Daugelis tėvų atidžiai rūpinasi vaikų sveikata, tačiau dažnai nepakankamai dėmesio skiria burnos higienai ir sveikatai. Pieniniai dantys dažnai nelaikomi tokiais svarbiais kaip nuolatiniai dantys. Pavyzdžiui, dažnai kūdikių burna apskritai nevaloma, nors tai daryti reikėtų, ikimokyklinio amžiaus vaikų dantys valomi tik prieš nakties miegą, per anksti patikima dantis vaikams valytis savarankiškai, nepatikrinama valymo kokybė ir t.t. Vis dar vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti tiek dėmesio, kiek nuolatiniams dantims - juk vis vien visi iškris. Pasak vaikų odontologės, vaikų dantų būklė negerėja jau daugelį metų.
Tačiau tokia nuostata yra net labai žalinga - juk dėl sugedusių dantų vaikams tenka patirti dideles kančias, jiems sunkiai sekasi užmigti naktimis, o vizito pas odontologą „laukiama“ kaip didžiausio siaubo. Statistika rodo, kad vaikų dantims yra skiriamas pernelyg mažas dėmesys: net 86 proc. 7-8 metų amžiaus vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies.
Netaisyklingas sąkandis ir susigrūdę dantys nėra tik estetinė problema. Bloga dantų padėtis sukelia nepatogumus kramtant ir kalbant, dantys greitai dėvisi, susigrūdusius dantis sunku išvalyti. Nelaiku prarasti pieniniai dantys gali sukelti nuolatinio sąkandžio problemas, dantų susigrūdimą. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali įtakoti žandikaulių augimą, nulemti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to vystosi sukandimo anomalijos, reikalingas ortodontinis gydymas.
Pieniniai dantys yra nuolatinių dantų žandikaulyje pagrindas. Pieniniam dantukui iškritus, nuolatinis dantis ima dygti jo vietoje greta likusių pieninių dantų, gražiai tarp jų įsikomponuodamas. Jei dėl ėduonies ar bet kokios kitos priežasties vaikas pieninio dantuko netenka anksčiau, nei dantis iškristų natūraliai, gretimi dantys linkę pasislinkti ir užimti atsiradusią ertmę. Nuolatinių dantų sveikata taip pat priklauso nuo juos pakeičiančių dantukų būklės. Negydomas pieninių dantų ėduonis gali komplikuotis į infekciją arba pūlinuką. Tai trukdo vystytis po juo esančioms nuolatinio danties užuomazgoms. Beje, dantų infekcijos gali plisti už burnos ertmės ribų ir lemti kitus susirgimus, pavyzdžiui, sinusitą. Sveiki, sugydyti pieniniai dantys sukuria sveiką aplinką nuolatiniams dantims. Jų nepriežiūra ar ankstyvas netekimas sukelia komplikacijas, apie kurias turėtume žinoti.
Pieniniai dantys ankščiau ar vėliau iškrenta. Priekiniai kandžiai iškrenta apie 6 gyvenimo metus, o galiniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10 ar 12 metų amžiaus. Pirmas nuolatinis krūminis dantis yra tarsi raktas, pagal kurį išsidėsto kiti nuolatiniai dantys. Todėl labai svarbu, kad pieniniai krūminiai dantys būtų sveiki ir sugydyti, o pirmas nuolatinis krūminis dantis išdygtų taisyklingoje pozicijoje.
Pieniniai dantys svarbūs veido ir žandikaulių vystymuisi, įtakoja veido augimą, aukštį bei formą. Pieniniais dantimis vaikai atsikanda, kramto maistą, be to jie yra svarbūs formuojantis kalbai. Dantys (ir pieniniai, ir nuolatiniai), dantenos, lūpos, skruostai yra glaudžiai susiję. Dantys taip pat užtikrina, palaiko skruostų ir burnos raumenų judėjimą. Sveiki pieniniai dantys tarsi atveria kelią sveikai šypsenai.
Vaiko dantų priežiūra nuo pirmųjų dienų
Rūpintis vaikų dantimis reikia pradėti dar tada, kai prasikala pirmieji pieniniai dantukai. Iš pradžių galima naudoti marlės atraižas, sudrėkintas drungnu virintu vandeniu, o vėliau - specialų kūdikių dantims skirtą šepetėlį (kai išdygs pieniniai kandžiai). Labai svarbu pratinti vaikus valyti dantis du kartus per dieną - kuo anksčiau vaikas to išmoks, tuo greičiau susiformuos šis teigiamas įprotis.
Vaiko dantimis reikėtų pradėti rūpintis jiems dar neišdygus - jau 2-3 mėn. amžiaus kūdikio dantenas reikėtų kasdien valyti pirštu, apsuktu sudrėkinta, švaria audinio skiautele ar naudojant specialų silikoninį antpirštį. Tai padeda kūdikiui įprasti prie burnos higienos procedūrų, o vėliau palengvina dygstančių dantukų skausmą.
Išdygus pirmajam dantukui, jį reikia pradėti ryte ir vakare valyti mažu, minkštu dantų šepetėliu su trupučiu dantų pastos. Vaikų dantų valymui reikėtų visuomet naudoti dantų pastą su fluoru. Fluoras sustiprina dantų emalį, užtrina remineralizaciją ir saugo nuo ėduonies. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500-1000 ppm fluoro, vyresniems nei 3 metai - 1000 ppm ir daugiau. Tėvai vaikų dantis turėtų valyti iki maždaug 7-8 m.
Maži vaikai dar nemoka tinkamai valyti dantų - tam paprasčiausiai stinga įgūdžių. Dėl šios priežasties tėveliams reikia pasistengti, kad vaiko dantys būtų tinkamai išvalomi. Kūdikiams skirtas dantų šepetėlis turi būti minkštais, apvaliai sustatytais šereliais. Žvėryno odontologijos klinikoje, parduotuvėse ar vaistinėse rasite tokių dantų šepetėlių, kurie yra pritaikyti specialiai kūdikiams, tad tokios produkcijos įsigijimas tikrai nesudarys keblumų.
Dažniausiai iki 2-3 metų vaikams gaminama tokia dantų pasta, kuri neturi fluoro, tačiau tam tikrais atvejais gali tikti ir tokios dantų priežiūros priemonės, kuriose yra šios sudėtinės dalies. Rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu, kuris pasakys, ar galima naudoti tokią dantų pastą. Paprastai iki trejų metų vaikams, kurių dantys yra sveiki, tinka dantų pasta, turinti 500 ppm fluoro. Dantų pastos kiekis turėtų būti labai nedidelis - ja tiesiog suvilgykite šerelių galiukus.
Patogiausia valyti dantis vaiką pasisodinus vaiką ant kelių (šiek tiek pasukus šonu į save). Vaikų dantys valomi taip pat, kaip ir suaugusiųjų, - sukamaisiais judesiais, iš viršaus į apačią, įstrižai ir skersai. Jei nesate tikri, kad vaiko dantis išvalysite tinkamai, pirmiausia galite paprašyti odontologo, kad pamokytų, kaip tą padaryti. Išvalę dantis paprašykite vaiko, kad išspjautų susidariusią pastos ir seilių košelę. Jei vaikas nemokės to padaryti, dantų pastos likučius pabandykite sugerti servetėle (būtent dėl šios priežasties mažyliams rekomenduojama dantų pasta be fluoro). Kai vaikas išmoks išspjauti dantų pastos likučius, paprašykite, kad jis burną praskalautų vandeniu.
Tėvai vaikams dantis turi valyti nuo pirmojo dantuko iki tol, kol jie patys geba savarankiškai tinkamai išsivalyti dantis - apie 9-10 metų. Su tarpdančių siūlu pagalbos gali prireikti net ir ilgiau. Svarbu pažymėti, kad vyresni vaikai labai nori būti savarankiški ir dantis bando valytisi patys - ir tai yra gerai. Vis dėlto, tėvai turi darkart kruopščiai pervalyti kiekvieną dantį, vakare su dantų siūlu išvalyti tarpdančius.
Mitybos ir kitų įpročių įtaka dantų sveikatai
Neretai teiraujamasi, ar vaikų mityba turi įtakos dantų būklei, ir atsakymas yra vienareikšmiškas - tikrai taip. Didžiausias dantų siaubas, be abejo, yra saldumynai, kurių didžioji dalis vaikų valgo pernelyg daug. Kitas dantų priešas - tai saldūs gėrimai, kurie šiuo metu taip pat yra labai populiarūs. Tėvelių užduotis - pasirūpinti, kad saldumynų kiekis būtų ribojamas (saldainius ar kitus saldžius gaminius visada galima pakeisti riešutais ar kitais sveikais produktais). Deja, vaikai visada ima pavyzdį iš tėvų, tad ir Jūs patys turėsite pasistengti maitintis sveikiau. Jei žiūrėdami televizorių nuolat valgote saldumynus, natūralu, kad vaikai norės daryti tą patį.
Vienas pagrindinių aspektų, kas nulemia vaikų ne tik pieninių, bet ir nuolatinių dantų būklę - valgomas maistas. Pagrindinė vaikų mitybos blogybė - per didelis vartojamo cukraus kiekis. Tėvai cukraus vartojimą supranta gana tiesiogiai, kaip saldumynų valgymą. Bet juk dideli cukraus kiekiai yra tokiuose vaikų mėgstamuose produktuose kaip jogurtai su įvairiais skoniais, varškės sūreliai, sultys ir pan. Net ir natūraliuose produktuose, kaip vaisiai taip pat yra nemažas kiekis cukraus, tad labai svarbu tėvams prižiūrėti vaikų mitybą ir riboti cukraus vartojimą.
Kad vaikų pieniniai dantys būtų sveiki ir taisyklingai vystytųsi žandikauliai, būtina vaikams daugiau duoti kieto maisto, pavyzdžiui, kramtyti morkas, agurkus, riešutus, per daug nesmulkinti mėsos.
Nemaža dalis tėvų duoda vaikams pieno buteliuką, kad vaikas greičiau užmigtų, tačiau nesusimąsto, kad tai gali būti žalinga vaiko dantims. Pienas pradeda kauptis ant priekinių dantų, jis greitai virsta rūgštimis, kurios žaloja vaiko dantis. Taigi, pieno buteliuką reikėtų duoti ne tada, kai vaikas ruošiasi miegoti, o vienerių metų vaikus jau reikėtų pratinti gerti iš puodelio.
Dar vienas dantims kenksmingas įprotis - nykščio čiulpimas. Iki vienerių metų amžiaus vaikams tai nėra labai žalinga, tačiau šiam įpročiui užsitęsus tarp priekinių dantų gali atsirasti plyšys ir taip formuotis netaisyklingas sąkandis.
Kai kuriems vaikams, apie 4-6 gyvenimo metus, atsiranda tam tikrų įpročių (parafunkcijų), kurie turi neigiamą įtaką sąkandžio formavimuisi. Tai gali būti nagų ar rašymo priemonių kramtymas, jų čiulpimas, kvėpavimas per burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ar apatinės lūpos graužimas. Todėl yra labai svarbu stebėti vaiką, o pastebėjus įpročius, kurie galėtų pakenkti taisyklingam sąkandžio susiformavimui, stengtis juos pašalinti.
Profesionali burnos priežiūra ir prevencija
Didžioji dalis vaikų dantis valo nereguliariai arba netaisyklingai, tad būtina kartą per pusę metų apsilankyti odontologijos klinikoje, kurioje bus atliekama profesionali burnos higiena. Vizito metu apžiūrimi vaiko dantys, parodomos vietos, kurios valomos nepakankamai.
Kuo anksčiau vaikas bus pratinamas prie odontologinių procedūrų, tuo mažesnis bus nerimas prieš vizitą. Geriausia pirmąjį vizitą planuoti tada, kai vaikui prasikala pirmasis dantukas. Gydytojas patars, kaip prižiūrėti vaiko dantis, pakonsultuos, kokias priemones geriausia pasirinkti, ir t.t. Šiuolaikinis vaikų dantų gydymas tikrai nėra skausmingas, tačiau baimę neretai kelia įrankiai, esantys odontologo kabinete. Jei vaikui bus žaismingai paaiškinta, kas tai yra, ir kam to reikia, procedūra nekels didelės baimės.
Vizito pas odontologą metu vaiko dantys gali būti padengiami fluoro plėvele - ji išsilaiko iki 12 valandų, tačiau per šį laiką dantys spėja pasisavinti mineralines medžiagas. Dantų atsparumas ėduoniui paprastai išlieka maždaug 3-4 mėnesius. Ši paslauga yra teikiama ne tik suaugusiesiems, bet taip pat ir vaikams.
Kai norima apsaugoti dantų emalį ir užkirsti kelią bakterijų kaupimuisi, silantai gali tapti puikia išeitimi. Dantų dengimas silantais yra gana paprasta ir greitai atliekama procedūra, kurios metu dantų paviršius yra užliejamas specialia apsaugine medžiaga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis metodas sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę net 80-90 procentų, o silantų veiksmingumas išlieka net iki 8 metų. Šią procedūrą odontologai rekomenduoja atlikti vaikams, kuriems išdygo nuolatiniai dantys.
Labai svarbu, kad pieniniai dantys būtų pašalinami laiku - ne per anksti ir ne per vėlai. Jei dantys iškrenta ar išraunami pernelyg anksti, gali užtrukti maždaug metus, kol išdygs nuolatiniai dantys, be to, dantys gali „susistumti“, tad sąkandis bus netaisyklingas. Pieniniai dantys turi būti šalinami labai atsargiai, nes jų alveolių sienelės yra plonesnės, o šaknys ilgesnės nei nuolatinių dantų. Jei dantis pakankamai kliba, odontologas gali ištraukti dantį ir be nuskausminamųjų.
Pasak vaikų odontologės, pagrindinė priežastis, kodėl tenka gydyti jau pieninius vaikų dantis - prasta burnos higiena bei mitybos režimas. Gydytoja paneigė įsitikinimą, kad dantis užtenka valyti vieną kartą per dieną - vakare. Ir nors toks įsitikinimas dažnas tarp tėvų, gydytoja kategoriška - vieno karto per mažai. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo taisyklingos burnos higienos, kai net ir mažiausių vaikų dantys yra valomi dukart dienoje - ryte ir vakare. Valydami dantis ir ryte, nuvalome užsilikusias bakterijas, apnašas, dantys paruošiami dienos „maisto atakoms“. Ryte rekomenduojama nuvalyti ir liežuvį.
Pasak vaikų odontologės R. Minkevičienės, dažnas vaikų pieninių dantų atstatymo metodas - vainikėliai, kai ant labai pažeisto pieninio danties yra uždedamas nerūdijančio plieno ar cirkonio vainikėlis. Toks gydymas ypač patogus, kai dantis labai pažeistas ar tvarkomi šaknų kanalai ir reikalinga tvirta apsauga, kuri padeda atstatyti danties anatomiją ir funkciją bei ilgiau išlaikyti dantuką dantų lanke tvarkingą. Nerūdijančio plieno vainikėliai dėl estetikos dedami tik ant galinių dantų. Jei norisi estetiško vaizdo ir būtina sutaisyti priekinius dantis, gydytoja rekomenduoja rinktis cirkonio vainikėlius, kurie yra danties spalvos, o funkcija - tokia pati.
Griežimo dantimis (bruksizmo) priežastys gali būti labai įvairios. Viena jų - tai netaisyklingas sąkandis arba nuolatinių dantų dygimas. Taip pat šį įprotį gali lemti magnio, vitamino B5 trūkumas ar netaisyklinga mityba, taip pat ir stresas ar įvairios ligos. Jei pastebite, kad vaikas griežia dantimis, rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu ir išsiaiškinti to priežastis.
Breketų valymas – kaip tinkamai valyti dantis su breketais? | Pilėnė
Kada ir kaip pradėti rūpintis pieniniais dantimis?
Pieniniai dantukai bedantę mažylio šypseną pakeičia neatpažįstamai. Pirmiausiai paprastai išdygsta apatiniai centriniai kandžiai ir žavi jų porelė sudaro išskirtinę „kūdikišką“ šypseną. Vis dėlto pieninių dantų dygimo laikotarpis gali būti nelengvas ir pačiam mažyliui, ir jo šeimos nariams. Vieniems net keletas pieninių dantų prasikala per vieną naktį, o štai kitiems jie dygsta kur kas sunkiau ir nelengvas laikotarpis užsitęsia ilgiau.
Pirmieji pieniniai dantys išdygsta maždaug 6 mėn. O kristi dantys pradeda vaikui sulaukus 5-6 metų. Dantys krenta pagal tam tikrą eiliškumą - pirmiausia tie, kurie ir išdygo pirmieji.
Tėvai vaikų dantis turėtų valyti iki maždaug 7-8 m. Kai vaikas išmoksta gražiai rašyti pirmąsias raides. Svarbiausia nepamiršti, jog iki tol, kol mažylis pradeda rašyti ir gerai laikyti dantų šepetėlį rankoje, jo dantimis turėtų rūpintis tėvai: kūdikiams būtina masažuoti dantenas, jog susidarytų sveika aplinka dygti pieniniams dantims, vyresnio amžiaus atžaloms (maždaug iki 7 metų) dantis tėvai turėtų valyti specialiais, vaikams sukurtais dantų šepetėliais.
Sudygus pieniniams dantukams (apie 3 metų amžiaus), reikėtų apsilankyti pas odontologą. Jeigu atžalai yra sugedusių dantukų ar išsivystęs „buteliuko kariesas“, vizito pas odontologą gali prireikti ir anksčiau.
Vaikams iki trejų metų amžiaus, turintiems sveikus dantis, juos valyti rekomenduojama su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų. Tiems, kurie yra jaunesnio amžiaus, tačiau jau turi ėduonies pažeistų dantų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Tačiau negalima pamiršti, jog vaiko dantis turi valyti ne jie patys, o tėvai, iki tol, kol vaikas išmoksta gražiai rašyti pirmąsias raides.
Pratinant vaiką prie tokios procedūros, pirmiems kartams užtenka šepetėlio šerelius tik suvilgyti dantų pasta.
Kai norima apsaugoti dantų emalį ir užkirsti kelią bakterijų kaupimuisi, silantai gali tapti puikia išeitimi. Dantų dengimas silantais yra gana paprasta ir greitai atliekama procedūra, kurios metu dantų paviršius yra užliejamas specialia apsaugine medžiaga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis metodas sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę net 80-90 procentų, o silantų veiksmingumas išlieka net iki 8 metų. Šią procedūrą odontologai rekomenduoja atlikti vaikams, kuriems išdygo nuolatiniai dantys.
Fluoras didina atsparumą ėduoniui, todėl šios medžiagos aplikacijos gali ilgiau išlaikyti sveikus dantis. Vizito pas odontologą metu vaiko dantys gali būti padengiami fluoro plėvele - ji išsilaiko iki 12 valandų, tačiau per šį laiką dantys spėja pasisavinti mineralines medžiagas. Dantų atsparumas ėduoniui paprastai išlieka maždaug 3-4 mėnesius. Ši paslauga yra teikiama ne tik suaugusiesiems, bet taip pat ir vaikams.
Netaisyklingas sąkandis ir susigrūdę dantys nėra tik estetinė problema. Bloga dantų padėtis sukelia nepatogumus kramtant ir kalbant, dantys greitai dėvisi, susigrūdusius dantis sunku išvalyti.
Pieniniai dantys ankščiau ar vėliau iškrenta. Priekiniai kandžiai iškrenta apie 6 gyvenimo metus, o galiniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10 ar 12 metų amžiaus. Jeigu pastarieji dantys yra pažeisti ėduonies, didelė rizika, kad ėduonis pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali įtakoti žandikaulių augimą, nulemti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to vystosi sukandimo anomalijos, reikalingas ortodontinis gydymas.
Pirmas nuolatinis krūminis dantis yra tarsi raktas, pagal kurį išsidėsto kiti nuolatiniai dantys. Todėl labai svarbu, kad pieniniai krūminiai dantys būtų sveiki ir sugydyti, o pirmas nuolatinis krūminis dantis išdygtų taisyklingoje pozicijoje.
Dantų kariesas ar jų netekimas lemia prastą estetinę išvaizdą. Kuo vaikas darosi vyresnis, tuo išvaizda ir bendraamžių nuomonė užima svarbesnę vietą. Ėduonis pieniniuose dantyse turi visas sąlygas plisti greičiau nei nuolatiniuose dantyse. Infekcija iš kariozinės ertmės gali greitai patekti į pulpos audinius, taip sukeldama skausmą ar net tinimą. Labai svarbu, kad burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Pasirodžius pirmajam dantukui, būtina valyti apnašas sudrėkintos marlės gabalėliu. Išdygus krūminiam dantukui - naudoti minkštą dantų šepetuką. Suėjus 1 metams, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Odontologas apžiūri kūdikio burnos ertmę, pataria mitybos, dantų priežiūros klausimais.
Sveiki dantys visada yra geriau nei plombuoti.
tags: #problemos #su #pieniniais #dantukais
