Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka, pagal kurią neskiepyti vaikai negali lankyti ne tik valstybinių, bet ir privačių darželių, sukėlė audringas diskusijas visuomenėje. Viena vertus, siekiama užtikrinti saugią epidemiologinę aplinką ugdymo įstaigose, kita vertus, kyla klausimų dėl tėvų teisės rinktis ir vaiko teisių į neliečiamybę.
Skiepų privalomumo argumentai
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, XXI amžiuje kiekvienas vaikas turi teisę gyventi be ligų, kurių galima išvengti skiepijantis. Dauguma Europos Sąjungos valstybių yra įteisinusios privalomus skiepus, siekdamos apsaugoti visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų epidemijų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia, kad augantis neskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje kelia susirūpinimą. Dėl sumažėjusios vakcinacijos pastaraisiais metais pastebimas jau primirštų ligų, tokių kaip tymų, kokliušo, raudonukės, atgimimas. Tai kelia grėsmę ne tik nepaskiepytiems vaikams, bet ir visai populiacijai, ypač tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi arba kurie negali būti skiepijami dėl medicininių priežasčių.
Vaikų ligų specialistai, tokie kaip profesorius Vytautas Usonis, teigia, kad Lietuvoje naudojamos vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje ir yra saugios. Jie pabrėžia, kad nepageidaujami skiepų poveikiai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai. Anot jų, skiepų atsisakymas nepagrįstai kelia abejones dėl jų saugumo ir efektyvumo.
Tėvų nuogąstavimai ir teisės
Kita vertus, dalis tėvų išreiškia susirūpinimą dėl vakcinų saugumo ir sudėties. Jie baiminasi nepageidaujamų pašalinių poveikių, kurie, jų manymu, gali sukelti autoimunines ligas, tokias kaip autizmas ar alergijos. Kai kurie tėvai, remdamiesi LR Konstitucijos 21 ir 22 straipsniais, teigia, kad priverstinis skiepijimas pažeidžia žmogaus asmens neliečiamybę ir teisę į laisvą sutikimą.
Ingrida Lauciuvienė, privačių vaikų darželių tinklo vadovė, teigia, kad svarbu diskutuoti su visuomene, pateikti įrodymus ir statistiką, kodėl priimami tokie sprendimai. Ji pabrėžia, kad visuomenė nori diskusijų, o ne tik įsakymų.
Giedrė Veličkienė, sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėja, nors ir skiepų šalininkė, pabrėžia, kad tėvai turi turėti teisę rinktis. Ji siūlo atsižvelgti į sveiko proto ir turimas žinias, o ne vadovautis vien tik privalomumu.
Diskutuojami skiepų aspektai
Diskusijos sukasi ir apie pačių vakcinų sudėtį, pavyzdžiui, aliuminio ir gyvsidabrio buvimą. Kai kurie medikai, kaip pavyzdžiui, Richard Halvorsen, teigia, kad trigubos vakcinos nėra saugios ir siūlo rinktis skiepus nuo konkrečios infekcijos arba individualius imunizacijos planus.
Lietuvos medikų pozicija skiriasi. Vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas profesorius Vytautas Usonis mano, kad privalomas skiepijimas užtikrins saugią aplinką. Tačiau kiti medikai pripažįsta, kad nuomonių skirtumai egzistuoja, ir kai kurie abejoja kai kurių skiepų būtinumu, ypač tų, kurių ligos jau laikomos išnykusiomis.
Viena iš problemų, kelianti nerimą tėvams, yra informacijos trūkumas ir neaiškumas dėl vakcinų poveikio. Tai skatina ieškoti papildomos informacijos ir diskutuoti su specialistais.
Teisiniai ir etiniai aspektai
LR Konstitucijos 21 ir 22 straipsniai garantuoja žmogaus asmens neliečiamybę ir draudžia eksperimentus su žmogaus kūnu be jo sutikimo. Tai kelia klausimą, ar privalomas vaikų skiepijimas neprieštarauja šioms nuostatoms. Kai kurie teisininkai ir visuomenės atstovai mano, kad priverstinis skiepijimas yra žmogaus teisių pažeidimas.
Kita vertus, valstybė turi pareigą užtikrinti visuomenės sveikatą. Privalomi skiepai laikomi viena iš efektyviausių priemonių užkirsti kelią epidemijoms ir apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.
Alternatyvos ir ateities perspektyvos
Dalies tėvų nuogąstavimai ir nenoras skiepyti vaikus skatina diskusijas apie alternatyvias ugdymo įstaigas ar mokymą namuose. Tai gali lemti mažesnių, neformalių bendruomenių kūrimąsi.
Sveikatos apsaugos ministerija ir kiti specialistai ragina tėvus peržiūrėti vaikų skiepijimo kalendorių, konsultuotis su šeimos gydytojais ir užtikrinti vaikų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų. Pabrėžiama, kad profilaktinių skiepų atidėjimas ar pertrauka gali sukelti ligų protrūkius.
DIENOS PJŪVIS. Neskiepytų karantinas ir privalomi skiepai: ar dar turime ginklų prieš koronavirusą?
Galimas sprendimas - diskusijos ir informacijos skleidimas, siekiant didinti visuomenės supratimą apie skiepų naudą ir rizikas. Svarbu rasti balansą tarp valstybės siekio užtikrinti visuomenės sveikatą ir tėvų teisės rinktis, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualią sveikatos būklę.
Rekomenduojami skiepai pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių:
| Amžius | Ligos, nuo kurių skiepijama |
|---|---|
| Pirmos 24 val. po gimimo | Hepatitas B (pirma dozė) |
| 2-3 paros po gimimo | Tuberkuliozė |
| 1 mėn. | Hepatitas B (kartojimas) |
| 2 mėn. | Kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo |
| 4 mėn. | Kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo (kartojimas) |
| 6 mėn. | Kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo (kartojimas) |
| 12-15 mėn. | Pneumokokinė infekcija, Hepatitas B (kartojimas, jei reikia) |
| 15-16 mėn. | Tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) |
| 6-7 m. | Tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR kartojimas), Difterija, stabligė (suaugusiųjų vakcina) |
| 12 m. | Vėjaraupiai (rekomenduojama) |
| 16 m. | Difterija, stabligė (suaugusiųjų vakcina kartojimas) |
Pastaba: Tai yra bendras kalendorius, gali būti papildomų skiepų ar rekomendacijų pagal individualią situaciją.
