Renata Šakalytė-Jakovleva - žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja, kurios karjera prasidėjo jaunystėje. Ji tapo naujienų reportere, skaitydavo vakaro žinias. Į televiziją moteris pateko ne per pažintis, o savo pačios gebėjimais laimėjusi atrankos konkursą.
Metams bėgant ji subūrė didelį gerbėjų būrį ir visus pakerėjo savo paprastumu, nuoširdumu, empatija, mokėjimu užmegzti ryšį su pašnekovais.
Nuo pat pirmųjų dienų televizijos ekranuose moteris žavėjo ne tik savo profesionalumu ir gabumais prieš kameras, bet ir nepriekaištingu stiliumi. Su metais jos stilius tapo vis subtilesnis ir rafinuotesnis, tačiau ji niekada nesirinko didelių ar šokiruojančių išvaizdos pokyčių. Moters pasirinkimai visada išliko elegantiški, atspindintys subrendusią asmenybę, tačiau kartu išlaikantys šiuolaikišką ir modernų įvaizdį. R. Šakalytė visada išsiskirdavo elegancija, rafinuotumu ir gebėjo idealiai perteikti laidų vedėjos įvaizdžius.
Gimimo data ir šeima
Renata Šakalytė-Jakovleva gimė 1983 m. lapkričio 16 d. Laikui bėgant, moteris sukūrė laimingą šeimą ir susilaukė dviejų dukrų. Jos vyras, Viktoras Jakovlevas, gimė 1984 m. spalio 31 d. Jiedu susituokė 2012 m., o 2013 m. lapkričio 22 d. jiems gimė dukrytė Elzė, 2016 m. birželio 16 d. gimė dukrytė Sofija.
Nors savo gimtadienio moteris nesureikšmina, artimieji jos pasveikinti tikrai nepamiršta. „Sulaukiau sveikinimų nuo dukryčių, vyro, draugų. Visi nuoširdžiai mane pradžiugino savo dėmesingumu. Smagu, kad nepamiršta, tačiau žmonių dėmesys man visada yra svarbesnis nei materialūs daiktai. Dovanos yra skirtos tik tam, kad sustiprintų draugystę“, - šypsosi ji.
Renata pripažįsta, kad bėgantys metai jos nė kiek negąsdina. Tiesa, laimingą šeimą ir sėkmingą karjerą televizijoje sukūrusi moteris savo pasiekimus gyvenime vertina kukliai. „Pasiekimus žmonės vertina labai skirtingai. Tai labai individualu ir subjektyvu. Aš žinau tik tai, kas man yra vertybių skalė. Stengiuosi turėti idėjų ir jas įgyvendinti“, - atvirauja moteris.
Karjera televizijoje ir viešas gyvenimas
Renata TV3 laidų vedėja dirba nuo 2008 m. Metams bėgant Renatos veiklos keitėsi, plėtėsi ir dabar ją galima pamatyti vedant ne vieną pokalbių laidą, kuriant internetines laidas. Ji taip pat dalyvavo žaidimų šou, kuriuose demonstravo savo gebėjimus ir aštrų protą.
Šiandien, lapkričio 16-ąją, savo 34-ąjį gimtadienį švenčia TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva. Ši proga žinomai moteriai tapo dar viena akimirka padėkoti savo šeimai ir bičiuliams, kurie jos gyvenimą praturtino šiluma ir meile.
Prisimindama praėjusius metus Renata įžvelgia nemažai gyvenimo pamokų, patirties, kuri jai suteikė tvirtumo ir ramybės jausmą. „Kiekvieni metai yra kažkuo ypatingi. Kiekvieną gimtadienį pabandau apgalvoti, kokie jie buvo. 34-ieji mano gyvenimo metai buvo labai kūrybingi, įvyko įvairių pokyčių mano viduje. Supratau, kad su laiku tikrai ateina branda, išmintis. Dabar į viską reaguoju daug paprasčiau, turiu daugiau kantrybės. Žinoma, prie to prisidėjo ir mano dukros. Vaikai praturtina tave visomis prasmėmis, savyje atrandi naujų savybių“, - tikina moteris.
Kalbant apie ateitį, Renata pabrėžia, kad jai nereikia progos išsikeliant ar įgyvendinant naujus planus. „Tikslus išsikeliu tada, kuomet aš pajuntu jų poreikį. Tam laukti gimtadienio ar Naujųjų metų man nereikia. Gimtadienis yra diena, kada aš gimiau, todėl natūralu, kad susimąstau apie praeitį ir ateitį. Viduje susigalvoju norą ir pūsdama žvakutę ant pyrago ar torto viliuosi, kad jis išsipildys“, - pasakoja TV laidų vedėja.
Renata Šakalytė-Jakovleva, tapusi žinoma asmenybe, drąsiai prabilo apie skaudžius vaikystės išgyvenimus. Ji pasakoja, kad teko augti smurtaujančio patėvio aplinkoje, patirti tiek fizinių, tiek dvasinių smūgių. Moteris nusprendė atvirauti, nes manė, kad tai galėtų padėti kitiems, kurie susiduria su panašiomis problemomis. „Viduje pajutau, kad galbūt jau praėjo reikiamas laiko tarpas, tam tikra saugi emocinė distancija nuo tų įvykių, kurie įvyko mano vaikystėje ir paauglystėje, kad galbūt jau labiau suprantu ir galiu pareflektuoti apie tai, ką teko patirti“, - teigia ji.
Pasak Renatos, kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje yra labai svarbu, nes tai opia problema mūsų visuomenėje. „Man atrodo, kad mes dar turime šią opią problemą savo visuomenėje. Ji yra labai skaudi ir kuo daugiau apie tai kalbėsime, man atrodo, vis labiau suprasime, kad smurtas nėra jokia kasdienybė, kad tai nėra tradicija ir duotybė, kurios negali pakeisti“, - kalbėjo ji.
Gyvenimo filosofija ir vertybės
Renata akcentuoja, kad jai svarbiausia ne materialiniai dalykai, o žmonių dėmesys ir nuoširdumas. „Žmonių dėmesys man visada yra svarbesnis nei materialūs daiktai. Dovanos yra skirtos tik tam, kad sustiprintų draugystę“, - teigia ji.
Moteris pabrėžia, kad supranta, jog su laiku ateina branda ir išmintis. „Supratau, kad su laiku tikrai ateina branda, išmintis. Dabar į viską reaguoju daug paprasčiau, turiu daugiau kantrybės“, - sako ji.
Renata mano, kad svarbiausia gyvenime - turėti idėjų ir jas įgyvendinti. „Aš žinau tik tai, kas man yra vertybių skalė. Stengiuosi turėti idėjų ir jas įgyvendinti“, - atvirauja ji.
Kalbėdama apie auklėjimą, Renata pasakoja, kad vaikams geriausia matyti pavyzdžius. „Vaikams geriausia matyti pavyzdžius. Kaip elgiasi jų tėvai, seneliai, ar skiriasi jų veiksmai nuo žodžių, pamokymų. Tada viskas vyks natūraliai, be jokio skiepijimo. Juk vaikai - suaugusiųjų veidrodis“, - teigia ji.
Renata taip pat pasakoja apie savo patirtį augant kaime pas senelius. „Ankstyvą savo vaikystę, o vėliau ir daug savo paauglystės bei jaunystės dienų, esu praleidusi kaime, savo senelių namuose. Visos vasaros, atostogos ir svarbiausios metų šventės buvo švenčiamos ten. Turbūt iki šiol didžiausius sentimentus kelia prisiminimai iš tų dienų, kai kartu su močiute ir seneliu - tiesa, aš juos vadinau babyte ir dieduku - darydavome įvairiausius buities darbus. Leisdavau su jais labai daug laiko, todėl dabar, visa tai atsiminus, širdį užplūsta šiluma ir jautrumas. Ten su jais tikrai buvau labai labai laiminga“, - prisiminimais dalijasi ji.
Moteris teigia, kad svarbiausia gyvenime - neprarasti savo žmogiškumo. „Manau, kad ne vieta apibūdina ir apsprendžia tavo savybes ar vertybes. Svarbu, koks esi žmogus, ir ką pats tai vietai, kurioje gyveni, gali duoti“, - pokalbį baigia ji.
ALYTUS KLAUSIA: SOCDEMAMS GĖDA? | ŽEMAITAIČIO REITINGAI KYLA | KAUNAS, KASČIŪNAS ir TAPINAS
Renata Šakalytė-Jakovleva gimė 1983 lapkričio 16 d. Viktoras Jakovlevas - 1984 m. spalio 31 d. Renata TV3 žinių vedėja dirba nuo 2008 m. Viktoras savo karjerą pradėjo Lietuvos radijuje, o vėliau ėmė dirbti "Info TV" laidoje "Info diena", kur darbuojasi iki šiol.
Apie pirmojo vaiko gimimą ir motinystės atostogas: „Aš nežinau geresnio būdo, kaip reikėtų išnaudoti motinystės atostogų laiką, nei tiesiog būti su vaiku. Turbūt anąsyk kalbėdamas gerai nesupratau, ką reiškia du vaikai, o ne vienas. Dabar suprantu, kad tai daugiau laiko praleisto su abiem vaikais, kurie dar labai maži. Laiko kam nors kitam beveik nelieka. Tokia ta kasdienybė.“
Apie keliones: „Ši kelionė pavyko su žmonos ir senelių pagalba. Jie sutiko duoti man laiko, kad įgyvendinčiau savo šį sumanymą. Keturi draugai keliavome po Himalajų kalnus Indijoje motociklais. Iš viso sukorėme maždaug 1800 km. Tai neatrodo daug, bet kai kada 130 km važiuodavome 10 valandų, dėl to, kad keliai ir važiavimo sąlygos buvo labai sudėtingos. Buvo daugybė nuotykių ir tai buvo visomis prasmėmis įsimintina - dėl gamtos ir kalnų vaizdų, kurie mus motyvavo važiuoti toliau, ir dėl to, kad tai buvo tikrai kelionė, grynas motociklizmas - anksti ryte susikraudavome daiktus ant Indiškų Royal Enfield motociklų ir išvažiuodavome, nežinodami, kur nakvosime kitą naktį.“
Apie grįžimą į eterį: „Lėmė lankstus grafikas ir palyginti nedidelis krūvis. Pokalbius "TV Pagalbos" studijoje filmuojame kartą per savaitę. Be to, mamoms bent vieną dieną pakeisti aplinką irgi sveika.“
Apie tai, kad vaikas yra aukojamas: „Tai nėra kokia nors bėda, bet tai tikrai nėra ir lengva. Kartais netgi sunku. Tačiau aš suprantu, kad normalu yra vaikams paaukoti laiką, skiriamą sau ar vienas kitam. Bet vaikai greitai auga. Mūsų vyresnė dukra eina į darželį, jos žaidžia tarpusavyje namuose. Mes mėgaujamės dabar galėdami joms skirti laiko.“
Apie visuomenės progresą: „Jei atvirai - matau. Ir tikiu, kad kuo daugiau bus žinomų žmonių viešų pasisakymų įvairiomis visuomenei svarbiomis temomis, tuo greičiau tapsime kritiškiau mąstantys, atviresni pokyčiams bei ryžtingesni jų imtis. Nematau prasmės tylėti ir sakyti, kad karalius su drabužiais, jei iš tikrųjų yra visiškai nuogas. Aš jau išaugau iš to amžiaus, kai man buvo svarbu ir baisu kitų žmonių nuomonė. Dabar žinau, jog svarbiausia neišduoti savęs.“
Apie palaikymą: „Mes visi turime šitą kolektyvinę traumą, kuri atėjo iš senų laikų, kai vaikas buvo tarsi nuosavybė, su kuria gali elgtis kaip nori. Dabar mūsų visuomenė yra lūžio taške, po kurio neįmanomas kelias atgal. Tai, ką daro Renata, yra nepaprastai svarbu padedant sovokti, kur mes, kaip visuomenė, buvome ir kur norėtume nueiti. Aš ją palaikau ir palaikysiu.“
Apie pavyzdį: „Nesiekiu būti kažkoks pavyzdys. Jei mano mintys, veiksmai, dalykai, kuriais aš tikiu ir dalinuosi, kažkam irgi svarbūs bei priimtini - valio! Jėgų semiuosi iš rezultatų. Kai žinau, kad surinktos piniginės aukos padėjo vaikams pasiekti svajonę - vaikščioti ar matyti, aš verkiu iš laimės. Jų šypsenos ir padėkos, tėvų džiaugsmo ašaros yra tikroji prasmė, kodėl gera stengtis dėl kitų, net jei viskam kartais neužtenka 24 valandų.“
Apie vertybes: „Tai išeina labai natūraliai. Mes neturime jokių skiepijimo valandėlių, kur vaikams aiškiname vertybes, juolab mažajai tai dar kol kas nelabai rūpi. Didžiajai kyla vis daugiau klausimų, į juos atsakome kasdieniuose pokalbiuose, situacijose, skaitydami pasakas vakare ar tiesiog mašinoje, pakeliui į darželį.“
Apie chaosą namuose: „Dėl chaoso aš nebūčiau toks tikras. Manau, kad čia nuolatinė būsena. Namuose amžina betvarkė, nes vaikai nuolat kažko nori, žaidžia, bėgioja ir pan. Niekada gyvenime nesu taip dažnai plovęs grindų, kaip per pastruosius kelerius metus. Gal aš tai pavadinčiau ne kantrybe, o susitaikymu... su nuolatiniu chaosu.“
Apie didžiausią iššūkį: „Man asmeniškai - tai Sofijos gimdymas. Kadangi Elzytė gimė per Cezario pjūvio operaciją, antrąją dukrą jau gimdžiau pati. Viskas pavyko sklandžiai, nors daug kas netikėjo, jog pasiseks.“
Apie gerus darbus: „Geriems darbams ir kokybei.“
Apie gyvenimą užmiestyje: „Mes persikėlėme į sodą dėl vaikų, kad jie turėtų kiemą, supynes, smėlio dėžę. Kad galėtų išeiti į lauką kada panorėję ir kad jų nereikėtų ganyti. Ir tai yra smagu dabar, nežinau kaip bus ateityje.“
Apie sodininkystę: „Čia Renatos daržas. Ji prižiūri ir kova su kenkėjais, bet aš nesu tikras ar galima sakyti, kad mes užsiimame sodininkyste. Rožės žydi, nenušalo. Turime porą agurkų, agrastų ir serbentų. Du krūmeliai pomidorų. Špinatus suėdė šliužai. Vyšnios sukirmijo. Obuolių šiemet bus mažai. Man patinka sodas, bet rimtai sodininkystei neturiu tiek laiko.“
Apie maisto produktus: „Anksčiau kažkaip ne itin kreipėme dėmesį, bet gimus vaikams vis labiau žiūrime, ką dedame į burnas nuo to stalo. Ypač skanu mėgautis savo išaugintomis daržovėmis ar uogomis.“
Apie „firminį“ patiekalą: „Visokių tų kelių yra ir visokių vyrų būna. Viktoras vertina mano pastangas virtuvėje. Mėgstu jį palepinti gardžiu maistu. O firminis mano patiekalas - lipnūs, sultingi ir burnoje tirpstantys šonkauliukai. Mėgsta net dukros.“
Apie vestuvių metines: „Šitas mitas buvo patvirtintas tik Beigbederio knygoje, visi kiti jį arba paneigė arba nepatvirtino. "Amžinai" taip pat tokia įdomi sąvoka, bet dabar mums gera. Galvoju, gal receptas yra tolerancija ir pagarba vienas kito norams ir planams, nuomonei ir jos skirtumams.“
Apie šeimos tradicijas: „Jau daugiau nei 10 metų kiekvieną pavasarį po žydinčiu kaštonu pasibučiuojame. Kažkur skaičiau, kad šis medis - meilės saugotojas.“
