Kūdikio oda yra itin švelni ir jautri, todėl įvairūs dirgikliai ar vidiniai organizmo pokyčiai gali sukelti paraudimą ir išbėrimus. Raudoni plemukai ant kūdikio odos yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis tėvų. Nors dauguma atvejų nėra pavojingi ir praeina savaime, svarbu suprasti galimas priežastis ir žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Dažniausios Raudonų Plemukų Ant Kūdikio Odos Priežastys
Kūdikio oda gali parausti ir išberti dėl daugelio priežasčių. Kai kurios iš jų yra:
1. Vystyklų Dermatitas
Tai viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki vaiko antrojo gimtadienio. Odai neleidžiama „prasivėdinti“, todėl ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės taip pat gali prisidėti prie šios problemos. Dažnai nutinka taip, kad tėveliai nusprendžia išbandyti skirtingus sauskelnių prekinius ženklus, o tai gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus.
2. Egzema (Atopinis Dermatitas)
Egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu, yra lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas. Tai pats dažniausias egzemos tipas, įprastai varginantis kūdikius ir vaikus. Simptomai paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 3 mėnesių, bet gali pasireikšti iškart po gimimo arba daug vėliau. Šią labai dažnai pasitaikančią, bet neužkrečiamą odos ligą galima atpažinti iš sausų raudonų dėmių ant veido ir kūno. Gali atsirasti mažų, skysčio pripildytų pūslelių, kurios gali šlapiuoti ir pasidengti šašais. Niežti labai stipriai! Būdingas atopinės egzemos požymis - labai sausa ir porėta oda, tarsi kempinė. Tokia oda nesukuria barjero nuo aplinkos poveikio. Egzema gali būti paveldima, jei šeimoje yra daugiau sirgusių šia liga, esant genetiniam polinkiui. Jei sergate egzema, jūsų vaikams rizika ja susirgti yra didesnė, ypač jei antrojo iš tėvų oda taip pat yra atopiška. Atopinis dermatitas yra pati dažniausia egzemos forma, kurią lemia genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikis. Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas. Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą.
3. Seborėjinis Dermatitas (Pleiskanų Luobas)
Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Tai užkrečiamasis moliuskas - tai odos patologija, dažnai pasitaikanti mažiems vaikams. Mažiems vaikams dažnai pasitaikantis užkrečiamasis moliuskas - tai virusinė liga, kuria sergant odoje atsiranda papulinis bėrimas. Kai atopišką odą sudirgina išorės veiksnys, vienintelis jai žinomas reakcijos būdas yra egzema. Moliuskas išprovokuoja egzemos paūmėjimą aplink mažas dėmeles, o vaikui kasantis gali įsimesti infekcija.
4. Prakaitinis Bėrimas
Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Šiltomis dienomis ar peršilus kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas - smulkūs raudoni spuogeliai, kurie gali sukelti diskomfortą. Jam atsirasti labiausiai padeda drėgna ir šilta aplinka, todėl svarbu stengtis palaikyti optimalią kūdikio kūno temperatūrą ir vengti perkaitimo.
5. Alerginės Reakcijos
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje. Alerginės reakcijos į maistą taip pat gali sukelti raudonų dėmių ar bėrimų atsiradimą ant kūdikio odos. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Jei įtariate alerginę reakciją, svarbu stebėti, ar bėrimas atsiranda pavartojus tam tikrą maistą ar panaudojus naują kosmetikos priemonę.
6. Kitos Priežastys
Raudonos dėmės gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, blusų įkandimų, kurie dažnai painiojami su vėjaraupiais. Nors blusų įkandimai nėra bėrimas, jie atrodo labai panašiai. Skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų. Taip pat verta paminėti Laimo ligos bėrimą, sukeltą erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi. Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla. Rankų, kojų ir burnos liga, sukeliama kelių skirtingų virusų, pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Kada Vertėtų Kreiptis Į Gydytoją?
Nors dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- Jei raudoni plemukai ant odos neišnyksta ilgiau nei 7-10 dienų arba vis plinta.
- Jei bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, gerklės skausmu ar limfmazgių padidėjimu.
- Jei dėmės yra neskausmingos, nesinulina ir neblunka paspaudus - tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų požymis.
- Jei odos pakitimai atsiranda staiga, kartu su kvėpavimo pasunkėjimu, patinimu ar niežuliu - tai gali rodyti anafilaksinę reakciją.
- Jei atsiranda kitų lydinčių simptomų: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, ilgalaikis kosulys.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją - pirmiausia į šeimos gydytoją arba dermatologą, o įtarus alerginę reakciją su kvėpavimo sutrikimu - skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Gydymas Ir Profilaktika
Gydymas priklauso nuo raudonų plemukų atsiradimo priežasties. Svarbiausia - tinkama odos priežiūra ir prevencinės priemonės.
- Tinkama higiena: Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau, t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes. Maudynių metu naudokite ne karštą, bet drungną vandenį. Maudynės drungname vandenyje taip pat padeda drėkinti ir vėsina odą, gali palengvinti niežulį.
- Odos drėkinimas: Naudokite švelnius, bekvapius kremus ar emolientus, ypač po maudynių. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais.
- Apsauga nuo dirgiklių: Venkite odą dirginančių medžiagų, naudokite švelnius, bekvapius skalbiklius ir kūno priežiūros priemones.
- Vėdinimas: Leiskite odelei „prasivėdinti“. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min.
- Vaistinis gydymas: Jei gydytojas diagnozuoja grybelinę infekciją, tokią kaip įvairiaspalvė dedervinė, bus paskirti priešgrybeliniai preparatai. Sergant įvairiaspalve dedervine, kai odos pažeidimas yra nedidelis, ribotas, pirmiausia turėtų būti skiriamas vietinis gydymas. Gydymas sisteminiais vaistais taikomas, jei nėra efekto gydant vietiškai, jei įvairiaspalvė dedervinė stipriai išplitusi ar liga dažnai pasikartoja. Dažniausiai vietiniam gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliai preparatai (pvz.: 2 proc. Ketokonazolio kremas, šampūnas, Terbinafinas ir kt.), 2,5 proc. seleno sulfidas. Sisteminiam įvairiaspalvės dedervinės gydymui efektyvūs geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kaip Ketokonazolis, Itrakonazolis, Flukonazolis. Jei diagnozuojama egzema, gydymas bus nukreiptas į odos drėkinimą, uždegimo mažinimą ir alergenų vengimą.
Pacientai, kuriems įvairiaspalvė dedervinė dažnai kartojasi, ypač turintys imuninės sistemos sutrikimų, gali išvengti ligos paūmėjimo naudodami vietinius ar geriamuosius preparatus (ypač karštuoju metų laiku). Ligos pasikartojimo padeda išvengti 2,5 proc. seleno sulfido ar 2 proc. ketokonazolio turintis šampūnas (pvz.: Nizoral). Šampūnas naudojamas visam kūnui 1 kartą per mėnesį 10 minučių. Profilaktikai taip pat gali būti naudojamas geriamieji vaistai, kaip Itrakonazolis ar Ketokonazolis vienkartinai 1 kartą per mėnėsį šiltuoju metų laiku.
Svarbu nepamiršti, kad tėvai nėra kalti dėl vaiko odos problemų. Tai lėtinė liga ir ją gydant visą priežiūrą atlieka tėvai, o ne sveikatos priežiūros specialistai. Svarbiausia yra tepti kremu ir nedramatizuoti vaiko egzemos.
Kūdikių egzema: simptomai, priežastys ir gydymas
Atopinis dermatitas ne visada pripažįstamas kaip liga. O jei nėra ligos, nėra ir gydymo! Pernelyg dažnai odos niežėjimas nesiejamas su egzema. Dėl to tėvai vietinio poveikio kortikosteroidais vaiką pradeda gydyti per vėlai ir nepakankamai ilgai. Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamas kūno priežiūros priemones, pritaikytas atopiškai vaiko odai: pavyzdžiui, švelnų dušo aliejų, o ne muilą. Atminkite, kad tepti odą maitinamuoju kremu ar balzamu-emolientu turėtų tapti kasdieniu įpročiu - taip vaikas jausis komfortiškai.
Drėkinamasis kremas kartais gali kelti dilgčiojimo pojūtį. Sudirgusią odą su egzemos dėmėmis tepant drėkinamuoju kremu gali būti juntamas dilgčiojimo ir deginimo pojūtis. Tai normalu, todėl nereikėtų nutraukti gydymo, nustoti tepti odą nėra gera mintis. Tepimas emolientu turi tapti tokiu įpročiu, kaip ir dantų valymas.
Nekaltinkite savęs. Tai ne jūsų kaltė. Situaciją vertinkite proporcingai. Tai ne visada lengva, bet yra būdų, kaip gydyti atopinį dermatitą ir pagerinti padėtį.
Mokykloje aptarkite temą su mokytojais ir kitais vaikais. Anksti pasikalbėję su vaiko mokytojais ir mokyklos sesele apie jo ligą, užmegsite atvirumu paremtus santykius. Turėtumėte paaiškinti simptomus ir įsitikinti, kad jie supranta būtinybę vaikui suteikti specialią priežiūrą, tačiau tai neprivalo tapti ypatingu atveju. Taip pat yra forumų, internetinių bendruomenių, asociacijos rengia informavimo dienas.
Svarbu atskirti, kas susiję su liga, o kas - ne. Kaip pora, turite kalbėtis, kad sustiprintumėte savo, kaip tėvų, komandą ir galėtumėte geriau įveikti įvairias stresines situacijas. Šeimos nariams ir draugams svarbu paaiškinti, kokių problemų kelia egzema, ir sutarti, ką reikėtų daryti, o ko reikėtų vengti egzema sergančiam vaikui (mityba, odos priežiūra), ypač jei jie prižiūri vaiką, kol jūsų nėra šalia.
