Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, ir vienas iš dažniausių, su kuriais susiduria būsimos mamytės, yra kojų tinimas. Šis simptomas, mediciniškai vadinamas edema, yra gana įprastas, ypač antroje ir trečioje nėštumo pusėje. Nors tai dažniausiai nekelia rimtos grėsmės sveikatai, tinimas gali sukelti nepatogumų ir kartais net skausmą.
Nėštumo metu vyksta daug pokyčių organizme, tiek hormoninių, tiek hemodinaminių. Augantis vaisius gali paspausti mažajame dubenyje esančias giliąsias venas, todėl kiek apsunkina veninį nutekėjimą iš kojų, kas gali lemti kojų tinimą. Nėštumo metu didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, mažėja kraujagyslių pasipriešinimas, todėl lengviau prasiskverbia skysčiai į minkštuosius audinius, ką ir matome kaip tinimą. Kaip stipriai tai pasireiškia, yra labai individualu, priklauso nuo gretutinių ligų, antsvorio prieš nėštumą.
Vienas dažniausių pokyčių nėštumo metu - skysčių sankaupa. Net apie 80 proc. moterų pamato ir pajunta, kad jų kojų pėdos, blauzdos ir rankos paburksta, ypač pavargus ar šiltą dieną. Po nakties poilsio edemų (pabrinkimų) sumažėja. Didžiausi tinimai būna trečią trimestrą, t. y. nėštumo pabaigoje. Svarbios priežastys, kodėl taip nutinka: būsimos mamos organizme kaupiasi skysčių dėl progesterono, aldosterono ir antidiuretinio hormono pokyčių. Vien kraujotakos sistemoje cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja keliais litrais - tam, kad placentoje būtų gera kraujotaka ir vaisius nestigtų deguonies. Padidėjusi gimda spaudžia stambiąsias nėščiosios kraujagysles, o didesnis kraujo kiekis apsaugo ją, kad moteris nenualptų, kai stojasi, keliasi ar net gula. Todėl nedidelis patinimas dėl padidėjusio kraujo tūrio antroje nėštumo pusėje yra normalu. Tačiau pasitaiko, kad tinimai gali apsunkinti nėščios moters kasdienybę ir byloti apie komplikacijų tikimybės padidėjimą.
Padidėjusį skysčių kiekį organizme lemia ir tas faktorius, kad vaisius mamos gimdoje yra apsuptas vaisiaus vandenų. Vienas iš rodiklių, ar skysčiai linkę kauptis organizme, yra svorio priaugimo nėštumo metu kontrolė. Jeigu priaugama daugiau svorio, negu rekomenduojama, yra tikimybė, kad skysčiai linkę užsilaikyti. Kad taip ir yra, moteris greitai pastebi pati: patinsta čiurnos, tada tinimai kyla aukštyn. Apie tinimą byloja likę atspaudai, kai moteris nusiima kojines, staiga pasidaro per „maži“ batai ir kita avalynė.
Tai, kad nėščioji tinsta, labai dažnai verčia nerimauti ne tik ją pačią, bet kartais ir ją prižiūrintį gydytoją. Ši priežastis skatina dar didesnę moters baimę. Žinant, kad net aštuonios iš dešimties nėščiųjų paburksta, skysčių sankaupą reikėtų laikyti norma.
Sunerimti reikėtų tik tada, jei nėščiosios šlapime yra baltymo ar kraujospūdis pakyla per 140/90 Hg. Per nėštumą atsiradęs aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija) reguliuojamas vaistais. Tačiau atsiradęs baltymas šlapime - tai grėsmingas sutrikusios inkstų ir viso organizmo veiklos požymis. Tai gali būti nėščiųjų preeklampsijos požymis, ji gydoma ligoninėje, nes moters būklė gali grėsmingai pablogėti. Kartais net gydant vaistais nesiseka atkurti organizmo būklę ir nėštumą tenka užbaigti sužadinant gimdymą.
Jei tinimas yra tik vienoje kojoje ir kyla aukštyn (blauzdą, šlaunį), atsiradęs staiga, lydimas skausmo (maudžiančio, veržiančio, difuziško) ir ypač dusulio - tikslinga nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, dėl galimos giliųjų venų trombozės.
Kiekvienas nėštumas labai individualus, gali skirtis bendra mamos būklė, amžius, vaisiaus būklė, todėl ir patirtis gali skirtis. Jei vieno nėštumo metu kojos netino, ar reiškia, kad netins ir antrą, trečią nėštumą? Kiekvienas nėštumas labai individualus.
Nėra specifinių priemonių, tiesiog reikia stengtis palaikyti kuo geresnę bendrą organizmo būklę: fizinis aktyvumas, normalaus svorio palaikymas, visavertė mityba, gera esamų ligų kontrolė.
Normalu, kad nėštumo metu padidėja pati pėda. Tai visiškai normalu, juk fizikiniai dėsniai galioja ir žmogui: skysčiai linkę kauptis žemiausiose vietose.
Norint palengvinti tinimo, sunkumo pojūčius visada rekomenduoju specialias nėščiosioms skirtas kompresines kojines. Svarbu tinkamai parinkti jų dydį išsimatavus čiurnų per siauriausią vietą, blauzdų ir šlaunų per plačiausią vietą apimtis ryte, kai kojos mažiausiai patinusios. Kojinės veikia profilaktiškai, o tai reiškia, jog jos neleidžia kojoms per dieną sutinti, todėl jas užsimauti reikia ryte, nusimauti prieš miegą. Dėl besikeičiančių kūno formų, nėštumo metu kartais prireikia kelių skirtingų kojinių dydžių. Taip pat padeda pakelta kojų padėtis ilsintis, miegant.
Reikėtų vengti ilgo stovėjimo nejudant, ilgo sėdėjimo.
Neklausykite rekomendacijų mažiau gerti. Tai būtų didelė klaida. Skysčių galite vartoti tiek, kiek norite, ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Antraip savijauta tikrai pablogės - tirštas kraujas kelia trombų riziką kraujagyslėse. Negerkite jokių šlapintis skatinančių vaistažolių ar net vaistų. Jų reikia tik labai išimtiniu atveju, jie skiriami tik prižiūrint gydytojui, jei sergama ypač sunkia preeklampsija. Nėštumo metu pagulėkite aukštai pakėlusi kojas (jas uždėjusi ant volelio ar aukštos pagalvės, atrėmusi į sieną), taip pagerėja veninė kraujotaka, limfos nutekėjimas ir kojos mažiau burksta. Taip pat venkite ilgai būti vienoje padėtyje, kai apsunkinama kraujotaka kojose: jei tenka ilgai sėdėti vienoje vietoje, darykite pertraukėlės, atsistokite, pavaikščiokite, pajudinkite pėdas.
Taip pat žrKelkite kojas aukščiau: Kai tik turite galimybę, sėdėkite ar gulėkite pakėlusi kojas aukščiau. Tai padeda kraujui grįžti į širdį ir mažina skysčių kaupimąsi.Venkite ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo: Jei dirbate sėdimą darbą, stenkitės reguliariai atsistoti, pasivaikščioti ir daryti tempimo pratimus. Jei tenka ilgai stovėti, pabandykite dažniau perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos.Nešiokite patogius batus: Pasirinkite batus, kurie nespaudžia kojų ir yra patogūs. Jei reikia, naudokite ortopedinius vidpadžius, kurie padės sumažinti kojų apkrovą.Dėvėkite kompresines kojines: Specialios kompresinės kojinės gali padėti pagerinti kraujo tekėjimą ir sumažinti tinimą. Jas reikėtų apsimauti ryte, prieš pradedant tinimui.Gerkite pakankamai vandens: Nors gali pasirodyti paradoksalu, pakankamas skysčių vartojimas padeda sumažinti tinimą, nes dehidratacija gali sukelti skysčių kaupimąsi.Venkite per daug sūraus maisto: Druska skatina skysčių susilaikymą organizme, todėl stenkitės mažinti druskos kiekį maiste.Reguliariai judėkite: Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar prenatalinė joga, padeda gerinti kraujotaką ir mažina kojų tinimą.Masažas: Lengvas kojų masažas gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi ir pagerinti kraujotaką.
Po gimdymo skysčiai atslūgsta ir savijauta maždaug per 6 sav. pagerėja savaime. Per tą laiką pagreitėja inkstų filtravimas ir moteris geriau išsišlapina, gimdos dydis tampa koks buvęs, ji nusileidžia į mažąjį dubenį, persitvarko kraujotaka. Žinoma, didžiausi pokyčiai vyksta pirmomis paromis po gimdymo. Organizmas sparčiai tvarkosi dar ir pirmą savaitę (7-10 dieną). Skysčiams pasišalinus labai greitai nukrinta kūno svoris.
Kitoms moterims kojos ima tinti po gimdymo. Kartais tai būna susiję su išliekančiu antsvoriu po gimdymo, tačiau kiekvienu atveju reikėtų spręsti individualiai.
Jokių stebuklų ar paslapčių nėra: fizinis aktyvumas, normalaus svorio palaikymas, visavertė mityba, gera esamų ligų kontrolė.
Nėštumo pratimai nuo skaudamų pėdų, patinusių pėdų nėštumo metu, neramių kojų sindromo ir varikozinių venų
SVARBU: straipsnis ir nurodyti pratimai yra rekomendacinio pobūdžio. Kamuojant didesniems skausmams visada verta kreiptis į specialistą, kuris gali ištestuoti, įvertinti, rekomenduoti ar gydyti esant poreikiui. Kojų edema (tinimas, ypač rytais arba po ilgesnio stovėjimo) yra fiziologinis nėštumo pokytis dėl padidėjusio kraujo tūrio, hormoninių pokyčių (relaksinas) ir gimdos spaudimo venoms. Tačiau ryškus ar staigus patinimas gali rodyti venų nepakankamumą ar preeklampsiją, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, kad nėra absoliučių ar santykinių sporto draudimų (žr. Draudžiama sportuoti jei papildomai turite: širdies ligų, plaučių ligų, daugiavaisį nėštumą, kraujavimas po 26 nėštumo savaitės, preeklampsija/hipertenzija. Tyrimai vieningai rodo, jog esant nekomplikuotam nėštumui fizinis aktyvumas yra saugus ir netgi skatina kraujotaką, mažina kojų patinimą bei bendrą diskomfortą. Treniruočių metu galite devėti kompresines kojnes, būtina nuolat po truputį atsigerti, kad nebūtų dehidratacijos.
AVALYNE - pasirinkti avalynę, kuri nespaustų pėdų, leistų pilnai atliktu judesius. Tinkamiausia avalynė yra “barefoot”.
Intensyvumas vs. Esant reikšmingai edemai, patariama rinktis vidutinio intensyvumo (brisk walking, plaukimas, korekcinės treniruotės) ir vengti ilgalaikio stovėjimo ar perkaitimo. Intensyvi mikčio mankšta (HIIT) gali sukelti dehidrataciją bei padidinti venų slėgį, todėl ją verta atidėti arba riboti. Arba užtikrinti hidrataciją per/po treniruotės bei aplinkos vėsinimą. Jei gydytojas neidentifikavo jokių kontraindikacijų, nėščioji gali tęsti arba pradėti vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus ~30 min kasdien arba 5 kartus per savaitę, kartu įtraukiant kelias hidro‐mankštos ar kojų pakėlimo sesijas edemos mažinimui. Intensyvesnį treniruočių režimą verta aptarti su prižiūrinčiu akušeriu‐ginekologu ir fiksuoti kojų tinimo pokyčius bei bendrą savijautą. Treniruotės gali padėti sumažinti arba palengvinti tinimo pojūtį ir diskomfortą. Galite lankyti tiek grupines, tiek atlikti online korekcines nėščiųjų treniruotes namuose su online specializuota programa. Esant skausmui ar kitoms kontraindikacijoms dėl nėštumo savijautos geriausia tartis su ginekologu ir treneriu kartu, nes žinoti abiejų yra svarbios jūsų geresnei savijautai ir teisingam sprendimui.
