Menu Close

Naujienos

Nemira Pumprickaitė: kelias per žurnalistiką ir gyvenimo iššūkius

Nemira Pumprickaitė - žurnalistė, gerai žinoma Lietuvos žiūrovams, ypač dėl savo darbo aktualijų laidose. Ji ne tik patyrė, ką reiškia atsidurti kitoje barikadų pusėje, bet ir sugrįžo prie profesijos ištakų. Nors daugeliui jos gyvenimo kelias siejasi su profesiniais pasiekimais, ji turi ir tvirtų asmeninių nuostatų, pavyzdžiui, daugiau neketina tekėti ir turėti vaikų. Tačiau tai jai netrukdo puoselėti svarbius santykius.

Nors Nemira Pumprickaitė beveik nekalba apie savo asmeninį gyvenimą, ji atvirai dalijasi savo požiūriu į profesinį darbą ir asmenybę. Ji save apibūdina kaip „bjauraus charakterio žmogų“, kuris stengiasi tobulėti. Jaunystėje ji buvo karštakošė, apsižodžiuodavo su žmonėmis, tačiau dabar stengiasi save valdyti, nors pripažįsta, kad ne visada pavyksta. Ji negali pakęsti kvailių ir, kai pamato, kad jai sakoma nesąmonė, negali susilaikyti, pratrūksta. Jos nepasitenkinimas išreiškiamas nepatenkinta išraiška ir pakeltu tonu. Dėl to ji vėliau pyksta ant savęs, manydama, kad tą patį galima pasakyti solidžiau.

Nemira Pumprickaitė LRT studijoje

Nemira Pumprickaitė gimė 1963 m. birželio 2 d. Mokėsi Vilniaus 34-oje vidurinėje mokykloje. Nuo 1986 m. iki 1994 m. ji dirbo Lietuvos televizijos sporto laidų redakcijoje kaip reporterė, vedė laidas „Vakaro žinios“ ir „Aktualus interviu“. Vėliau, nuo 1994 m. vasario mėn. iki 1995 m. pr., ji dirbo „LitPoliinter“ televizijoje. 1995 m. gegužės 5 d. - 1998 m. LNK televizijoje ji vedė laidą „Ryto ratas“, o nuo 1996 m. kovo mėn. - LNK „Žinių“ laidą. Nuo 1997 m. ji buvo laidos „Raudonoji linija“ vedėja. 1998-2000 m. ji dirbo BTV „Žinių“ laidose, vedė „Karštoji linija“ ir „Pjūvis“ laidas, buvo „Ekipažas“ žurnalistė. Vėliau, 2000-2001 m., ji buvo LR susisiekimo ministrų Gintaro Striauko ir Dailiaus Barakausko, o 2001-2006 m. - ministro pirmininko Algirdo Brazausko atstovė spaudai. Nuo 2006 m. iki 2008 m. ji ėjo ministro pirmininko Gedimino Kirkilo viešųjų ryšių patarėjos pareigas. Nuo 2011 m. sausio mėn. ji dirba LRT televizijoje, veda laidas „Savaitė“, o 2018-2020 m. rugpjūtį - „Dienos tema“, nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. - laidą „Savaitės įvykių TOP5“.

LRT televizijos logotipas

Žurnalistės karjera prasidėjo dar jaunystėje. 1987 m. žurnalistė Nemira Pumprickaitė Šarūnui Marčiulioniui uždavė klausimą: "O ką jūs manote apie metalą?". Tai rodo jos įžvalgumą ir gebėjimą užduoti netikėtus klausimus.

Nors pati Nemira Pumprickaitė nedaug pasakoja apie savo gimimo metus, svarbu paminėti, kad ji gimė 1963 m. birželio 2 d. Ši data svarbi jos karjeros ir gyvenimo kontekste.

Nemira Pumprickaitė visada dirbo informacinių, aktualijų laidų vedėja. Gyvenimo būdo žurnalai, regis, visiškai netinka jos natūrai, tačiau ji atranda būdų bendrauti su auditorija ir dalintis savo požiūriu.

Panašu, kad Nemira Pumprickaitė yra tvirtai apsisprendusi gyventi be antros santuokos ir vaikų. Ji sako, kad daugiau nebetekės ir neturės vaikų. Tačiau ji puikiai žino, ką reiškia puoselėti santykius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

Nors pagrindinis straipsnis yra apie Nemirą Pumprickaitę, verta paminėti ir kitas publikacijoje minimas temas, kurios atskleidžia įvairius moterų gyvenimo aspektus. Dizainerė Agnė Biskytė kalba apie moteriškumą ir sijonų svarbą madoje, pateikdama lentelę su figūros tipais ir sijonų priderinimu. Rūta Žiliūtė, buvusi klasikinio dainavimo atlikėja, dabar sėkmingai užsiima verslu ir masažo paslapčių mokymu, padėdama žinomiems žmonėms. Ji taip pat ambicingai padeda Tomui Šernui, kuriam sukūrė specialią metodiką ir treniruoklius, tikėdamasi, kad jis greitai pradės vaikščioti.

Dar viena svarbi tema - menopauzė. Straipsnyje nagrinėjama, kaip šiuolaikinės moterys bendrauja su savo partneriais šiuo gyvenimo tarpsniu, ir kaip svarbu pasiruošti ne tik fiziologiniams, bet ir psichologiniams pokyčiams. Minima, kad šeiminis gyvenimas dažnai nebėra griežtai padalintas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ sritis, o vyrų įtraukimas į vaiko gimdymą ir auklėjimą keičia tradicinius požiūrius.

Taip pat straipsnyje aprašoma žurnalistės Jurgos Čekatauskaitės patirtis po pėdos kauliuko operacijos, dalijantis išsamia informacija apie reabilitaciją ir skausmo valdymą. Ji ragina nebijoti skausmo po operacijos, nes šiuolaikinė medicina leidžia jį įveikti.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, šachmatų didmeistrė, pasakoja apie savo karjerą šachmatuose, santykius su vyrais, šeimą ir politinę veiklą. Ji atskleidžia, kaip šachmatai formavo jos asmenybę ir kaip svarbu turėti palaikantį partnerį. Ji taip pat kalba apie feminizmą, lyčių lygybę ir smurtą prieš moteris, išreikšdama viltį, kad visuomenė judės teisinga linkme.

Nors straipsnyje minimi įvairūs asmenys ir temos, pagrindinis dėmesys sutelktas į Nemirą Pumprickaitę, jos žurnalistinę veiklą ir asmenines vertybes. Jos gimimo metai (1963 m.) yra svarbus faktas, leidžiantis suprasti jos karjeros raidą ir patirtį.

tags: #pumprickaite #gimimo #metai