Vis daugiau porų visame pasaulyje susiduria su nevaisingumo iššūkiais, ieškodamos būdų įgyvendinti savo svajonę apie šeimą ir vaikus. Nors pagalbinio apvaisinimo technologijos žengia dideliais žingsniais, ne visada įmanoma pastoti naudojant nuosavas lytines ląsteles. Tokiais atvejais kiaušialąsčių donorystė tampa vienintele ir sėkminga galimybe susilaukti kūdikio.
Nevaisingų porų skaičius, kurioms reikalinga kiaušialąsčių ir spermos donorų pagalba, yra didelis. Donoro pagalbos prireikia, kai vyrui nustatoma spermos patologija, ejakuliacijos sutrikimai arba yra rizika perduoti vaikui didelę negalią sukeliantį paveldėtą susirgimą. Moters nevaisingumą dažniausiai lemia ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių patologija ar paveldėtos ligos. Pasitaiko atvejų, kai nevaisingumo priežasčių negalima paaiškinti - kaltinamos genų mutacijos, dėl kurių natūraliai užsimezgęs embrionas nesivysto.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) naudojant donorės kiaušialąstes ar donoro spermą yra vienas sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų. Jo taikymo sėkmė grindžiama tuo, kad pasitelkiamos sveikos ir jaunos donorų lytinės ląstelės.
Donorų atranka ir tyrimai: kruopštumas ir atsakingumas
Lytinių ląstelių donorais turėtų būti tik visiškai sveiki asmenys. Prieš procedūrą visi potencialūs donorai kruopščiai ištiriami. Svarbiausia - visi donorai tikrinami dėl lytiškai plintančių infekcijų (pvz., sifilio, AIDS) ir virusinių ligų, kurias galėtų perduoti recipientui (pvz., hepatito virusų). Vyrams, norintiems tapti spermos donorais, būtina atlikti spermogramos tyrimą, įvertinant spermos kokybę. Kiaušialąsčių donorės turėtų būti ištirtos ginekologo, įvertinant jų kiaušialąsčių rezervą.
Tačiau tyrimai nesibaigia vienu etapu. Infekcijų tyrimus būtina atlikti kiekvienos lytinių ląstelių donacijos metu. Lytinės ląstelės taip pat nėra iškart naudojamos. Jos pusę metų saugomos karantine, kol tvirtai įsitikinama, kad donoras nebuvo užsikrėtęs. Infekcijų tyrimai donorui pakartojami praėjus pusei metų nuo donavimo fakto, ir tik patvirtinus neigiamus rezultatus tokios ląstelės gali būti naudojamos.
Visi donorai privalo užpildyti išsamius klausimynus, kuriuose nurodo savo fizines savybes, išsilavinimą, darbo pobūdį ir šeiminę padėtį. Ši informacija yra būtina, nes recipientai dažniausiai renkasi donorus pagal šiuos kriterijus.
Stereotipai ir realybė: pagalbinis apvaisinimas
Pasiteiravus apie stereotipus, su kuriais dažniausiai tenka susidurti šioje srityje, K. Mateikienė pabrėžia, kad žmonėms pagalbinis apvaisinimas dažnai atrodo kaip labai sudėtingas procesas. „Tačiau norėčiau išsklaidyti šią baimę. Jis nėra nei labai komplikuotas, nei nenatūralus - iš esmės visa vyksta pagal gamtos taisykles. Vienintelis skirtumas - kai kuriuose etapuose prisireikia gydytojo rankos“, - sako ji.
Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie pagalbinį apvaisinimą. Kai kurios poros nesiryžta rinktis donoro pagal jo išvaizdą („gražų, aukštą, mėlynakį“), nes Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik susituokusiems asmenims, todėl labiau ieškoma panašumų tarp donoro ir recipiento. Užsienio komerciniuose lytinių ląstelių bankuose galima pasirinkti „VIP“ donorus - žymių asmenų, aktorių ar politikų, kuriuos dažniau renkasi vienišos moterys, ieškančios svajonių partnerio.
Donorystė Lietuvoje ir užsienyje: teisinis ir etinis aspektas
Lietuvoje, vadovaujantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymu, lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Todėl laisvanoriškai prikalbinti asmenis donuoti savo lytines ląsteles kol kas yra sudėtinga. Donorai Lietuvoje gali gauti tik kompensaciją už patirtas išlaidas, pavyzdžiui, kelionės išlaidas. Tačiau tai taip pat suteikia galimybę nemokamai išsitirti sveikatą.
Užsienio komerciniuose lytinių ląstelių bankuose donorystė yra komercinė. Donorai gauna atlygį, tačiau tai kartu su savimi neša ir rimtus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, donorai negali turėti lytinių santykių donavimo metu, o tai gali tęstis keletą kartų per savaitę visą sutarties galiojimo laikotarpį.
Lietuvoje donorai, anot gydytojos, su gimusiais vaikais tiesiogiai kontaktuoti negali. Tačiau užsienio praktikose donoras, duodamas sutikimą, gali nurodyti, ar nori, kad jo tapatybė būtų atskleista, ar ne. Kai kuriose šalyse donorai netgi kuria sveikinimo filmukus ar rašo laiškus būsimiems vaikams. Australijoje vystomas kitoks šeimos modelis, kur donorų ir recipientų šeimos bendrauja ir kartais net gyvena kartu.
Kai kurių specialistų nuomone, Lietuvos įstatymai, kurie nenumato teisės sužinoti donoro tapatybę, yra kritikuotini. Tai svarbu ne tik dėl genetinių ligų, bet ir dėl elementarių giminystės ryšių, siekiant išvengti kraujomaišos ateityje. Neatmetama tikimybė, kad mažoje šalyje gali gimti keli vaikai iš to paties donoro. Turėtų būti įteisinta vaiko teisė sužinoti savo tikruosius tėvus ir tėvų pareiga informuoti vaiką apie jo kilmę.
Mitai apie kiaušialąsčių donorystę
Viešojoje erdvėje sklando mitas, kad tapus kiaušialąsčių donore, sumažėja jos kiaušialąsčių skaičius ir tampa sunkiau pastoti, o menopauzė ateina anksčiau. Tačiau gydytojai patvirtina, kad moters galimybė pastoti nesumažėja ir menopauzė neprasideda anksčiau. Taip pat paneigiamas mitas, kad donorystė didina kiaušidžių vėžio riziką. Nors bet koks kiaušidės pažeidimas teoriškai gali didinti riziką, aiškios koreliacijos tarp kiaušidžių stimuliacijos ir vėžio nėra nustatyta.
Kiaušialąsčių donorystė: anoniminė ir altruistinė programa
Kiaušialąsčių donorystė yra visiškai anoniminė ir altruistinė programa. Viena moteris nesavanaudiškai atiduoda savo kiaušialąstes kitai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti savo vaikelį. Donorės parenkamos atsižvelgiant į griežtus atrankos kriterijus, joms atliekama daugybė tyrimų, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą.
Programos metu pacientė negali susitikti su donore, pamatyti jos nuotraukos ar gauti asmeninės informacijos. Tačiau kiekvienam recipientui donoras parenkamas atidžiai, atsižvelgiant į individualius pageidavimus.
Klinikos ir paslaugos Lietuvoje ir užsienyje
Lietuvoje veikia vaisingumo centrai, siūlantys kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programas. „Northway“ vaisingumo centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje dirba specialistai, padedantys poroms kiekviename žingsnyje.
Užsienyje, pavyzdžiui, Latvijoje, veikia kelios klinikos, siūlančios donorystės programas. Kainos ir procedūrų detalės skiriasi. Pavyzdžiui, Latvijos klinikose „Embrion“, „EGV“, „AVA“ donorystės programos kainuoja nuo 4000 eurų. Čekijos klinikos „Clinic of reproductive medicine and gynaecology Zlin“ ir „Profit“ taip pat siūlo panašias programas, kurių kaina apie 4500 eurų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visose klinikose į bazinę kainą įskaičiuojamos visos paslaugos, todėl galutinė suma gali ženkliai skirtis. Kai kurios klinikos garantuoja tam tikrą skaičių kokybiškų embrionų, kitos - grąžina dalį sumos, jei gydymas nepavyksta.
Palyginimui, Latvijos Respublikos teisės aktai numato, kad donorystė yra visiškai anoniminė. Recipientė negauna jokios identifikacinės informacijos apie donore. Tokia pati tvarka galioja ir Ispanijos klinikose.
Statistika ir galimybės
Pasak statistikos, nevaisingumas Lietuvoje paliečia iki 15 proc. porų. VULSK (Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dalis) pradėjus savo veiklą, kasmet kreipiasi apie 10 porų, kurioms reikalinga spermos donorystė, ir kelios moterys dėl kiaušialąsčių donorystės. Tačiau oficialios statistikos apie tokių porų skaičių nėra.
Kiaušialąsčių donorystė yra ne tik medicininė, bet ir socialinė pagalba, suteikianti galimybę moterims, susidūrusioms su nevaisingumu, patirti motinystės džiaugsmą. Tai taip pat suteikia galimybę potencialiems donorams nemokamai atlikti išsamų sveikatos patikrinimą.
Galimybė pasinaudoti donoro paslaugomis - tai galimybė turėti pilnavertę šeimą ir auginti vaikus. Lytinių ląstelių donorystė leidžia bent 50 proc. turėti „savą genetinį“ palikuonį.
tags: #reikia #kiausialastes #donore
