Šeimų namai nuo 2014 m. teikia svarbią pagalbą moterims, kurios pačios augo valstybiniuose globos namuose, susiduria su negalia, mažomis pajamomis ar kitais gyvenimo sunkumais. Tai moterys, kurios, nepaisant patirtų išbandymų, stengiasi kurti geresnį gyvenimą sau ir savo vaikams.
„Šeimų namų“ veiklos tikslas - suteikti šioms moterims viltį, ugdyti jas, mokyti naujų įgūdžių, atsakomybės prisiėmimo ir kitokio mąstymo. Čia mamos (išskirtiniais atvejais tėčiai) gyvena ir mokosi kartu su savo kūdikiais ir vaikais. Be šios pagalbos, didžioji dauguma šių moterų netektų galimybės auginti savo vaikus ir būtų nuo jų atskirtos.
Pagrindinis „Šeimų namų“ siekis - išlaikyti šeimą drauge, stiprinti mamos/tėvo ir vaiko ryšį, padėti jiems sunkiausiomis krizės akimirkomis. Organizacijos šūkis „Globokime vaikus padedami šeimai“ atspindi visos visuomenės - kiekvieno iš mūsų - atsakomybę rūpintis tais, kuriems šiuo metu reikia pagalbos.
Vienu metu „Šeimų namuose“ gali gyventi iki 13 moterų/tėvų su kūdikiais ir/arba vaikais. Mamoms/tėvams su vaikais skirtas visas pastato antras aukštas, kur kiekvienai motinai/tėvui su vaiku/vaikais suteikiamas atskiras miegamasis. Šeimos aprūpinamos būtiniausiais buities, higienos reikmenimis, gauna maisto iš „Maisto banko“ ir, esant poreikiui, vaistų.
Įstaigoje įrengtos dvi virtuvės maisto gaminimui, WC, dušai, skalbykla, poilsio zonos, koplytėlė, aktų salė ir lauko terasa, kurioje sudaryta saugi aplinka vaikams žaisti.
Motinos ir dukters santykiai: sudėtingumo aspektai
Sakoma, kad „motinos - dukters“ santykis yra vienas sudėtingiausių. Nors pirmieji gyvenimo metai dažnai paženklinti susiliejimu ir saugumu, ne visos dukros patiria motinos meilę ir švelnumą. Kartais iš šio ryšio išlieka atmintis apie atstūmimą, nuvertinimą, menkavertiškumą, o tai trukdo tinkamai rūpintis savimi ir savo kūdikiais.
Neišmylėtos dukros turi gilių emocinių žaizdų, kurios veikia jų gebėjimą kurti santykius, pasitikėti savimi ir jausti savo vertę. Baimė būti atstumtai ir paliktoms gali provokuoti atmetimą.
Kartais motina dukterį mato kaip savęs pratęsimą, trokšta realizuoti tai, ko pati nepasiekė gyvenime, maišo savo ir dukters norus bei tikslus. Nesulauktas motinos pripažinimas gali versti net suaugusią moterį gyventi pagal senus stereotipus.
Labai emocionali mama gali užimti daug erdvės, o tai apsunkina dukters savarankiškumą. Dukrai svarbu ištyrinėti motinos paveldą - tai, ką ji suprato apie santykius, pasaulį ir save. Jei atsiskirti sunku, būtina savęs klausti, kodėl negalima keliauti savo keliu.
Kalbantis su motina ir nesulaukus to, ko norite, svarbu pačiai sau ištarti trokštamus žodžius. Parašyti mamai laišką, o dar svarbiau - atsakymą, kurį iš jos norėtumėte gauti. Išgedėti nusivylimą ir paleisti lūkesčius leis naujai atsisukti į motiną - moterį, kuri galbūt praleido daug galimybių suartėti su dukra.
Vaikų globa Lietuvoje: iššūkiai ir parama
Lietuvoje kasmet minima Vaikų globos savaitė, kurios metu siekiama didinti visuomenės informuotumą apie vaikų globos svarbą. Nuo 2019 m. įgyvendinamas projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“.
Dauguma tėvų globos netekusių vaikų auga šeimose ar šeimynose - tai svarbus valstybės pasiekimas. Tačiau globėjų vis dar trūksta. Globa gali suteikti sparnus tiek globėjams augti ir subręsti, tiek vaikams įgyti pasitikėjimo ir meilės gyvenimo kelyje.
Šių metų šūkis „Pasimatuok sparnus“ primena, kad nei vienas vaikas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu globoti. Įvesta nauja globos forma, kai globėjas gauna atlygį ir gali globoti ypatingus vaikus, susiduriančius su didžiausiais iššūkiais.
Gegužės pabaigoje daugiau nei 5000 vaikų, netekusių tėvų globos, augo šeimos aplinkoje. Daugiau nei 3700 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose bei šeimynose rūpinasi šiais vaikais.
Alzheimerio liga ir šeimos iššūkiai
Alzheimerio liga skaudžiai paliečia visą šeimą, dažnai vieną jos narį įkalindama atsakomybėje, paveikdama darbą, socialinį gyvenimą ir sukeldama stresą bei neviltį. Paslaugų trūkumas įkalina visą šeimą.
Liga nustatoma ne iš karto. Svarbu atkreipti dėmesį į užmaršumą, valios trūkumą, sklandžią kalbą, užsidarymą savo pasaulyje. Ligos pradžioje gali pasireikšti ir neįprastas aktyvumas.
Šiuo metu didžiausią naštą sergant Alzheimeriu neša artimieji. Nors deklaruojamos atokvėpio paslaugos, globos įstaigos jomis nesidomi, todėl žmonės renkasi slaugos ligonines. Pagalba sergantiesiems Alzheimeriu turėtų būti specializuota.
Asmenims, sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, ir jų šeimoms teikiamos socialinės paslaugos. Kreiptis galima į savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Gali būti teikiamos bendrosios, specialiosios socialinės paslaugos (pagalba į namus, dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa), o esant poreikiui - ilgalaikė socialinė globa.
Asmeninės patirtys ir pagalbos svarba
Ramūnas Lygaitis dalijasi savo patirtimi, norėdamas padėti kitiems, susidūrusiems su artimųjų liga. Jis džiaugiasi, kad mama gyvena namuose su vyru, lankoma asmeninės asistentės ir dalyvauja „Senjorų darželyje“.
Ramūnas pabrėžia, kad asmeninis asistentas turi ne tik padėti buityje, bet ir rasti kontaktą su sergančiuoju, atsižvelgti į jo poreikius. Jis nori, kad kiti žmonės, susidūrę su šia diagnoze, anksčiau ją diagnozuotų.
VšĮ „Gerumo skraistė“ vadovė Gita Mickevičiūtė įsitikinusi, kad vaikai neturi aukoti savo gyvenimo slaugydami tėvus. Galima užtikrinti asmeninio asistento paslaugas, dienos centrus.
Vaikų globos savaitės pristatyme Vilniuje dalyvavusi Eglė Vaitkevičienė, globojanti vaikus 18 metų, teigia, kad kalbėdami apie globą griauname mitus. „Nėra svetimų vaikų, yra tik tie, kurių dar nepažįstame ir kuriems, galbūt, labai reikia mūsų laiko, širdies ir namų“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė džiaugiasi, kad vaikai globojamos šeimose. „Mūsų tikslas - toliau mažinti mitus, kalbėti apie globą ir dėkoti globėjams.“
Vaikų globos ekspertė R. Ladauskienė teigia, kad nei vienas vaikas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu globoti.
Vilija, baigusi globėjų mokymo kursus, su vyru tapo budinčiais globotojais. Jos močiutė pokario metais užaugino 19 nebiologinių vaikų.
Aelita, beveik visą vaikystę praleidusi globos namuose, sulaukusi 14-os metų pateko pas globėją Violetą. „Manau, kad be globėjos paskatinimo man būtų kur kas sunkiau siekti savo svajonės.“
Deimantė, augusi vaikų globos namuose po mamos mirties, susidūrė su iššūkiais, tačiau siekia atgauti savo pirmąjį vaiką.
Viena mama su trimis vaikais, gyvenanti Jonavoje, laukiasi ketvirtojo ir tikina galinti tinkamai jais rūpintis, gaudama valstybės pašalpas ir tetos paramą.
Edita Raščiauskaitė-Morkūnienė, sąjungos „Vardan šeimos“ vadovė, padeda Deimantei atgauti vaiką, įsitikinusi, kad merginai reikia valstybės paramos, o ne sankcijų.
Vilniaus globos namų „Užuovėja“ direktorė Gytė Bėkštienė patikina, kad nepilnametės mamos turi teisę bendrauti su vaikų tėčiais ir gali susitikti su jais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyr. specialistė Vija Kudzienė aiškina, kad vaiko laikinoji globa nustatoma siekiant apsaugoti jo interesus.
Gabrielė, grįžusi pas mamą po gyvenimo globos namuose, susiduria su šeimos įtampa ir mamos priklausomybe nuo alkoholio.
Sandra su dukrele gyveno socialiniame būste, tačiau dėl esą netinkamų sąlygų buvo priversta apsistoti krizių centre. Jos dukrytė buvo paimta, nes motinos elgesys nebuvo tinkamas.
Dėl tėvystės nustatymo Vadimas, dukros tėvas, atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje, sutiko atlikti DNR testą.
Visuomenėje dažnai kyla mamų ir dukrų konfliktai, kurių priežastys gali būti skirtingos gyvenimiškos patirtys, vertybės ar pernelyg glaudūs ryšiai su tėvais.
Bendruomeniniai vaikų globos namai Anykščiuose suteikia vaikams saugią ir artimą šeimos aplinkai aplinką, kurioje jie gali jaustis laisvai ir džiaugtis ramybe.
Laikinieji globėjai atlieka svarbų vaidmenį padėdami vaikui grįžti į biologinę šeimą, palaikydami tiek vaiką, tiek jo mamą.
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globėja Nijolė teigia, kad tolimesnę vaiko istorijos raidą po laikinosios globos lemia mamų nusiteikimas ir parama.
Globėja Rūta pabrėžia, kad svarbu skatinti mamą ir vaiką kuo daugiau bendrauti, palaikyti kasdienį ryšį.
Globėja Živilė antrina, kad mamoms labiausiai trūksta pasitikėjimo ir įtikimo, kad stengiantis vaikas tikrai gali grįžti į namus.
Nesveiki motinos ir dukters santykiai
Siekiant vaikui ir mamai naudingo rezultato, svarbu užmegzti žmogišką ir šiltą tarpusavio kontaktą tarp mamos, globėjo ir vaiko.
