Nuo 2022 metų sausio mėnesio priešmokyklinio ugdymo „Katinėlių“ grupė vykdė ilgalaikį projektą apie finansinį raštingumą.
Sausis: Pirmieji žingsniai finansų pasaulyje
Sausio mėnesį vaikai stebėjo filmukus: „Iš kur atsiranda pinigai”, „Mano finansai”. Iš antrinių žaliavų gamino kiaules taupykles. Organizavo darželio grupės turgelį, vieni su kitais keitėsi savo piešiniais ir darbeliais.
Vasaris: Susipažinimas su pinigų vertę ir norų bei poreikių atskyrimu
Projekto „Pinigų kalvė“ metu susipažino su banknotais ir monetomis, jų verte. Eurų banknotus ir monetas pažinti sekėsi puikiai, sunkiau sekėsi skaičiuoti centus. Daug diskusijų sukėlė pokalbis apie norus ir poreikius. Pasirodo sunku juos įvardinti, o dar sunkiau atskirti. Bet dėl kultūringo elgesio visi vieningai sutarė, net sukūrė kelias savo taisykles.
Vasario 24-28 dienomis priešmokyklinėje „Pelėdžiukų“ grupėje vyko projektas „Ką mes žinome apie pinigus?“. Tikslas - supažindinti vaikus su pinigų įvairove, kitų šalių pinigais, išsiaiškinti, kaip keitėsi pinigai nuo kriauklių iki banko kortelių. Ugdytiniai įsisavino sąvoką, jog pinigų gavimas priklauso nuo darbo ir atlyginimo, o taupymas yra svarbi finansinio raštingumo dalis. Vaikai dalijosi savo taupymo patirtimi, aptarė taupyklių įvairovę ir piniginių funkcionalumą. Jie įtvirtino žinias apie banknotus ir centus, mokėsi skaičiuoti ir suprasti pinigų santykius (pvz., dešimt centų kart dešimt sudaro eurą). Praktinės veiklos apėmė pinigų skaičiavimo, grupavimo užduotis, popierinių piniginių gamybą ir vaidmeninius žaidimus „parduotuvėje“.
Diskusijų metu nagrinėjant finansinius aspektus, buvo iškelta hipotezė apie monetos vaizdo pasikeitimą uždėjus popieriaus lapą ir nuspalvinus pieštuku. Vaikai spėjo, kad moneta atrodys kaip paplotėlis ar blynas, išlaikydama apvalią formą, gal turės bangeles. Eksperimento rezultatai juos nustebino, monetos kopija atsispausdusi popieriaus lape, vaikai ketino parodyti tėvams šį, jų žodžiais sakant, „stebuklą“.
Ugdytiniai lankėsi Lietuvos banko Pinigų muziejuje Kaune. Vaikams įdomiai ir suprantamai pasakojama apie tai, kas yra pinigai, iš kur jie atsirado, kaip jie keitėsi, kaip atrodo ir kaip naudojami šiandien. Apžiūrėjo įvairių šalių banknotus ir monetas, kasos aparatus bei pinigų skaičiavimo įrenginius. Tai pat buvo pristatyti gintarai, kriauklės, ilgi lietuviški pinigai, talonai, litai ir eurai. Sužinojo apie pirmųjų sidabrinių pinigų vertę, leidusią įsigyti net karvę ar arklį.
Šios savaitės projektas buvo sėkmingai užbaigtas edukacine veikla vietinėje parduotuvėje „Alvija“, kur ugdytiniai galėjo įtvirtinti savo žinias praktiškai. Veiklos metu jie tobulino tinkamo elgesio parduotuvėje, mandagaus bendravimo su pardavėja ir prekių pasirinkimo įgūdžius, lavino kritinį mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus, turėdami 1 euro biudžetą ir mokėsi skaičiuoti grąžą, mandagiai kreiptis ir dėkoti pardavėjai už įsigytas prekes.
Kovas: Kelionė į prekybos pasaulį ir verslo pažinimas
Kovo mėnesį vaikai stebėjo vaizdo medžiagą apie didžiuosius prekybos centrus. Pasakojo kokiuose prekybos centruose lankėsi. Pandemijos ribojimai neleido vykti į parduotuvę, tačiau kelionę atidėjome gegužei. Labai džiaugėsi kelione į parduotuvę Lukšiuose, kur dirba mūsų ugdytinės Lėjos mama. Buvom labai šiltai sutikti ne tik Lėjos mamos, bet ir viso personalo. Pardavėjos aprodė sandėlius, kasos aparatus, leido pastovėti už prekystalio. Galėjome palyginti patalpų dydžius ir prekių gausą. Patys rinkomės ir savarankiškai pirkome prekes.
Projekto „Mažieji prodiuseriai“ metu vaikai aiškinosi, kas yra verslininkas, ką jis dirba, kaip atrodo? Stebėjo video medžiagą. Kalbėjo apie Šakių rajone veikiančius verslus.
Balandis: Sąmoningas vartojimas ir aplinkosauga
Projekto „Sąmoningas pirkėjas“ metu atliko tyrimus namuose: kiek maisto išmetame? Patiko sudarinėti maisto pirkimo sąrašus. Susidomėję vaikai stebėjo video medžiagą apie šiukšlių išvežimą, perdirbimą. Puikiai suprato apie gamtos taršą ir įtaką aplinkai. Šio projekto metu vaikai atrado savo mėgstamiausią vaizdo klipą „Netvarka“. Pagal šią muziką mielai linksminasi, šoka ir dabar. Pasigamino (lankstė iš popieriaus) pinigines, jas papuošė. Gaila, bet jos greitai suplyšo. Todėl iš namų visi atsinešė tikras pinigines.
Gegužė: Praktinis žinių pritaikymas žaidime „Mažųjų parduotuvėlė“
Žaidimas „Mažųjų parduotuvėlė“ tapo visų sukauptų žinių pritaikymu praktikoje. Vaikai patys pasistatė parduotuvę iš kaladėlių ir lentynų. Susidėliojo ir įsikainavo prekes. Naudojo savo asmenines pinigines su pinigais. Šio projekto metu suaktyvėjo tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas. Smagu, kad formuojasi sveikos gyvensenos įgūdžiai.
Finansinis raštingumas: ką svarbu žinoti tėvams?
Ar jau mokote vaikus taupyti ir suprasti pinigų vertę? O kaip sekasi kaupti mažųjų mokslams ir ateičiai? „Tėvų darželio“ laidoje mėginsime patarti, kaip protingai elgtis su pinigais, išmokyti vaikus taupyti ir suprasti ne tik pinigų reikšmę, bet ir daiktų vertę. Koks amžius tinkamas? Svarbu sąmoningai skirstyti ir leisti pinigus bei mokėti skaičiuoti. Kaip ugdyti finansinį raštingumą parduotuvėje ir apskritai? Kalbėsime apie efektyviausius būdus ir asmeninį vaiko biudžetą.
Išleisime daugiau vandens, vadinasi, mažiau atostogausime? Taip, viskas - tiesa. Gelbsti ne tik taupyklės, bet ir kasdienės situacijos. Ar reikia mokėti vaikams už buities darbus? Pinigai - uždirbami. Norint kažką nusipirkti, reikia užsidirbti. Kaip sudominti vaikus taupyti? Kelkime tikslą, ir taupykime kartu. Kas tas vaiko ir tėvų sandoris ir kodėl negalima paslysti? Ir apie kišenpinigius. Kaip patarti juos leisti tikslingai?
Neįkainojami finansų konsultantės A. Koks būdas tinkamiausias ir kaip „įdarbinti“ pinigus? Ir kokią sumą per mėnesį reikėtų atidėti, kad sulaukusio pilnametystės vaiko ateitis būtų užtikrinta? Atidarome sąskaitą ir kaupiame vaiko ateičiai. Kokie tokio taupymo pliusai ir minusai? O jūs ar jau pradėjote kaupti vaiko ateičiai? Į šį klubą vaiko ateičiai norintys taupyti tėvai turėtų įstoti jau nuo pat pirmųjų mažylio dienų. Tai išskirtinė lojalumo programa, kurios dalyviai nuolatinėmis nuolaidomis naudojasi iš karto. Kaip užsiregistruoti ir dalyvauti?
5 nuostatos ugdant finansinį raštingumą
Tikriausiai mes visi taip užaugome - deficito ar blokados metais, kai reikėjo neišlaidauti, pasispausti, taupyti.
1 nuostata. Tam, kad galėtume pinigus taupyti, visų pirma turime pinigus uždirbti. Vienos mano pažįstamos mažasis sūnus turi didelių ateities planų, kuriems reikės nemenkų investicijų. Todėl jo mintys dažnai sukasi apie tai, kaip uždirbti pinigų. Jis nuolat mamai siūlo verslo idėjas - „va, šitų rūbelių nebenešiosiu, tai galiu parduoti“ arba „šitų žaislų man nebereikia, tai įkelk į Vinted“. Vaikams nuo mažumės turėtume diegti nuostatą, kad pinigai ant medžių neauga, o yra uždirbami. Kartu su vaikais keliame klausimus: „Ko kitiems reikia?
2 nuostata. Žinote tą keistą fenomeną, kad kai mums praneša apie pakeltą atlygį, mes smarkiai pasidžiaugiame, bet realiai to skirtumo nepajuntame. Kaip gi čia yra? Ogi per tą laiką, kai sužinome apie algos pakėlimą ir faktiškai ją gauname, tą skirtumą mes spėjame išleisti. Žinoma, pinigus leisti smagu, tačiau dažnu atveju mūsų padidėjusios pajamos iškeliauja papildomam kavos išsinešti puodeliui, dar vieniems bateliams ar 35-tam stebuklingo kremo buteliukui. Galbūt pavyzdžiai ir ne patys tinkamiausi, tiesiog prisiminiau dažniausius spontaniškus vartojimo teikiamus malonumus (ypač tikslus angliškas terminas - guilty pleasures). Nei vienas nenorime, kad mūsų vaikas gyventų „nuo algos iki algos“ arba apsikrautų daiktais „dėl turėjimo“. Vartojimas turi būti prasmingas, todėl kiekvienas to mokome vaikus pagal savo vertybių skalę. Mūsų šeimoje, patenkinus bazinius poreikius, svarbiausia yra asmenybės tobulėjimas, pomėgių ugdymas ir pasaulio pažinimas.
3 nuostata. Savo vaikams stengiuosi diegti požiūrį, kad taupyti yra smagu. Ne ne, man tikrai nepasimaišė protas! Pagalvokime. Taupyti - tai nereiškia nepirkti. Taupyti man asocijuojasi su laisve veikti.
4 nuostata. Kitas taupymo žingsnis yra investuotos santaupos. Investicijos gali mums atnešti pasyvių pajamų, kurios suteikia finansinę laisvę. Todėl išmokę vaikus taupyti, aiškiname, kad dalį santaupų reikia nukreipti į investicijas. Jau devynerių ar dešimties metų vaiką galime mokyti apie investavimą - koks yra investavimo tikslas, strategija, kokios kylančios rizikos ir pan. Tikriausiai esate žaidę „Monopolį“? Ar esate girdėję posakį, kad sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas? Tad kuo ilgiau investuosi, tuo daugiau pinigų sugeneruosi.
5 nuostata. Vaikams aiškiname ne tik patį labdaros principą, tačiau ir padedame jiems nuspręsti, su kuo jie norėtų dalytis. Nepamirškime, kad aukoti galima ne tik pinigus, bet ir savo laiką (kuris juk turi savo kainą). Kaimynės mažylio parvedimas iš darželio nebūtinai gali būti įkainotas pinigais, tai gali būti ir neatlygintinai skirtas laikas, kai mama nespėja grįžti iš pamaininio darbo.
„Aš pats“ programa: finansinio raštingumo stiprinimas
Mažieji mokinukai pradėjo kelionę po „finansinio raštingumo šalį“. Dar tik įsibėgėjant vasarai gimnaziją pasiekė puiki žinia - gimnazijos pirmos klasės mokiniai kartu su Šėtos socialinio ugdymo centro priešmokykline grupe (mokytoja J. Šapranauskienė) pakviesti dalyvauti LR Švietimo ir sporto ministerijos bei vienos didžiausių nevyriausybinių organizacijų pasaulyje Lietuvos Junior Achievement organizuojamuose mokymuose ir programoje „Aš pats“ finansiniam vaikų raštingumui stiprinti. Šis projektas vykdomas 10-yje respublikos švietimo įstaigų, kuriose yra priešmokyklinės ir pirmos klasės. Finansinį raštingumą stiprinanti programa „Aš pats“ truks metus. Mokymuose dalyvavo priešmokyklinės grupės mokytoja J. Šapranauskienė, 1 klasės mokytoja Zinaida Kleivienė ir pavaduotoja ugdymui Neringa Širkienė, kurios gavo tai patvirtinantį sertifikatą ir mokomosios bei metodinės medžiagos rinkinius.
Kaip ugdyti vaikų požiūrį į pinigus ir vartojimą?
Deja, taip nėra ir būti negali. Vis tik šiuolaikiniai vaikai, matydami, kaip jų klasės ar netgi darželio draugai džiaugiasi naujais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ar žaislais, gali susidaryti ir kiek kitokią nuomonę ar tapti ganėtinai dideli materialistai. Tik mokyti to derėtų ne per pykčius ar rėkimą, o per diskusijas. Pasitaikius progai, paaiškinkite vaikui, kad pasaulyje yra ir tokių šeimų, kurios stipriai vargsta vien dėl to, kad turėtų ką valgyti, ir kad gyvenime svarbiausia ne nauji pirkiniai. Išmokykite savo vaikus vertinti ne tik pačius pinigus, bet ir darbą, už kurį tie pinigai yra mokami.
Daugelis tikriausiai dar ir dabar tiki mitu, kad „kuo daugiau pinigų uždirbsi, tuo mažiau problemų turėsi“. Padidėjusi banko sąskaita atneš trumpalaikę laimę, tačiau galiausiai laimingesni nuo to netapsite. Nes laimė nuo aplinkybių nepriklauso. Tai pasirinkimas, kurį kiekvienas iš mūsų turime priimti kiekvieną rytą. Puiku, jei vaikas supranta, kad už naujus žaislus kur kas svarbiau yra maistas į namus ar apmokėtos sąskaitos. O jeigu ne?
Esame nepaprastai užsiėmę, tad šiuolaikinėje visuomenėje, atrodo, jau tapo įprasta kuo dažniau užsukti pavalgyti į kavinę ar restoraną. Internetas išties pakeitė mūsų pasaulį ir atvėrė begalę būdų užsidirbti savo hobius pavertus verslu - tik pažiūrėkite, kiek daug internete galima rasti rankomis pagamintų gėrybių. Galite slapta paprašyti, kad vaikučių dirbinius nupirktų ir draugai ar giminaičiai - suma čia nesvarbi. Daug svarbiau tai, kad vaikas supras, jog pinigai ant medžių neauga ir kad juos reikia užsidirbti. Pinigus gali pamesti tiek vaikai, tiek ir suaugusieji, tad jau nuo pat mažumės vertėtų mažyliams įdiegti, kad juos reikia saugoti. Vaikui taip pat derėtų suprasti, kad skolos ir skolinimasis nėra išeitis. Tai tik dar labiau gyvenimą galintys sugadinti spąstai. Tad jokiu būdu neskatinkite vaiko nuo pat ankstyvo amžiaus naudotis jūsų kreditine kortele ir venkite tai daryti patys.
