Projektinė veikla ikimokyklinėje įstaigoje yra viena iš svarbiausių šiuolaikinio ugdymo krypčių, skatinanti vaikų smalsumą, kūrybiškumą, savarankiškumą ir bendradarbiavimą. Tai metodas, leidžiantis vaikams giliau pažinti pasaulį per patirtį, tyrinėjimą ir atradimus.
Kas yra projektinė veikla ikimokyklinėje įstaigoje?
Projektinė veikla ikimokyklinėje įstaigoje - tai vaikų, pedagogų ir kartais tėvų bendra, ilgalaikė veikla, kurios metu sprendžiama aktuali problema, atliekamas tyrimas ar kuriamas konkretus produktas. Ji grindžiama vaiko iniciatyva, jo interesais ir patirtimi. Pagrindiniai projektų metodo elementai - stebėjimas, analizė, refleksija - leidžia labiau pažinti vaiką, t.y. jo poreikius, gebėjimus, patirtį, galimybes.
Projektų metodas kaip darbo forma sudaro galimybę reikštis pedagogų aktyvumui, kūrybiškumui, lyderystei ir skatina aktyvių metodų, tokių kaip tyrinėjimas, eksperimentavimas, interpretavimas, projektavimas, kritinis mąstymas, taikymą.
Viena iš projekto veiklų - 2-3 kartus per metus įstaigoje leidžiamas laikraštukas ,,Šarkų žinios“, redaktorė Alma Rumšienė.
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvavimas projektinėje veikloje. Susidomėjimą sukėlė tokia problema, kad ikimokyklinio ugdymo institucijose nesukuriama erdvė projektinei veiklai bei sąlygos vaikų dalyvavimui joje. Tyrimo objektas: ikimokyklinio amžiaus vaikų dalyvavimo projektinėje veikloje ypatumai. Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklos grįstos projektų metodu ypatumus ikimokyklinėje įstaigoje. Uždaviniai: išanalizuoti literatūrą, išsiaiškinti projektinės veiklos modeliavimo probleminius aspektus, atskleisti vaikų dalyvavimo projektinėje veikloje ypatumus ir šio dalyvavimo poveikio efektyvumą ugdymo(si) kokybei.
Išryškėjo, kad tyrimo duomenys yra labai prieštaringi ir juos galima būtų vertinti dvejopai. Viena vertus, dauguma pedagogų tinkamai modeliuoja ir realizuoja projektinę veiklą, remiasi vaikų interesais, sąveikauja su vaikais lygiaverčiai; projektinės veiklos metu vaikai pasireiškia įvairiais būdais, dalyvauja veiklos vertinimo procese. Dauguma pedagogų turi reikšmingą požiūrį į projektų metodą, pasisako už galimybę pagerinti ugdymo(si) kokybę šio metodo pagalba. Tai puikiai atitiktų į vaiką orientuoto ugdymo reikalavimus. Tačiau, kita vertus, viso tyrimo metu stebimas toks reiškinys, kad mažai kreipiamas dėmesys kiekvienam konkrečiam vaikui kaip individualybei, turinčiai savo nuomonę, interesus ir poreikius, naudojama akademinio pobūdžio technologija, kas prieštarauja į vaiko orientuoto ugdymo tikslams.
Principai ir sritys
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymo, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ugdymosi kontekstų kūrimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Pavyzdžiai iš ikimokyklinių įstaigų veiklos
Dalyvaujančių šalių vaikų darbai bus naudojami projekte fotografijų, filmukų ir mažų knygelių forma, jas sudarys ir iliustruos patys vaikai. Klaipedos lopšelis-darželis „Volungelė“, Klaipeda. E.E.I. Trumpas aprašymas. Per paskutinius 10 metų visame pasaulyje daugėja problemų, kurios daro įtaką vaikų mokymuisi. Mes manome, kad skaitymo ir rašymo procesai yra esminiai mokymuisi ateityje. Vaikai, kurie negali pasiekti bendraamžių rašymo lygio, ateityje tikriausiai susidurs su rimtu mokymosi proceso vėlavimu. Pedagogai turi sunkiai dirbti, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus. Kartais sunku dirbti su visomis problemomis iš karto, neapleidžiant kitų, kurios taip pat svarbios.Šiuo projektu siekiama išskirti bendras visos Europos problemas. Kaip galima išspręsti dažniausiai kylančias darželių-mokyklų problemas? Mes turime išanalizuoti naudojamus metodologinius resursus ir jų efektyvumą. Projektą organizuoja Klaipėdos lopšelis-darželis „Pagrandukas“.
Uždaviniai:
- Giliau susipažins su tautiniu paveldu, tradiciniais amatais, atliks praktinių darbelių bandydami įvairias technikas, taikydami baltiškąją simboliką, ornamentiką, įvairią gamtinę medžiagą.
- Patirs bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybinės raiškos, naujų atradimų džiaugsmą, ugdysis dorines nuostatas, elgesio kultūrą.
- Atskleisti vaikų meninius gabumus ir kūrybiškumą, plėtoti jų gebėjimus, talentus, savitumą.
- Efektyvinti darželio ir šeimos partnerystę, įtraukiant grupės tėvelius, darželio bendruomenę, kuriant estetinę aplinką, rengiant kūrybinių darbų parodas, organizuojant foto sesijas.
Respublikinis projektas „FUTBOLIUKAS“. Projekto tikslai: 1. Sudaryti sąlygas vaikams žiemos metu žaisti futbolą uždarose patalpose, populiarinti futbolą.
Mūsų įstaiga dalyvauja socialiniame projekte taikai ir vienybei žemėje „Apkabinkime Žemę“ ir pasaulinės Žemės dienos proga ruošia ŠOKĮ ŽEMEI (užsiregistravo 321 įstaiga iš visos Lietuvos), kuris bus atliktas 2017 m. kovo 20 d. (pirmadienį) 12:00 val. Kasmet panaudojama ir išmetama daugybė vienkartinių popierinių ir plastikinių pirkinių maišelių, kurie nesuyra dešimtis ar net šimtus metų. Vietoj plastikinių įsigijus medžiaginį maišelį, jį galima naudoti kaskart einant apsipirkti. Suaugusieji tokių maišelių gali įsigyti prekybos centruose. Manome, kad ir vaikams verta turėti tokį maišelį: prisidėti prie taupaus pakuočių naudojimo, gamtos išteklių saugojimo, pagal išgales pagelbėti namiškiams. Taip pat įstaigos pedagogų komanda kviečia kitas šalies įstaigas dalyvauti ekologiniame projekte „Mano šeimos ypatingas pirkinių maišelis“ (paskelbta interneto svetainėse www.ikimokyklinis.lt ir šiame puslapyje).
2014 metai Klaipėdoje paskelbti Vėtrungės metais. Šiems metams paminėti Klaipėdos lopšelis-darželis „Volungėlė“ organizavo respublikinį vaikų meno projektą „Vėtrungė vaikystės namams“.
Projekto įgyvendinimo laikas: spalio 30 d. Tikslas: Lavinti vaikų smulkiąją motoriką t. y. 3. Vaikai žais auklėtojų organizuotus žaidimus skirtus smulkiajai motorikai lavinti.
Projektas vykdomas nuo 2014-09-01 iki 2014-03-30. Plėsti vaikų estetinę ir bendrąją kultūrinę patirtį siekiant, kad skaitymas jiems taptų džiaugsmą teikiančiu vidiniu poreikiu, formuojant knygos kaip malonumo šaltinio įvaizdį vaikų sąmonėje. •ugdyti vaikų skaitymo motyvaciją, plėsti jų akiratį, interesus.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su grupės tėveliais. Darydami įvairius darbelius iš akmenukų, kankorėžių, stikliukų, vaikai atras įvairias meninės raiškos priemones, patirs kūrybos džiaugsmą, mokysis kurti kolektyvinį darbą, supras bendradarbiavimo svarbą. Komentuodami darbelius mokysis reikšti mintis. Lavės smulkioji motorika. Vaikams kuriant, lavės jų fantazija.
Nuo spalio 14 dienos „Aitvariukų“ grupėje pradėtas vykdyti kūrybinis saviraiškos projektas „Aitvariukų pasakos“. Projekto tikslas - tobulinti ugdymo procesą, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius su šeima.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su P. Mašioto progimnazijos anglų kalbos mokytoja Ingrida Manuschevski. Ieškoti naujų bendravimo ir bendradarbiavimo formų ir būdų.
INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ Patriotizmas - tėvynės meilė - prasideda nuo asmens tapatybės suvokimo. Vaiko patriotiniai jausmai užsimezga gimtojoje socialinėje - kultūrinėje aplinkoje, jam padedant suvokti savąją tapatybę ir tai siekti su šeima, vietos bendruomene. Žmogus pamažu pasitelkdamas gimtąją kalbą, savo tautos istorinę patirtį, etninės kultūros ir tradicijų savitumą turtina savąją tapatybės patirtį susitapatindamas su tautine bendruomene, tėvyne. Šį projektą rengti mus paskatino Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo mėn. 9 d. nutarimas Nr.
Vienas seniausių įstaigos projektų, prasidėjęs 2006 m. Kūrybinės darbo grupės vadovė Emilija Jocienė.
2020 m. vasario 12 d. Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro skyriaus „Pušaitė“ mokytojų ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui komandai prasidėjo ESF projekto ,,Ikimokyklinio ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas, telkiant bendruomenę ugdymo kokybės ir aplinkų gerinimui“ mokymai. Kauno lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ susirinko 30 dalyvių iš penkių projekte dalyvaujančių įstaigų. Direktorė Audronė Trumpickienė pristatė projekto tikslus, siekiamus rezultatus, palinkėjo sėkmės mokymuose. Mokymus veda UAB ,,Kompiuterizuoti sprendimai“. Pirmojo ir antrojo seminaro metu buvo tobulinamos žinios ir įgūdžiai dirbant su el. dienyno programa ,,Mūsų darželis“.
2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko pirmoji „Ugdymo turinio vadyba ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. Mokymų dalyvės sužinojo apie šiuolaikinę kokybišką ikimokyklinio turinio sampratą, nuo ko priklauso ikimokyklinės įstaigos vadovo darbo efektyvumas, kaip tobulinti ugdymo turinį, atsižvelgiant į XXI a.
2020 m. spalio 1 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „Ugdomosios veiklos planavimas ir vaikų pasiekimų vertinimas ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. Mokymų metu buvo aptariamas kokybiškas ugdomosios veiklos planavimas ir vaikų pasiekimų vertinimo svarba šiuolaikinėje ikimokyklinėje įstaigoje.
2020 m. spalio 22 d. Kauno lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ vyko trečioji „Ugdymo strategijos, padedančios vaikui patirti sėkmę ugdymo(si) procese ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. Įgyvendindami projektus reformos pradžioje ieškojome atsakymų į mums aktualius klausimus: koks turi būti pedagogų organizuotos ir vaikų spontaniškos veiklos santykis, kaip pedagogui nedominuoti ir neužgožti vaiko iniciatyvos, kaip spręsti vaikų konfliktines situacijas, kaip į ugdymo(si) procesą įtraukti šeimą ir kt. Atlikdami stebėjimus ir analizuodami savo veiklą, daugelį dalykų praktikoje pamatėme nauju žvilgsniu, kaip, pavyzdžiui, lankstesnis vaiko dienos ritmas, kitoks švenčių organizavimas, vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą.
Pavyzdžiui, projekte „Kaip kurti aplinką, kuri skatintų vaiką veikti?“ gilinomės į ugdymo aplinkos kūrimo principus, atlikome daugybę bandymų ir eksperimentų, kad įsitikintume, koks svarbus ugdymosi veiksnys yra aplinka, kaip ji skatina vaikų smalsumą ir aktyvumą. Projekte „Ramybės metas darželyje: mokomės atsipalaiduoti“ sprendėme aktualią poilsio problemą vaikams, nemiegantiems pietų miego. Šiandien mūsų projektai nukreipti į ugdymo turinio plėtrą ir inovacijų paiešką. Savo projektuose ieškome naujų idėjų ir kūrybiškai jas įgyvendiname.
LTProjekto „Šaltukas šaukia mus žaisti baltus žaidimus“ metu, kuriame dalyvavo 3-4 metų vaikai buvo siekiama per įvairias veiklas įtraukti juos į žiemos pažinimo procesus. Projekto eigoje vaikai turėjo galimybę stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti ir taip mokytis apie tokius žiemos reiškinius; kaip sniegas, pūga, ledas, varvekliai, šaltis, pusnys, gebėti juos atskirti ir elementariai apibūdinti. Projektinės veiklos metu vaikai galėjo kalbėti ir klausinėti, pasakoti, aptarti ir reflektuoti, mokytis kartu. Vaikai mėgavosi mokymosi procesu piešdami, spauduodami, tapydami, konstruodami bei aktyviai veikdami lauko aplinkoje. Taip pat vaikai turėjo galimybę ne tik įgyti patirtį apie gamtos reiškinius, bet ir plėtoti kalbinę patirtį, patirti daug įspūdžių ir teigiamų emocijų [p. 74].
Kauno lopšelio-darželio „Boruželė“ vaikai kartu su mokytoja šiais mokslo metais dalyvauja tarptautiniame eTwinning projekte „Art Rainbow“. Pagerėjo bendradarbiavimas tarp pedagogų ir vaikų, veiklos vyko įtraukiant bendruomenę ir dalijantis idėjomis bei patirtimis. Sukūrėme projektą, kuris skatino Lietuvoje ir Prancūzijoje gyvenančių lietuvių vaikų kūrybiškumą ir bendravimą per piešinių mainus, stiprinant jų kultūrinį identitetą ir bendruomenės ryšius. Įkvėpėme vaikus pažinti ir reprezentuoti savo lietuvišką kultūrą per piešinius, atspindinčius tradicijas, simbolius ir gamtą.
Kauno lopšelio - darželio „Boružėlė“ muzikos mokytojos Indrė Lapėnaitė ir Evelina Žlabickienė antrus metus inicijuoja muzikinį respublikinį projektą „Keliaujame į Afriką“. Projekto metu mokytojos kūrė kontekstus, kurie įgalino ugdytinius susipažinti su Afrikos žemyno kraštovaizdžiu, gyvūnija, pajausti Afrikoje gyvenančių žmonių gyvenimą per regos, klausos ir lytėjimo pojūčius, plėtoti ritmikos tikslumą, panaudojant kūno perkusiją su afrikietiška muzika. Veiklose siekiama skatinti vaikų fizinį aktyvumą per judesį ir šokį, susipažinti su Afrikos muzikos instrumentų įvairove, siekti plėtoti muzikinius ir kalbinius gebėjimus, susipažinti su kitos kalbos žodžiais. Naudojami netradiciniai muzikos instrumentai (marimba, džembė, kirin, kenkenis, sangban). Projektinė veikla subūrė 12 įstaigų iš visos respublikos. Netradicinėse veiklose ugdytiniai susipažino su afrikietiško būgno atsiradimo istorija. Edukacijoje „Būgnų ir dainų ratas” mokiniai naudojosi indėnišku instrumentu - būgnu, su kuriuo lavino muzikos ritmo ir dainavimo gebėjimus. Atsipalaidavę ir pažadinę savo kūrybinę energiją kūrė ritmus, kurie dar niekada neskambėjo. Grojimas būgnais ir dainavimas - tai tam tikra meditacijos forma, terapija, kurią naudoja daugelis tautų ir genčių, nes ji prasklaido pilkus debesis, suteikia energijos, padeda paleisti baimę, blogas mintis ar emocijas ir atveria kelią į pasitikėjimą, džiaugsmą ir laimę. Projekte buvo ugdomos mokinių pažinimo, kūrybiškumo ir kultūrinė kompetencijos. Įgyvendinant projektą buvo bendradarbiaujama su perkusininku Gediminu Mačiulskiu. Naujai atradome bendradarbiavimo galimybes, patirtas pažinimo bei netradicinės veiklos atlikimo džiaugsmas. Skirtingos kultūros, skirtinga geografine padėtimi apjungė respublikinį projektą „Keliaujame į Afriką“. Afrikos tematikai skirtas ilgas laiko tarpas tam, kad ugdytiniai kuo daugiau, įvairiapusiškai susipažintų su Afrikos žemynu bei pajaustų, jog nukeliavo būtent į šį pasaulio kraštą. Projektinė veikla, su savo išskirtinumais tai būdas netradiciškai ugdyti mažuosius. Besidalindamos patirtimi siekiame įkvėpti mokytojus, specialistus drąsaus tikėjimo savo kuriama ir įgyvendinama veikla.
2020 metais Kauno lopšelyje-darželyje ,,Boružėlė“ buvo įgyvendintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.1.3-CPVA-R-705-21-0002 ,,Kauno lopšelio-darželio ,,Boružėlė“ modernizavimas didinant paslaugų prieinamumą“.
Lopšelyje-darželyje „Boružėlė“, siekiant gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, yra pradedamas projekto „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“ įgyvendinimas. Projekto metu Kauno l-d „Boružėlė“ ir partnerės - Kauno l-d „Varpelis“, Kauno l-d „Radastėlė“, Kauno l-d „Želmenėlis“, Klaipėdos r.
tags: #projektine #veikla #samprata #ikimokyklineje #istaigoje
