Raudonos dėmės ant odos yra dažnas simptomas, kuris gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant vaikus. Jos gali būti nuo vos pastebimų iki ryškių, lokalizuotos vienoje vietoje arba išplitusios po visą kūną. Dėmių pobūdis labai įvairus - nuo nekenksmingų alerginių reakcijų iki rimtų infekcijų ar kraujo ligų požymių. Svarbu suprasti, kad raudonos dėmės ant odos nėra viena diagnozė, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Odos būklė dažnai atspindi bendrą organizmo sveikatą.
Jei atsirado odos bėrimas raudonomis dėmėmis ir jis greitai plinta, niežti, skauda, atsirado karščiavimas, silpnumas, dusulys ar lūpų / veido tinimas - tai gali būti rimta būklė (alerginė reakcija, infekcija, kraujagyslių sutrikimas). Svarbiausia - nestebėti pasyviai, jei bėrimas plinta, keičiasi, atsiranda sisteminių simptomų (karščiavimas, dusulys, silpnumas). Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs bėrimą „gyvai“, kartais atlikęs kraujo, alerginius ar kitus tyrimus.
Dažniausios raudonų dėmių priežastys
Raudonos dėmės ant vaiko kūno gali atsirasti dėl įvairių organizmo pakitimų. Svarbu įvertinti, kada tai tik kosmetinis nepatogumas, o kada - signalas apie rimtesnę ligą.
Alerginės reakcijos
Alergija maistui, vaistams, kosmetikai ar buitinėms medžiagoms dažnai sukelia rausvas, niežtinčias dėmes ar bėrimą. Tokiu atveju odos pažeidimai paprastai atsiranda greitai, išplinta didesniu plotu ir gali būti lydimi patinimo. Alerginės reakcijos yra viena dažniausių priežasčių. Jos paprastai pasireiškia staigiai, yra niežtinčios ir išplinta didesniu plotu po kontakto su alergenu.
Odos ligos
Egzema, atopinis dermatitas, psoriazė ar rožinė sukelia lėtinius odos pakitimus. Dėmės tokiais atvejais dažnai būna sausos, pleiskanojančios, kartais skausmingos. Jos atsiranda ne dėl išorinės priežasties, o dėl odos imuninės ar uždegiminės reakcijos. Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas. Dažniausiai šia liga serga patys mažiausi mūsų šalies piliečiai. Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, įprastai varginantis kūdikius ir vaikus. 6 svarbiausi atopinės egzemos požymiai: cikliška eiga, paveldimumas, sausa ir porėta oda, būtinybė gydyti vaistais, psichologinis poveikis.
Infekcijos
Virusinės ligos (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai) ar bakterinės infekcijos (pvz., impetigas) sukelia išplitusius bėrimus. Tokiais atvejais dėmės dažnai lydi karščiavimas, bendras silpnumas ar limfmazgių padidėjimas. Infekcijos dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar limfmazgių padidėjimu, o alergija dažniau sukelia niežulį ir atsiranda netrukus po kontakto su alergenu. Viena pavojingiausių ligų, pasireiškiančių raudona dėme, yra Laimo liga, kuriai būdinga specifinė „migruojanti eritema“ (Erythema migrans).
Kraujo ir kraujotakos sutrikimai
Smulkūs poodiniai kraujavimai (petechijos) ar stambesnės purpuros dėmės atsiranda dėl krešėjimo sutrikimų, trombocitopenijos ar net leukemijos. Tokiais atvejais dėmės neskauda ir neniežti, tačiau yra pavojingas signalas. Petechijos yra būklė, kai bet kurioje kūno vietoje atsiranda raudonų 1-2 mm dėmių, atsirandančių dėl kapiliarinio kraujavimo odoje. Šios dėmės neblanšuoja, nes neišnyksta paspaudus. Jei dėmės yra mažos, neskausmingos, neblunka paspaudus ir lydi kraujosruvos, tai gali būti krešėjimo sutrikimo ar hematologinės ligos požymis. Jei jūsų vaikas karščiuoja su petechijomis, tai gali būti rimtos infekcijos, pvz., meningokokinės ligos, požymis.
Kitos priežastys
Raudonas dėmes gali sukelti ir mechaniniai veiksniai (pvz., stiprus įbrėžimas, trintis), vabzdžių įkandimai, autoimuninės ligos ar net kepenų sutrikimai. Vabzdžių įkandimai gali sukelti lokalias raudonas ir niežtinčias dėmes. Kai kurie autoimuniniai susirgimai, pavyzdžiui, vilkligė, gali pasireikšti specifiniais bėrimais, dažnai ant veido.
Kada raudonos dėmės yra pavojingos ir reikalauja gydytojo pagalbos
Nors dalis raudonų dėmių ant odos atsiranda dėl laikino sudirgimo ar alerginės reakcijos ir greitai praeina, yra situacijų, kai jos signalizuoja apie rimtesnę problemą. Pavojingais laikomi atvejai, kai:
- dėmės neišnyksta ilgai (pvz., ilgiau nei 7-10 dienų) arba vis plinta,
- bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, gerklės skausmu ar limfmazgių padidėjimu,
- dėmės yra neskausmingos, nesinulina ir neblunka paspaudus - tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų požymis,
- odos pakitimai atsiranda staiga, kartu su kvėpavimo pasunkėjimu, patinimu ar stipriu niežuliu - tai gali rodyti anafilaksinę reakciją,
- atsiranda kitų lydinčių simptomų: nepaaiškintas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, ilgalaikis kosulys.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją - pirmiausia į šeimos gydytoją arba dermatologą, o įtarus alerginę reakciją su kvėpavimo sutrikimu - skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Naudingi ir rizikingi sprendimai susidūrus su raudonomis dėmėmis
Kai ant odos atsiranda raudonų dėmių, svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti. Tinkami sprendimai gali pagreitinti išgijimą, o neteisingi - pabloginti būklę.
Naudingi sprendimai
- Stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado dėmės - po maisto, vaistų, kontakto su chemikalais ar vabzdžių įkandimo.
- Laikytis higienos: švelniai plauti odą, vengti agresyvių prausiklių, palaikyti drėgmę.
- Vengti žinomų alergenų ar sudirginančių medžiagų, jei yra alergijos įtarimas.
- Kreiptis į gydytoją, jei dėmės nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia lydimi simptomai (karščiavimas, skausmas, kraujosruvos).
- Laikytis gydytojo paskirto gydymo - tepalų, antihistamininių ar kitų vaistų.
Rizikingi sprendimai
- Ignoruoti išplitusias ar ilgai trunkančias dėmes, tikintis, kad jos „praeis pačios“.
- Naudoti stiprius vaistus (pvz., kortikosteroidus) be gydytojo nurodymo.
- Kasytis ar draskyti odą - tai gali sukelti infekciją ir pabloginti būklę.
- Pasikliauti vien tik liaudiškais metodais (pvz., acto, alkoholio aplikacijomis), kurie gali dar labiau sudirginti odą.
- Atidėlioti vizitą pas gydytoją, kai atsiranda papildomi pavojingi simptomai (karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai).
Raudonos dėmės kūdikiams ir naujagimiams
Kai naujagimis gimsta, tėvai gali pastebėti tam tikrų odos dėmių: vienos iš jų šviesiai rausvos, kitos - ryškiai raudonos, dar kai kurios būna iškilusios. Kai kurios iš šių dėmių yra įgimtos ir dažnai išnyksta savaime.
Išnykstančios dėmės
Jeigu gimdymas buvo sunkus, kūdikis gali patirti nedidelę traumą, kuri ilgainiui praeina savaime. Kai gimstančio kūdikio galva būna įsirėmusi į mamos dubens kaulus, dėl didelio spaudimo gali trūkti kraujagyslė ir susiformuoja vadinamoji kefalohematoma - kraujo išsiliejimas po antkauliu. Kartais išoriškai mėlynė gali būti matoma, o kartais ir nematoma (jaučiamas tik minkštas gumbas galvoje). Ji išnyksta savaime.
„Gandras žnybis“ ir „angelo bučinys“
Ką tik pasaulį išvydusio naujagimio oda yra labai plona, raudona, su melsvu atspalviu. Pro ją prasišviečia kraujagyslės. Vėliau gali išryškėti kraujagyslių dariniai, kurie tik gimus mažyliui gali būti ir nematomi. Apgamai ir kraujagyslių dariniai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis, yra vadinamasis „gandro žnybiu“. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis“ nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. Jis dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Tačiau ta vieta, kurioje jis buvo, gali būti linkusi parausti, kai žmogus supyksta, susijaudina, verkia ir pan. Šios žymės kitaip vadinamos Nevus simplex. Jos dažniausiai yra veido srityje. Savaime išnyksta ar ženkliai pašviesėja per pirmus dvejus vaiko gyvenimo metus. Gydymas nėra būtinas, tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu.
Hemangiomos
Tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Šis kraujagyslių darinys yra pakilęs virš odos, ryškiai raudonas, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį, vėliau pamažu ima nykti. Pasitarus su gydytoju, gali būti pasiūlyta šalinti lazeriu ar operacija. Pavojingos yra ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų hemangiomos, nes augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlinius struktūras. Vokų hemangiomos gali sutrikdyti regą.
Vadinamoji portveino dėmė
Kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Šis apgamas iš pradžių būna šviesesnės spalvos, paskui tampa raudonas arba melsvokas, didėja. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui. Gydymas lazeriu gali padėti pašviesinti dėmę.
Virusiniai bėrimai vaikams: penktoji liga (sumuštas skruostas) ir Roseola paaiškinimas
