Šiandieninė visuomenė sparčiai keičiasi, o pasaulyje senyvo amžiaus žmonių skaičius nuolat auga. Moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių ryšių trūkumas turi neigiamą poveikį tiek psichologinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Vis dėlto su amžiumi socialiniai tinklai dažnai siaurėja. Persikėlimas į globos įstaigą daro didelę įtaką vyresnio amžiaus asmenų socialiniams santykiams: dažnai nutrūksta arba stipriai apribojami ryšiai su šeima ir draugais, o senų santykių atkūrimas ar naujų ryšių užmezgimas naujoje aplinkoje tampa sudėtingas. Dažnai garbingo amžiaus žmonėms, dėl blogėjančios sveikatos ar nesugebėjimo savarankiškai pasirūpinti kasdieniais poreikiais, tenka keisti gyvenamąją vietą bei prisitaikyti prie naujų įpročių ir veiklų.
Viena iš svarbių paslaugų, teikiamų globos namuose gyvenantiems senjorams, yra užimtumo veiklos. Skatinant senyvo amžiaus asmenis dalyvauti šiose veiklose, palaikomas jų aktyvumas, padedama stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti socialinę atskirtį. Vyresnio amžiaus žmonėms kartais gali būti sunku įsitraukti į kokią nors veiklą. Nenoras dalyvauti užimtumo veiklose dažnai kyla iš nepasitikėjimo savimi arba baimės, kad nepavyks tinkamai atlikti užduočių.
Senelių globos namuose veiklos dažniausiai organizuojamos atsižvelgiant į kiekvieno gyventojo poreikius, galimybes bei socialinę ir fizinę sveikatą. Čia vykdomos tiek individualios veiklos, pritaikytos konkrečiam asmeniui, tiek grupiniai užimtumo ir darbo terapijos užsiėmimai, žaidimų terapija bei dvasinių poreikių tenkinimas. Sociokultūrinės paslaugos, teikiamos globos namuose, apima įvairias veiklas, tokias kaip laisvalaikio organizavimas, rankdarbių užsiėmimai, sportinė veikla, išvykų organizavimas, meno, muzikos, darbo terapijos, vaidybos pamokos, maisto gaminimas, kompiuterinių įgūdžių lavinimas, informavimas ir konsultavimas. Šios veiklos skatina globos namų gyventojų tarpusavio sąveiką, saviraišką bei dvasinių vertybių puoselėjimą, prisidedant prie bendravimo skatinimo ir visaverčio gyvenimo jausmo. Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir laisvalaikio organizavimas yra svarbi priemonė siekiant mažinti socialinę atskirtį.
Laisvalaikio užimtumas organizuojamas pagal gyventojų poreikius, pomėgius, galimybes ir savarankiškumo lygį. Dalyvavimas laisvalaikio užimtume skatina didesnį gyventojų tarpusavio bendradarbiavimą, bendravimą, taip pat suteikia galimybę gyventojui užsiimti norima veikla arba atrasti kažką naujo. Globos namuose organizuojami: Valstybinių, kalendorinių, religinių, globos namų tradicinių, gyventojų asmeninių švenčių rengimas. Meno kolektyvų, jaunimo organizacijų atstovų priėmimas. Kultūriniai renginiai globos namuose ir už jų ribų. Išvykų organizavimas į gyventojų pageidaujamus renginius ar kultūros objektus: koncertus, parodas, ekskursijas. Filmų žiūrėjimas ir muzikinės valandėlės terapija. Organizuojami įvairūs stalo žaidimai. Svetainėje yra galimybė žiūrėti televizijos laidas, naudotis kompiuteriu, interneto prieiga, užsiprenumeruoti norimus leidinius, skaityti spaudą, globos namų bibliotekoje esančias knygas.
Sprendimas vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų, tarp kurių vieni svarbesnių: į kokias institucijas visų pirma kreiptis? kokius dokumentus reikia sutvarkyti? Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
Senelių globos namuose gyvenimo kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus: Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą. Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją. Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė. Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga. Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.
Kauno kartų namuose ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Ilgalaikės/Trumpalaikės Socialinės Globos Paslaugos Sudėtis: Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas. Apgyvendinimas. Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.). Darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, dailės dirbiniai, medžio darbai ir pan.) ar jo organizavimas. Laisvalaikio organizavimas. Pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobūdžio pagalba. Asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.). Maitinimas. Sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas. Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais.
Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Naktį taip pat budi pamainos socialinis darbuotojas ir padėjėjas. Toks personalo struktūros pasirinkimas buvo ypatingai svarbus užtikrinant pastovumą ir paslaugų tęstinumą. Tai svarbu siekiant užtikrinti senyvo amžiaus asmenų psichosocialinę gerovę bei poreikių tenkinimą. Komandinis darbas mūsų namuose - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja. Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą. Ši komanda glaudžiai bendradarbiauja su netiesiogines paslaugas teikiančiu personalu: dietologe, virėja, skalbėja ir sandėlininke.
Kauno kartų namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančios asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo. Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes turi teisę išsakyti pageidavimus dėl namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Kartų namuose gyvenantis asmuo turi „globojantį asmenį“ - pasirinktą socialinės globos namų darbuotoją.
Kauno kartų namuose yra 23 kambariai (iš kurių 6 yra vienviečiai, 17 dviviečių), juose gali gyventi 40 gyventojų. Su gyventojais dirba 2 socialiniai darbuotojai, 12 individualios priežiūros darbuotojų, vyr. slaugytojas, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutas, psichologas ir sielovadininkas. Socialinės paslaugos teikiamos pagal socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie yra nustatyti Socialinės globos normose, kurios yra pagrįstos asmens teisių užtikrinimu, dalyvavimo ir bendradarbiavimo, pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo, asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos, nediskriminavimo.
Paslaugų komplekto sudėtį kiekvienam gyventojui sudaro socialiniai darbuotojai, kartu su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais, kurie atsakingi už individualių socialinės globos planų (ISGP) sudarymą, bei jų vykdymo priežiūrą (ISGP - tai įstaigos kvalifikuotų specialistų komandos detalios informacijos pateikimas apie globotinio socialinius ryšius, šeimą, savarankiškumo lygį, poreikius (socialinius, sveikatos priežiūros, slaugos, psichologinius, kultūrinius, dvasinius, religinius ir kt.), numatomi būdai ir priemonės juos tenkinti ir kt.).
Konsultavimas: kartu su gyventoju analizuoti jo probleminę situaciją, kartu ieškoti veiksmingų problemos sprendimų būdų. Informuoti ir konsultuoti apie kitas organizacijas, kurios galėtų padėti sprendžiant jo problemas. Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas (kai reikia pagalbos ir patarimo, kaip atlikti darbus): palaikyti ir atstatyti savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame gyvenime reikalingas funkcijas.
Asmuo gyvena Kauno kartų namuose, kurių patalpos, t. y. gyvenamųjų kambarių, valgyklos, virtuvės, skirtos individualiam maisto gaminimui, asmens higienos patalpos, laisvalaikio organizavimo, ugdymo, bendro naudojimo patalpos (laiptinės, koridoriai ir pan.) ir kita, pritaikytos gyvenimui ir būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. Asmenys su negalia bei senyvo amžiaus asmenys gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Asmeniui jo gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma yra užtikrinamas privatumas, nors viename kambaryje gyvena 2 asmenys. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į sveikatą, amžių, lytį, poreikius ir pomėgius. Esant asmens pageidavimui arba poreikiui, gyvenamajame kambaryje sudaryta privati erdvė, atskirta širma. Namuose yra 6 vienviečiai kambariai. Asmens gyvenamasis kambarys sutvarkytas jaukiai, aplinka artima namų aplinkai. Kiekvienas namų gyventojas gyvenamajame kambaryje turi šiuos būtiniausius baldus: lovą, spintelę, kėdę. Spinta, stalas gali būti keliems asmenims. Sudaryta galimybė turėti kambaryje savo baldų ir kitų asmeninių daiktų, jei tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui. Gyventojui užtikrinta, kad asmens higienos patalpos - tualetai, prausimosi/maudymosi patalpos - yra lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą. Tualetų, dušų, vonių plotai bei jų įrengimas ir aprūpinimas higienos reikmenimis atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus.
Kauno kartų namų gyventojams sudaryta galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, gali užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintą ar spintelę, jeigu, įvertinus jo savarankiškumą, tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Kiekvieno Kauno kartų namų gyventojo kasdieninė veikla organizuota ir buitinės paslaugos teikiamos taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesnį - gamintis maistą savo reikmėms, tvarkytis gyvenamąjį kambarį ir kita. Gyventojui užtikrinta pagalba atliekant buitines, savitvarkos, saviraiškos funkcijas ir asmuo aprūpintas priemonėmis, padedančiomis lavinti bei palaikyti asmens dėl sveikatos būklės neturimus ar prarastus įgūdžius. Gyventojams, išskyrus slaugomus asmenis, sudarytos sąlygos dalyvauti kuriant higienišką aplinką - jam pačiam tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąjį kambarį bei prižiūrėti (stebėti) bendrąsias namų patalpas, jų švarą ir tvarką.
Kauno kartų namuose gyvenantys senyvo amžiaus asmenys gauna jų fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą, įvertinus individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į asmens pageidavimus. Gyventojui sudaryta galimybė jam suprantama forma kasdien susipažinti su meniu, iš anksto pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų asortimento, į kuriuos, esant galimybei, yra atsižvelgiama. Namuose, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, yra paisoma asmens teisės pasirinkti, kur jam valgyti - savo kambaryje ar bendroje valgykloje. Asmuo valgomajame turi savo nuolatinę vietą. Gyventojams sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo. Asmeniui, kuris pats negali savarankiškai pavalgyti, užtikrinama individuali, diskretiška personalo pagalba valgant. Globos namų gyventojai maitinami keturis kartus per dieną. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinta norma maitinimo išlaidoms - 3,48 Eur.
Kauno kartų namuose kiekvienam gyventojui pagal poreikius organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Gyventojui su (sunkia) negalia, ar senyvo amžiaus gyventojui slaugos paslaugos teikiamos pačioje įstaigoje. Visi gyventojai pagal poreikį ir nustatytas normas aprūpinami medikamentais, tvarsliava ir slaugos priemonėmis, atsižvelgiant į medikamentams skirtus asignavimus. Slaugomam asmeniui užtikrinta kokybiška nuolatinė priežiūra ir slauga. Kauno kartų namai yra apsirūpinę techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės asmeniui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (namų viduje), maitinti ir kt.). Slaugomas asmuo yra aprūpintas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis asmeniui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis (funkcinės lovos, vežimėliai ir kt.).
Gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Gyventojų darbinė veikla globos namuose organizuojama siekiant palaikyti ir skatinti savarankiškumą ir motyvaciją pačiam savimi pasirūpinti, t. y. savo savarankiškumo lygiu tvarkyti kasdienį gyvenimą. Darbinė veikla padeda asmeniui naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, juos tobulinti, suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Užimtumas yra svarbus siekiant stabilizuoti tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų būseną. Tai viena iš priemonių, kuri suteikia senyvo amžiaus žmonėms galimybę būti socialiai reikalingais, savarankiškais.
Kauno kartų namų gyventojų kasdieninis gyvenimas ir veikla organizuojami lanksčiai, siekiant suderinti asmens pageidavimus, pomėgius ir namų galimybes. Namuose dirbantys darbuotojai turi teigiamą požiūrį į asmenų užimtumo, laisvalaikio praleidimo, pomėgių realizavimo ir pan. Turiningai organizuojamas laisvalaikis padeda gyventojams pailsėti, atgauti jėgas, gerina nuotaiką, suteikia galimybę bendrauti, dalyvauti individualaus ir grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti įvairia mėgstama veikla. Mirštančiajam Kartų namų gyventojui užtikrinama kvalifikuota priežiūra ir dvasinė pagalba: užtikrinta galimybė išreikšti savo valią dėl jo asmeninių daiktų tvarkymo, laidojimo ir kitų su jo galima mirtimi susijusių dalykų tvarkymo. Mirštančiajam namai garantuoja jo dvasinių, socialinių, psichologinių, fizinių, religinių reikmių tenkinimą, užtikrindami privatumą ir orumą.
Apklausų duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų, kurių amžius 55-64 m, per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos ar slaugos reikalingą artimą giminaitį (ES vidurkis - 30 proc.). 15 proc. apklaustųjų mano, kad ateityje jiems gali tekti palikti darbą ir imtis slaugyti artimąjį - tai didžiausias skaičius Europoje (ES vidurkis - 2 proc). 58 proc. apklaustųjų Lietuvoje nori būti slaugomi giminaičių savo namuose, 12 proc. - slaugomi savo namuose profesionalių slaugytojų, ir tik 5 proc. norėtų vykti į globos namus. Viso Lietuvoje gyvena apie 42 tūkst. žmonių su visiška negalia. Apie 10 tūkst. asmenų gyvena globos namuose, apie 13 tūkst. gauna socialines paslaugas į namus (daugiausiai - buitinę pagalbą).
Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė pasakojo, kad tai jau trečia kelionė į socialinės globos įstaigas. „Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina dvi išvados. Viena jų, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo. Antra išvada, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių įstaigų kontrolę ir žmonių skirstymą į juos turėtų atiduoti savivaldybėms. Likvidavus apskritis, globos namai perėjo ministerijai, o ji įkūrė 67 žmonių tarnybą, kuri skirsto iš savivaldybių gautus siuntimus po visą Lietuvą. Todėl savivaldybės nežino, kur yra laisvų vietų, o pačios įstaigos nieko nežino apie tuos žmones, kuriuos gaus, ir netgi nežino, kiek žmonių dar laukia eilėje. Taigi tarp savivaldybių ir globos namų atsiranda tarpininkas, kuris viską komplikuoja, užvilkina ir kelia reikalavimus, kurie yra absoliučiai nelogiški“, - teigė pašnekovė.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad minėta tarnyba įkurta ne naujai, o pakeitus anksčiau veikusios Lietuvos darbo rinkos ir mokymo tarnybos funkcijas. Be to, patvirtinti ne 67, o 30 etatų. Šios įstaigos efektyvumą rodo faktas, kad nuo 2010 m. pavyko sumažinti laukiančiųjų į globos namus eiles, kadangi galima paprasčiau koordinuoti darbą, derinant poreikius ir galimybes. Anksčiau žmonės metų metus laukdavo eilės į kuriuos nors globos namus savo savivaldybėje, o dabar galima surasti vietą, pavyzdžiui, gretimame rajone, kadangi į tarnybą suplaukia informacija apie laisvas vietas iš visos Lietuvos.
Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senolius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų. „Taip pat reikia pamiršti mitą, kad patekti į globos namus neįmanoma. Didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia. Pavyzdžiui, į Prūdiškių pensionatą eilė yra nuo 2009 m. Kita vertus, kai aš ten apsilankiau, pagalvojau, kad aš nebebijau, jei man plyta ant galvos nukris ir aš prarasiu protą. Aš žinau, kad aš ten galėsiu vaikščioti po gražų sodą, skinti obuolius ir susirasti gyvenimo draugą, tokį patį kuoktelėjusį. Jei ministerija, užuot leidusi pinigus etatams, rastų 4 mln. litų dar vienam korpusui pabaigti, eilių Lietuvoje nebebūtų. Deja, neseniai milijoną ES pinigų SADM išleido tobulinti valdymo gebėjimams. Dar milijoną kainavo licencijavimo taisyklės, kurios įsigalios tik 2015 m. Finansų valstybėje yra, bet jei visi pinigai išleidžiami biurokratų, kurie tik siuntinėja globos namams niekam nereikalingas įvairių formų statistines lenteles, jų, aišku, nebelieka“, - svarstė R. Vanagaitė.
„Reikalavimai, kurie pateikiami globos įstaigoms, yra paremti nustatytomis metodikomis, ir skirti tam, kad paslaugos būtų teikiamos kuo geriau. Atsakydami į priekaištus, kad esą nestatomi, nerenovuojami globos namai, primename, kad į valstybės projektų sąrašus įtrauktas 51 projektas, kurių bendra vertė - 111,5 mln. litų, iš jų - 94,7 mln. Lt ES fondo lėšos. Šiuo metu jau įvertinti ir priimtas sprendimas skirti finansavimą 5 projektams, kurių bendra vertė 6,7 mln. litų. Planuojama, kad kitų metų pradžioje bus pasirašytos visos sutartys su valstybės projektų sąrašuose esančiais pareiškėjais. Šie projektai gauna 100 proc. finansavimą“, - teigė SADM atstovai.
A. Garmienė taip pat pabrėžė, kad higienos sąlygos globos namuose labai nevienodos. Vienur baldai padėvėti, aplūžę, nėra sąlygų praustis, kitur viskas šiuolaikiška, naujausia įranga. „Reikėtų nustatyti visiems vienodus standartus ir kontroliuoti, kad tų standartų būtų laikomasi. Mes matėme daugiau gerų namų, bet šaukštas deguto, kaip sakoma, ir statinę pagadina. Pas mus, radus kažkokius trūkumus, sudaromos darbo grupės, kuriamos strategijos, kaip keisti sistemą.
tags: #rekomendacija #seneliu #globos #namas #isigyti #uzimtumo
