Liepos 18-ąją minima Ventės rago ornitologinės stoties ilgamečio vedėjo Leono Jezersko 100-osios gimimo metinės. Leonas Jezerskas gimė 1925 m. liepos 18 d. Rokuose, Kauno rajone. Nuo pat jaunystės gamta buvo svarbiausia jo gyvenimo ašis.
Studijuodamas 1947 m. lapkričio 15 d. jis pradėjo dirbti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (tuometiniame Kauno zoologijos muziejuje). Čia ėjo taksidermisto, vėliau ir mokslinio bendradarbio pareigas. Nors profesinį kelią pradėjo Kaune, tikruoju jo gyvenimo centru tapo Ventės rago ornitologinė stotis - viena seniausių paukščių žiedavimo stočių Europoje. Beveik keturis dešimtmečius - nuo 1974 m. kovo 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. - Leonas Jezerskas vadovavo Ventės rago ornitologinei stočiai.
Dar būdamas studentu, 1954 m. čia pirmą kartą žiedavo paukščius. Būtent Ventės rage atsiskleidė Leono Jezersko išradingumas - jis sukūrė unikalią zigzaginę paukščių gaudyklę, kurios nereikėjo mechaniškai reguliuoti priklausomai nuo vėjo krypties.
L. Jezersko iniciatyva Ventės rage įkurtas Paukščių migracijos muziejus, kuris iki šiol traukia lankytojus iš viso pasaulio.
Jezerskas paliko ir reikšmingą rašytinį palikimą. 1989 m. pasirodė jo ir bendraautorių leidinys „Paukščių žiedavimas Ventės rago ornitologinėje stotyje 1987 metais“, o 2007 m. kartu su kolega Vytautu Jusiu jis išleido iliustruotą knygą „Ventės ragas. Ornitologinė stotis“.
Daug metų Leonas Jezerskas nuosekliai rinko duomenis apie Lietuvos uoksinius paukščius, jų elgseną ir migraciją. Už aktyvią visuomeninę veiklą 1992 m. jis buvo apdovanotas prof. Tado Ivanausko vardo ornitologine premija.
2001 m. Leonas Jezerskas mirė. Jo palikimas - tai ne tik neįkainojami stebėjimų duomenys, Paukščių migracijos muziejus ar unikalios gaudyklės. Tai - meilė gamtai, pagarba aplinkai ir nenumaldomas žinių troškimas, įskiepytas naujoms gamtininkų kartoms.
Vėjas Ventės rago mole.
Medžiotojo Sauliaus Ragaliausko aistra - ragų paieška
10:00, 24. Su medžiotoju Sauliumi Ragaliausku man pasisekė susipažinti visai atsitiktinai. Tai įvyko metų pradžioje, artėjant jo gimtadieniui ir prasidedant jo paties užsibrėžto tikslo įgyvendinimo laikotarpiui. O šis tikslas ne tik unikalus, bet ir sunkiai pasiekiamas. „Baigėsi aktyvusis medžioklės sezonas, artėjo mano gimtadienis ir atėjo laikas ieškoti ragų. Pradėjau galvoti, ką galėčiau daryti, kas būtų įdomu, kokią dovaną galėčiau pasidovanoti? Ir nusprendžiau, kad surasiu 50 ragų“, - apie savo tikslą pasakojo jis.
S. Ragaliauskas prisipažino žinojęs, kad lengva nebus. Taurieji elniai ragus meta žiemos pabaigoje ir pavasarį. Stirnų ir briedžių patinai taip pat atsisveikina su savo galvos papuošalais rudens pabaigoje. „Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pradėjau ieškoti ragų. Senasis medžiotojo pažįstamas papasakojo, kad į mišką jis paprastai eina vakare. „Radviliškio ir Raseinių pasienyje yra didelė pelkė, vadinama Praviršulio tyreliu. Taigi šis medžiotojas vakare pelkės pakraštyje susirado didelę pušį, įlipo į ją ir laukė aušros. Būdamas jaunas ir entuziastingas žmogus, Saulius taip pat nusprendė išbandyti laimę ir pradėjo ieškoti ragų miške: „Iš pradžių buvo gana sunku. Pirmieji rasti ragai buvo stirnino. Tam tikra prasme tai gerai, nes stirninų ragai yra patys mažiausi ir jų sunku rasti, jei nežinai, kur ieškoti. O aš tada nieko nežinojau, neišmaniau ir nesupratau. Tiesiog norėjau ieškoti ragų ir nieko daugiau.
Elnio ragų dažnai tenka ieškoti atskirai. Pavyzdžiui, vienas bus javų lauke, nes elnias peršoko griovį ir ragas nukrito, o kito teks ieškoti miške, kur gyvūnai praleidžia naktį. „Kartą ėjau mišku ir pamačiau netoliese ramiai besiganančią elnių grupę. Lėtai priėjau prie jų ir nusprendžiau pašaukti. Elniai nubėgo, bet jau be ragų. Norint rasti ragų, reikia išmanyti, kur tiksliai ieškoti. Pavyzdžiui, elniai neužsibūna kirtavietėse arba netoli jų. Jie eina kuo giliau į mišką, ten, kur yra senų medžių, galbūt nuverstų vėjo. „Būtent ten dažniausiai ir būna ragų, bet ragų ieškotojai tų vietų kitiems neatskleidžia! Socialiniuose tinkluose beveik kiekvieną vakarą sulaukiu klausimų, kur geriausia ieškoti ragų. Aš nepasiduodu pigiems triukams. Dar pats noriu papildyti savo kolekciją. Pirmieji keleri metai sekėsi prasčiau. Pavyko rasti kokius penkerius, gal dešimtį ragų. „Pastaraisiais metais randu 40-50, o kartais ir daugiau ragų! Ir tai natūralu, nes jau esu ištyrinėjęs, išnaršęs ir išanalizavęs kiekvieną miško kampelį. Esu išvaikščiojęs pusę Lietuvos. Pavyzdžiui, Kurtuvėnų rajonas - dažnai lankausi ten esančiuose miškuose, vaikštau upių pakrantėmis. Karalgirio miškas, besidriekiantis nuo Lietuvos centro iki Nevėžio, yra gražiausias visoje Lietuvoje, jame yra labai gražių ąžuolynų ir gyvena didelė tauriųjų elnių populiacija. Karalgirio miškas garsėja komercinėmis medžioklėmis, kurios organizuojamos pagal geriausias tradicijas ir duoda puikių rezultatų. Pasak pašnekovo, Panevėžio rajone esančiame Krekenavos miške taip pat gyvena nemaža elnių populiacija, ten taip pat būta sėkmingų ragų medžioklių. Anot medžiotojų pasakojimų, ten galima pamatyti ne tik briedžių ar stirninų, bet ir ką nors didesnio: „Panevėžio rajone man teko laimė stebėti stumbrų bandas. Taip Saulius keliauja ir po Lietuvą, važiuoja, stebi, tyrinėja. „Išlipkite iš automobilio, įsidėkite į kuprinę vandens ir eikite ieškoti. Žinoma, svarbu, kad sėkmės nepritrūktų, tačiau žinios ir kruopštumas taip pat padeda pasiekti tikslą.
Šiais metais medžiotojas patyrė neįprastą ir gana bauginantį susitikimą. „Pagalvojau, kam toli važiuoti, galiu vaikščioti savo medžioklės plotuose, Raseinių rajone. Išėjau anksti ryte. Kažkaip einu per miško lopinėlį, pakeliu galvą ir žiūriu - man kelią kerta vilkas. Išsitraukiau telefoną ir pradėjau filmuoti. Tai buvo labai didelis vilkas, senas patinas! - pasakojo medžiotojas ir pridūrė: - Taip būna visada. Vilkas vis artėjo ir artėjo. Medžiotojas buvo maždaug už trisdešimties metrų ir tik tada žvėris sustojo. Gyvūnas stovėjo nejudėdamas ir stebėjo žmogų. „Maniau, kad jei vilkas prieis dar arčiau, nueisiu į netoliese esantį medžioklės bokštelį ir sėdėsiu ten tiek, kiek norėsiu. Tačiau nusprendžiau pradėti pokalbį su pilkuoju. Sakau, ką tu čia veiki, vilki pilki? Vis dėlto keistas susitikimas neišėjo iš galvos ir medžiotojas nusprendė išsiaiškinti, kodėl vilkas vidury baltos dienos vaikščiojo būtent šiuo miško pakraščiu. „Nusprendžiau pasekti vilko pėdsakais ir pažiūrėti, kaip atrodo vieta, kur plėšrūnas įbėgo į mišką. Einu, žiūriu - šešių šakų ragai. Labai gražūs, ledai į šalį. Taip ir gavau dovaną! Kitaip tariant, ragų ieškoti geriau nei sanatorijos! Ir sportui, ir sveikatai - jei paslysi, gausi purvo vonių, juokėsi pašnekovas.
„Arba, kaip šiemet nutiko: medžiotojas pamatė, kaip kitoje griovio pusėje elnias nusipurtė ragus. Sako, galvoju, kad teks plaukti. Tai būtų buvusi ruonių maudyklė. Savo griovio pusėje irgi pamačiau ragus su penkiomis šakomis, bet kitoje griovio pusėje stebiu, kaip iš miško išnyra kitas ragų ieškotojas ir jau skuba prie tų pirmųjų ragų. Šių metų pradžioje medžiotojui pavyko surinkti apie 60 įvairaus dydžio ir kokybės ragų. Jis taip pat gavo dvi elnio galvas su ragais, kurias gražiai išbalino, uždėjo ant lentos ir pristatė kaip trofėjus. Sauliaus dažnai prašoma parodyti rastus ragus, ir būtent šis susidomėjimas paskatino idėją sukurti savo ragų salę. Saulius turi ir savo šeimos kalėdinę tradiciją. „Per daugelį metų radau daugybę ragų, todėl metų sandūroje statome kalėdinę eglutę: netradicinę ir neįprastą - iš ragų. S. Ragaliauskas ragų ieško jau apie trisdešimt metų, jei ne daugiau. Iš pradžių jam sekėsi ne taip gerai, kaip pastaraisiais metais. Jo teigimu, jau apie dešimt metų kiekvieną sezoną jis randa po 40-60 ragų.
„Gerai žinoma, kad elnių ir briedžių ragai turi didelę piniginę vertę. Yra žmonių, kurie užsiima jų pirkimu ir pardavimu. Todėl elnių ragų ir trofėjų kolekcininkai turi būti atsargūs. Beveik visi medžiotojai ir ragų ieškotojai žino, kad pirkėjai už stirnų, briedžių ir tauriųjų elnių ragus yra pasirengę mokėti nemenką kainą. Paklaustas, ką mano apie rastų ragų rinkos raidą, Saulius atsakė: „Prekybą ragais vertinu neigiamai. Man nepatinka tokie daiktai. Manau, kad ragų medžioklė turėtų būti poilsis nuo kasdienybės, hobis. Malonu rasti dovaną sau arba iš šių ragų pagaminti dovaną kitiems. Bet prekyba - ne, man tai nepatinka. Nespėjus elniui numesti ragų, paskui jį jau bėga ragų rinkėjai, galvoje skaičiuodami pinigus. Dar ir kaip ūkininkas Saulius neigiamai vertina žmonių, važinėjančių keturračiais ir net automobiliais, abejingumą ir atsakomybės stoką. „Matau, kad žmonės atvažiuoja su keturračiais ir net automobiliais. Jie važinėja po laukus… Retai pasitaiko, kad važiuodamas automobiliu pamatytum numestus ragus. Blogiausia net ne tai, kad dažnai pervažiuojami pasėliai, o minkštame dirvožemyje lieka gilios provėžos. Variklių riaumojimas, kvapas ir žmonių buvimas kelia stresą laukiniams gyvūnams, kurie pavasarį iš esmės visi turi jauniklių. „Man nepriimtinas toks ragų ieškojimo būdas. Visada vaikštau, sportuoju, stiprinu sveikatą. Miško tyla yra toks malonumas! Ten, kur čiulba paukšteliai, kur kala geniai, skrenda slankos.
Nors Saulius nebuvo medžiotojas, miške visada buvo labai aktyvus: gelbėjo žvėris, rūpinosi jais, nešė maisto į šėryklas, o kiti medžiotojai, pamatę jo entuziazmą, pakvietė stažuotis. „Tuo metu buvau dar toks miklas zuikis, bet mane pakvietė į būrelį, paskui išlaikiau medžiotojo egzaminą ir nuo 1994 m. Sauliaus brolis taip pat yra medžiotojas. „Esame iš paprastos kaimo šeimos, bet mano tėtis armonikierius, jo pomėgis - pamuzikuoti su armonika. Be manęs ir brolio kitų medžiotojų nėra. Galbūt todėl mano broliui gerai sekasi prisikviesti elnius su savo dūdele. 2021 m. S. Ragaliauskui pasisekė sumedžioti trofėjinį elnią, kurio ragai buvo įvertinti sidabro medaliu. Praėjęs sezonas taip pat buvo neblogas. Saulius buvo karūnuotas lapių karaliumi už tai, kad sumedžiojo daugiausia šių smulkiųjų plėšrūnų. Kartą paskutinę metų dieną buvo surengta medžioklė su varovais. Saulius stovėjo medžiotojų linijoje ir sužeidė šerną. „Su draugu nusprendėme eiti ieškoti. Ėjome apie tris kilometrus per griovius ir upelius, per miškus ir girias. Supratome, kad šernas buvo lengvai sužeistas. Kraujo pėdsakų nebebuvo, todėl nusprendėme nutraukti paieškas. Atsigręžiau ir ką matau?! Sauliaus kolega buvo įsitikinęs, kad tai tik kaulai, kad nugaišo kažkoks gyvūnas, bet Saulius liepė jam prieiti arčiau. Iš vandens kyšojo graži seno patino ragų karūna.
Rinkti nukritusius elnių, briedžių ir stirnų ragus nėra unikali Lietuvos žmonių aistra. Ji nuo seno žinoma visoje Europoje. Viduramžiais ir dar anksčiau tokie trofėjai buvo gaminami prie dirbtinės kaukolės imitacijos, pavyzdžiui, pagamintos iš medžio, pritvirtinant rastus ragus. Šiais laikais gaminami plastikiniai padėklai, atitinkantys gyvūno rūšį. „Kaip trofėjus apdoroju kritusių gyvūnų kaukoles su ragais. Tokių radinių turiu apie dvidešimt. Medžiotojai nemėgsta ieškoti sužeistų gyvūnų. Sauliaus kolekciją daugiausia sudaro ragų poros: „Vieną randi, o antrojo kelias dienas ieškai toje pačioje vietovėje. Pasitaiko, kad kažkas kitas jau būna paėmęs vieną. Turėjau tokį atvejį. Einu ir matau, kad kažkas labai aktyviai ieško ragų. Užėjau pasisveikinti. Jis pasakė, kad prieš kelias dienas rado gražų ragą su septyniomis šakomis. Sakau, parodysiu nuotrauką. Gali būti, kad turiu tą porą. Taip ir buvo. Nesutikau jo atiduoti, nes tai mano keliai vaikščioti, mano laikas ir mano trofėjus. Daug tokių ragų - po vieną - neturiu, bet vis tiek neskubu jų dėti ant lentos. Svarbiausia, kad prisukdamas gali sugadinti ragą, net ir gaminant baldus. Ragų ieškojimas yra baisi liga, kuria užsikrėtęs niekad nepasveiksi, sako Saulius.
„Aš dar neturiu anūkų. Abi mano dukros mokosi universitetuose, bet su viena kartą išėjome pasivaikščioti, tiesiog pasidžiaugti gamta. Ir ji rado stirnino ragiuką. Jėzau Marija, koks buvo džiaugsmas! Sako, kad tai tikriausiai mano genuose iš tavęs, tėti! Galbūt su laiku mano pomėgis perims viršų. Galėčiau visą laiką praleisti ieškodamas elnio ragų, bet kaip ūkininkas turiu daug kitų darbų laukuose. Turiu dar vieną „bėdą“ - žvejybą. Ir, žinoma, medžioklę.
El. Laikiklis iš rudos natūralios odos, 700 - 790 ml talpa. Būrinis laivelis iš rago. Ilgis 20 cm, aukštis. Senas peilis su rago rankena. 2 atidarytuvai su rankena iš rago. Vintažinė apyrankė iš stirnos rago. Kolekcinis „Niurnbergo“ rago formos alaus bokalas su dangteliu. Geros būklės. Senas švilpukas ir rago. Kaina 15€. 062537330. Rankų darbo žvakidė iš rago. Vienetinis daiktas. Papuoš bet kurią kaimo sodybą. Ragas tikras. Autentiskas. Autentiskas. Autentiskas. Staliaus oblis Rankena is tiro gyvulio rago. Kaina 15eur. Autentiskas staliaus oblis rankena is tikro rago. Kaina 15 eur. Staliaus oblis. Staliaus oblis. Autentiskas. Staliaus oblis Rankena is gyvulio rago. Kaina 15 eur. Medinis pagrindas. Vintažinis pakabinamas šviestuvas ir porėtas elnio rago res... AM Horns natūralus elnio rago kramtukas skeltas skanėstas š...
