Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį.
Pykinimas atsiranda jau pirmąjį mėnesį, kai užsilaikė mėnesinės. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį.
Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti, be to vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita.
Bene kiekvieną besilaukiančią moterį lydi pykinimas. Juo skundžiasi iki 70 % nėščiųjų. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, tačiau siūlomos kelios teorijos, susijusios su fiziologiniais bei metaboliniais organizmo pokyčiais nėštumo metu.
Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Dažnas pykinimas ir vėmimas būna jauno amžiaus moterims, kai nėštumas pirmas arba neplanuotas, taip pat esant daugiavaisiam nėštumui ar moteriškos lyties vaisiui, padidėjus kūno masės indeksui ar esant valgymo sutrikimui.
Medikė teigė, jog nėštumo metu keičiasi visas moters organizmas, pakinta hormonų koncentracija, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų. „Laukiantis kūdikio pasikeičia moters virškinimo sistema - gali atsirasti seilėtekis, pykinimas, vėmimas, gali užkietėti viduriai ar pradėti juos pūsti. Taip pat daugelis nėščiųjų skundžiasi dažnu šlapinimusi bei nugaros maudimu.“
Padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas kartumui ir kitiems įvairiems produktams bei kvapams. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.
„Pakitusi uoslė nėštumo metu įvardijama jau nuo seniausių laikų. Yra atlikta keletas mokslinių tyrimų, kurie lygino nėščiųjų bei nenėščiųjų tiriamųjų gebėjimus identifikuoti kvapus bei nustatyti jų stiprumą. Šių tyrimų rezultatai parodė, jog skirtumo, atpažįstant kvapus ir jų stiprumą tarp tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau nėščiosios, labiau nei kita tiriamųjų grupė, sugebėjo atpažinti tam tikrus kvapus: arbūzo, gvazdikėlio ir braškės.“
Šie rezultatai leidžia manyti, kad nėščiosios galimai geriau suvokia ir yra jautresnės tik tam tikroms kvapų rūšims. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais (estrogenu). Hormoninė teorija teigia, jog padidėjusį jautrumą kvapams gali lemti hormono estrogeno koncentracijos svyravimas, tačiau kai kurie moksliniai straipsniai mini ir chorioninio gonadotropino hormono įtaką uoslės pokyčiams. Taip pat yra teorijų, teigiančių, jog nėštumo metu pakitusi uoslė yra tiesiogiai susijusi ne su jautrumo, bet su suvokimo uoslės funkcija.
Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Dažniausiai šio skonio pokyčio priežastis - hormonas estrogenas, kurio koncentracija nėštumo metu stipriai padidėja ir visą nėštumo laiką kinta. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu.
Itin svarbus vaidmuo nėštumo metu atitenka druskai, kurios poreikis nėštumo metu ypač padidėja. Būtent dėl šios priežasties normalu, jei moteris dažniau nori suvalgyti sūrių maisto produktų, tokių kaip silkė, lašiniai ar kt.
Padidėjęs noras valgyti labai saldų maistą gali būti susijęs su padidėjusiu energijos poreikiu nėštumo metu. Energija greičiausiai yra pasisavinama būtent iš angliavandenių - gliukozės ir fruktozės, kurių yra gausu tokiuose saldžiuose maisto produktuose kaip cukruje, meduje, vaisiuose.
Dėl hormonų poveikio gali svyruoti nuotaika, moteris gali tapti jautresnė, greičiau susierzinti, sutrikti jos mitybos įpročiai.
Kaip palengvinti pykinimą ir vėmimą?
Kaip padėti sau, kad pykinimas ir vėmimas, jeigu visiškai ir nepraeitų, tai bent susilpnėtų?
Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūriobe jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. nejudėti.
Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val.
Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (Schweppes), vaistažolių (pvz. ramunėlių ar mėtų arbatos).
Maisto produktai, kurie dažniausiai neskatina vėmimo:
- Gėrimai: selteris, gazuotas vanduo, gazuoti gėrimai su imbiero skoniu (Schweppes ir pan.), ne citrusinių vaisų sultys, vaistažolių (pvz. ramunėlių ar mėtų arbatos).
- Maistas: virti ryžiai, virti makaronai, virtos bulvės, neriebūs biskvitiniai sausainiai, duona, virti kiaušiniai, lengvai virškinami jogurtai, sūrio produktai, daržovių sriubos, vaisiai (obuoliai, bananai, vynuogės), daržovės (agurkai, salotos, pomidorai).
Taip pat gali padėti:
- Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnesio ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą.
- Imbiero preparatai: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus per dieną.
- Akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai per 12-24 val. moteris negali nieko išgerti ir viską vemia, būtina kreiptis į gydytoją.
Kai kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos požymiai (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, tamsus šlapimas, galvos svaigimas ar alpulys), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?
Psichologinė būsena nėštumo metu
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento.
Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą.
Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais.
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimas būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo.
Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Nėštumo metu gali kilti daugybė stresinių situacijų: tyrimų rezultatų laukimas, nerimas dėl karščiavimo, vaisiaus judesių ir t. t., tačiau toks stresas dažniausiai yra trumpalaikis ir pavojaus nekelia. Jis netgi gali būti naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus.
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo. Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės.
Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą. Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai - vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis.
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Gyvenimas nestovi vietoje. Žmogaus asmenybė formuojasi per visą gyvenimą, tačiau labai svarbu žinoti, kad patys ankstyvieji įvykiai ypač svarbūs. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.
