Raudonas žiedas aplink išangę kūdikiui gali sukelti nerimą tėvams, tačiau dažniausiai tai yra laikina ir lengvai gydoma problema. Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - yra viena dažniausių kūdikių odos problemų, su kuria susiduria beveik kiekvienas kūdikis bent kartą per pirmuosius gyvenimo metus. Šis uždegimas atsiranda odos raukšlių vietose, kur blogai cirkuliuoja oras, vyrauja aukštesnė temperatūra ir kaupiasi drėgmė.
Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių ar pleiskanojančių, nubrozdinimus primenančių vietų. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir liesesni kūdikiai gali turėti šią problemą. Parausta tos odos vietos, kurios tiesiogiai liečiasi su sauskelnėmis, šlapimu ar išmatomis: užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis ir viršutiniai šlaunų paviršiai.
Kūdikių oda yra plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ji greitai reaguoja į išmatų ir šlapimo fermentus, šarminį muilą ar trynimą. Jei per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčiu kremu ir oro vonelėmis, būtina pasitarti su gydytoju. Tai gali signalizuoti infekciją, sukeltą bakterijų (stafilokoko, streptokoko) ar grybelio (Candida).
Candida grybelis yra natūralus virškinamojo trakto gyventojas. Jei pastebimi jo sukelti bėrimai vystyklų zonoje, verta apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar nėra pienligės (balto apnašo ant liežuvio ir gleivinės). Pasitaiko retai.
Kartais vaikams gali pasireikšti bėrimai dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažniausiai tai pastebima sauskelnių krašteliuose, juosmens ir šlaunų srityse, taip pat ant lipukų. Toks bėrimas atsiranda dėl dar neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai dažnai persistengia šiltai rengdami ar apklodami kūdikį, nes jo termoreguliacija dar tik formuojasi. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - paprastai praeina savaime. Jo gydyti nereikia, pakanka nuplauti odelę ir patepti drėkinamuoju kremu.
Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kuomet prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Šis bėrimas yra signalas tėvams, kad kūdikį rengia per šiltai. Reikia atsižvelgti į aplinkos temperatūrą, rengti kūdikį pagal ją, vengti trinimo ir spaudimo.
Šis dermatitas gali pasireikšti raudonu bėrimų žiedu aplink mažylio išangę. Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Kad gydymas būtų efektyvesnis, rekomenduojama rinktis priemones, kurios, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių bei raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu yra veiksmingesnės: vienos sudėtinės dalys veikia antiseptiškai (pvz., cinkas), kitos drėkina ir ramina (pvz., pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Kai kurie kūdikiai yra labiau linkę šusti nei kiti. Tai gali priklausyti nuo jų imuninės sistemos ar paveldėtų odos ypatybių. Net ir šaltuoju metų laiku svarbu kasdien bent trumpam leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių. Rinkitės šilčiausią namų vietelę (pvz., vonią ar virtuvę) ir leiskite vaikučiui pabūti nuogam 10-20 minučių. Oro vonias galima daryti keliais etapais.
Kūdikiai greitai siunčia termoreguliacinius signalus - jei jiems šalta, oda tampa marmurinė, atvėsta galūnės. Jokia priemonė nepadės, jei bus ignoruojama higiena. Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį - kas 2 valandas.
Viena iš priežasčių, dėl kurios gali atsirasti paraudimas ir niežulys aplink išangę, yra enterobiozė - viena labiausiai paplitusių parazitinių žarnyno ligų pasaulyje. Ją sukelia 3-10 milimetrų dydžio kirmėlės, vadinamos spalinėmis (lot. Enterobius vermicularis).
Enterobioze gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ja serga vaikai, ypač lankantys darželius ir mokyklas. Kiaušinėliai patenka į aplinką su sergančio žmogaus išmatomis. Spalinių patelės naktimis iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir aplink išangę esančiose odos raukšlėse deda kiaušinius. Viena patelė gali išskirti iki 15 tūkstančių kiaušinėlių. Kiaušinėliai subręsta per kelias valandas ir aplinkoje išlieka gyvybingi iki 3 savaičių.
Užsikrėtimas dažnai vyksta per užterštas rankas, buities daiktus (rankšluosčius, patalynę, žaislus), maistą, o kiaušinėlius gali platinti ir musės. Kasymasis sukelia stiprų niežėjimą, o per užterštas rankas kiaušinėliai vėl patenka į burną, taip palaikydami nuolatinį užsikrėtimą. Dažnai serga visi šeimos nariai.
Ligos simptomai gali būti pilvo skausmai (dažniausiai bambos srityje), padažnėjęs tuštinimasis, pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti galva, sutrikti miegas, vaikas gali būti irzlus. Ilgalaikė liga gali sulėtinti fizinį ir psichinį vystymąsi. Mergaitėms kirmėlės gali suerzinti išorinius lytinius organus, sukelti uždegimus. Spalinių gyvybinės veiklos produktai gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, odos išbėrimus, ir būti šlapimo nelaikymo priežastimi. Taip pat slopinamas imuninis atsakas, vaikai tampa neatsparesni kitoms infekcijoms.
Enterobiozės diagnozė patvirtinama laboratoriniu tyrimu. Gydoma vaistais nuo kirmėlių (antihelmintikais). Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai šeimai ar kolektyvo nariams vienu metu. Po gydymo turėtų būti pakartojamas tyrimas.
Norint apsisaugoti nuo enterobiozės svarbu griežtai laikytis asmens higienos taisyklių: dažnai plauti rankas, trumpai kirpti nagus, vaikui naktį užmauti prigludusias kelnaites, kasdien jas keisti ir išlyginti karštu lygintuvu. Kiekvieną rytą plauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Po gydymo pakeisti ir išvirti visus baltinius. Žaislus ir buities daiktus plauti vandeniu su muilu, patalpas valyti drėgnu būdu, kiaušinėliai jautrūs karščiui (žūna 60°C vandenyje).
Pinworms: kaip diagnozuoti ir atsikratyti infekcijos
Alergija - tai padidėjęs imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios daugumai žmonių nekelia jokio pavojaus. Alergenai gali patekti į organizmą per odą, kvėpavimo takus, maistą. Alergijos polinkį lemia genai.
Vienas iš alergijos pasireiškimo būdų - odos paraudimas ir bėrimai, kurie gali pasireikšti ir vystyklų srityje. Dažniausi alergenai kūdikiams yra maisto produktai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, riešutai, soja. Alergija maistui gali pasireikšti labai anksti.
Jei įtariate alergiją, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Jei diagnozuojama maisto alergija, žindančiai motinai gali tekti atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Svarbu atsiminti, kad žindymas yra rekomenduojamas, o mamos pienas savaime nealergizuoja. Alergenai gali patekti į pieną iš mamos mitybos.
Didelės rizikos kūdikiams, jei žindymas neįmanomas, gali būti rekomenduojami hidrolizuoti pieno mišiniai. Ankstyvas galimai alergeniško maisto įtraukimas į kūdikio mitybą, kol jis dar gauna motinos pieno, gali turėti apsauginį poveikį ir sumažinti alerginės ligos riziką.
Dauguma vaikų alergiją pieno produktams išauga iki trejų metų, o kiaušiniams - iki septynerių.
Kaip atrodo raudonas žiedas aplink išangę kūdikiui?
- Odos paraudimas ir uždegimas vystyklų srityje.
- Paraudimas, paburkimas, pūslelės ar pleiskanojimas.
- Dažniausiai pažeidžiamos odos vietos: užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai.
- Specifinis raudonas žiedas aplink išangę.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčiomis priemonėmis ir oro vonelėmis per kelias dienas.
- Jei pastebimi infekcijos požymiai (pūlingos išskyros, karščiavimas).
- Jei įtariama grybelinė ar bakterinė infekcija.
- Jei bėrimas atsiranda dėl alergijos sauskelnių medžiagoms.
- Jei įtariama enterobiozė (niežulys, irzlumas, pilvo skausmai).
Pagrindinės priežastys:
- Ilgalaikis sąlytis su šlapimu ir išmatomis.
- Trintis ir drėgmė po sauskelnėmis.
- Neišnešiotos prakaito liaukos.
- Alerginės reakcijos į sauskelnių medžiagas.
- Grybelinės (Candida) ar bakterinės (stafilokokas, streptokokas) infekcijos.
- Enterobiozė (spalinės).
Prevencijos priemonės:
- Dažnas sauskelnių keitimas.
- Reguliarios oro vonios.
- Odos švaros palaikymas, švelnių prausimosi priemonių naudojimas.
- Tinkamai parinktos sauskelnės pagal svorį ir amžių.
- Naudojimas apsauginių kremų su cinko oksidu.
- Griežta asmens higiena, siekiant išvengti parazitinių ligų.
