bet koks tyrimas, visada gydytojui praneškite, kad esate nėščia arba galite lauktis. Visgi diagnostinio rentgeno nauda paprastai nusveria riziką. Dažnai galimas pavojus negavus rentgeno tyrimų rezultatų yra daug didesnis nei pavojus, kurį kelia rentgeno spinduliai. Pasitarus su gydytoju ir įsitikinus, kad rentgeno tyrimai būtini, reiktų imtis kelių atsargumo priemonių jos metu. Svarbiausia, įsitikinkite, kad yra naudojamasi specialiomis apsauginėmis priemonėmis (prijuostės, kepurėlės ar apykaklės su švino tarpsluoksniais), paliekančiomis atidengtą tik tiriamąją vietą. Dažnai rentgeno tyrimus atliekant mažiems vaikams, mamos yra prašomos palaikyti vaiką procedūros metu. Jei moteris laukiasi, tai turėtų padaryti kitas žmogus. Pacientai rentgeno kabinete privalo dėvėti apsauginį prijuostę su švinų, kad apsaugotų įvairius audinius ir ypač lytinius organus, kurie yra labai jautrūs spinduliuotei. Švinas padeda apsisaugoti nuo rentgeno spindulių, nes jis absorbuoja ir blokuoja jonizuojančią radiaciją dėl savo didelio medžiagos tankio. Švinas neleidžia pavojingiems fotonams prasiskverbti ir pažeisti audinių bei organų. Be to, rekomenduojama apsaugoti skydliaukę apsauginiu kaklaraiščiu, kuris taip pat būtų pagamintas iš švino. Nėščios moterys turi būti ypač atsargios ir vengti bet kokių nereikalingų rentgeno procedūrų. Personalas privalo naudoti švinines apsaugas - prijuostes ir skydo formos apsaugas. Turi būti griežtai kontroliuojama leistina apšvita. Rentgeno kabinetuose įrengiamos švininės sienos ir durys, kad apribotų spinduliuotę.
Pasak medikų, didžiausi rentgeno pavojai - dėl rentgeno spindulių poveikio padidėjusi vežinių susirgimų galimybė bei besilaukiančiųjų vaisiaus pakenkimas. Vis dėlto medikai teigia, jog rentgeno spindulių galimybė sukelti vėžį arba paveldimas mutacijas, kurios būtų palikuonių genetinių ligų priežastis, yra kelis šimtus kartų mažesnė nei rizika susirgti dėl natūralių priežasčių. Tačiau ši nedidelė rizika gali tapti visuomenės sveikatos rūpesčiu, jeigu padaugėtų žmonių, atliekančių rentgeno procedūras profilaktiškai, be gydytojų rekomendacijų. Rentgeno tyrimai nėštumo metu atliekami tik esant gyvybei svarbioms medicininėms indikacijoms. Stengiamasi riboti kūno sritis, kurias reikia tirti, ir naudoti apsaugas.
Geriausia radiacijos pagrindu atliekamų procedūrų nėščioms pacientėms praktika
Rentgeno tyrimų tipai:
- Rentgenografija: Tradicinis ir dažniausiai naudojamas rentgeno tyrimo metodas, kurio metu gaunami dvimačiai audinių ir organų atvaizdai ant rentgeno juostos arba skaitmeniniame detektoriuje.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Modernesnė technologija, kurios metu rentgeno vamzdis sukasi aplink pacientą ir kompiuteriu apdorojami gaunami ploni sluoksnių (pjūvių) vaizdai. Tai leidžia gauti detalią kūno vidinės sandaros informaciją - organų dydį, formą, tankį.
- Rentgenoskopija: Metodas, kai rentgeno spinduliai nukreipiami į ekraną ir matomas tyrimo objekto, dažniausiai organų judėjimo, vaizdas realiu laiku.
- Mamografija: Specializuota rentgeno aparatūra, skirta specifiškai krūties audinio ir struktūrų diagnostikai.
Rentgeno tyrimų taikymas:
- Krūtinės ląstos rentgenograma: Leidžia diagnozuoti plaučių ligas - pneumoniją, tuberkuliozę, vėžį, emfizemą ir kt.
- Skeleto rentgenograma: Naudojama lūžiams, išnirimas, artritui, artrozei, osteoporozei, kaulų navikams diagnozuoti.
- Pilvo organų rentgenograma: Parodo kepenų, blužnies, žarnyno būklę, gali diagnozuoti opas, akmenligę, uždegimus.
- Osteochondrozė: Rentgenogramos padeda nustatyti pakitimus, sukeliančius skausmą, parinkti gydymą ir stebėti būklę ligos eigoje.
Rentgeno tyrimai turi ir trūkumų. Jie neparodo minkštųjų audinių, todėl yra riboti onkologinėms ligoms nustatyti. Pakartotiniai tyrimai didina apšvitos riziką, gali sukelti vėžinius susirgimus. Todėl būtinas pagrįstas indikacijų parinkimas. Dažniausias rentgeno tyrimų šalutinis poveikis - apšvita jonizuojančiąja spinduliuote. Didelės dozės gali didinti vėžio riziką. Didesnė rizika yra nėščioms moterims ir vaikams.
tags: #rentgeno #spinduliai #ir #nestumas
