Primaitinimui ruošiamės mes rinkdami kėdutes, indus bei pirmuosius receptus? Primaitinimui ruošiasi ir kūdikiai!
Kaip ir daug kitų, primaitinimui svarbių įgūdžių lavinimosi kūdikiai užsiima ir be mūsų įsikišimo. Tačiau žinodami ką, kaip ir kodėl jie lavinasi, galėsime tą pastebėti, pasigrožėti ir laiku atliepti jų poreikius ir padėti mažųjų raidai vykti savu ritmu.
Pavyzdžiui, ar pastebėjote kai apie 3-4 gyvenimo mėnesius kūdikiai staiga viską pradeda dėtis į burną ir čiulpti, griaužti, kramtyti? O pirmųjų dantų kaip nėra taip nėra? Nes iš tiesų jie treniruojasi savo burnos ir žandikaulio raumenis, taip besiruošdami valgymui bei vėliau - kalbėjimui.
Taigi, kad galėtų pradėti valgyti, mažyliai stiprinasi tiek stambiosios, tiek smulkiosios motorikos įgūdžius:
1. Gera galvos kontrolė
Gera galvos kontrolė yra labai svarbi saugiam rijimui ir valgymui. Kūdikiai turi gebėti stabiliai laikyti galvą, kad galėtų koordinuoti rijimą neužspringdami. Galvos kontrolė gerėja ir raumenys tvirtėja nuo mažens leidžiant laiką ant pilvuko. Palaipsniui ilginkite gulėjimo ant pilvo trukmę, kai kūdikiui taps patogiau.
2. Savarankiškas sėdėjimas
Savarankiškas sėdėjimas (ne atsisėdimas) tvirtai su minimalia atrama užtikrins, kad jūsų kūdikio kvėpavimo takai nebūtų užspausti, taip sumažinant užspringimo rizika. Tai taip pat padeda jam sutelkti dėmesį į maitinimą. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi, pradėkite primaitinimą sau ant kelių, jo nugarą tvirtai atremiant į save. Kai kūdikis sustiprės, skatinkite jį savarankiškai sėdėti, pasiūlydami mėgstamą veiklą greta ar žaislus, kuriais žaistų pakeltomis rankytėmis, taip lavinant pusiausvyrą.
3. Rankos-akies-burnos koordinacija
Rankos-akies-burnos koordinacija - labai svarbus įgūdis norint savarankiškai maitintis. Kūdikiai turi gebėti paimti maistą ar daiktus ir pataikyti juos į burną. Pasiūlykite kūdikiui tyrinėti smulkesnius kramtukus ar pirmuosius šaukštelius. Tai padeda pagerinti sugriebimą ir koordinaciją. Skatinkite juos pačius žaisti ir savarankiškai siekti bei laikyti kramtukus ar kitas priemones.
4. Rijimo įgūdžiai ir žandikaulio raumenys
Šie įgūdžiai apima lūpų, liežuvio ir žandikaulio judesius ir koordinaciją, kurie yra būtini valgant kietą maistą, ryjant, o vėliau - kalbant. Stiprūs žandikaulio raumenys yra labai svarbūs kramtymui ir rijimui. Kūdikiai turi išsiugdyti gebėjimą kontroliuoti burnos atidarymą ir uždarymą bei jėgą, kad galėtų valgyti kietą maistą.
Skatinkite kūdikį praktikuoti čiulpimo ir kramtymo judesius. Pasiūlykite jam įvairių tekstūrų žaislų, minkštų guminių kramtukų ar į maitintuvus įdėkite mamos pieno užšaldytus kubelius, tokiu būdu treniruosis valgymo raumenys.
5. Liežuvio judesiai
Liežuvis atlieka labai svarbų vaidmenį judinant maistą burnoje, padedant jį kramtyti, o paskui stumiant jį tolyn ir nuryjant. Kūdikiai turi išmokti valdyti liežuvį, kad galėtų atlikti šiuos sudėtingus veiksmus. Skatinkite kūdikį lavinti liežuvio judesius siūlydami žaislų, kuriuos jis gali laižyti, kaišioti liežuvėlį į tarpus, atrasti skirtingas tekstūras. Taip pat galite švelniai liesti įvairias kūdikio lūpų dalis, taip skatindami jį judinti liežuvį link pojūčio - tai padeda lavinti liežuvio koordinaciją.
6. Lūpų sučiaupimas
Kūdikiams reikalingos stiprios lūpos, kad jos sandariai susičiauptų aplink šaukštą, buteliuką ar krūtį ir iš šaukšto į burną įstumtų maistą. Šis įgūdis taip pat padeda tarti įvairius garsus. Pasiūlykite kūdikiui žaisti su šaukšteliu ar pirmuoju atviru puodeliu dar prieš pradedant valgyti kietą maistą. Taip jie galės pratintis apglėbti šaukštą ar puodelį lūpomis. Taip pat galite paskatinti lūpas sučiaupti siūlydami kramtukų žiedus ar kieto maisto maitintuvus su mamos pieno leduku viduje, kuriuos jie gali čiulpti.
7. Kramtymas
Tai žandikaulio judesiai aukštyn ir žemyn bei iš vienos pusės į kitą, siekiant susmulkinti ir sutrinti maistą. Tai sudėtingas įgūdis, kurį kūdikiai palaipsniui lavina pradėdami valgyti kietesnį maistą. Pradėkite primaitinimą su tinkamai paruoštu maistu: minkštu ar lengvai burnoje tirpstančiu, pradėkite nuo mažų, lengvai suvalgomų kąsnelių, jei tai tyrelės ir košės ar saugiai paruoštų piršto formos gabalėlių, jei renkatės kietą maistą, kad kūdikis išmoktų judinti maistą burnoje iš vienos pusės į kitą ir kramtyti prieš nuryjant.
8. Domėjimasis maistu
Domėjimasis maistu sufleruoja, kad kūdikis gali būti pasirengęs tyrinėti naujus skonius ir tekstūras. Valgykite kartu kaip šeima, kad kūdikis galėtų jus stebėti. Kūdikiai dažnai mėgdžioja tėvų elgesį, todėl matydami, kaip mėgaujatės maistu, jie norės jus kopijuoti. Pasiūlykite paragauti mažus kiekius kūdikiui tinkamų maisto produktų ant piršto ar šaukštelio, kad sudomintumėte jį.
Svarbiausia, nepamirškite, kad kūdikiai viso to mokosi patys, tad mūsų rolė čia tik nebent pasiūlyti (daugiau) tam tinkamų priemonių ir leisti mažiesiems ruoštis savu ritmu! Tegu primaitinimas būna smagus ir streso nekeliantis procesas.
Mūsų primaitinimo kelionę sekite bei receptų idėjų pasisemkite instagrame.
Kada pradėti primaitinimą?
Skirtingoje literatūroje rasite, jog rekomendacijos pradėti primaitinimą gali svyruoti nuo 3 iki 6 ar net 8 mėnesių amžiaus. Taip yra todėl, kad vienas pagrindinių rodiklių primaitinimo pradžiai yra kūdikio fizinis pasiruošimas. Kaip žinia, kūdikių raida ir pasiekimai skiriasi. Vienas kūdikis gali gan tvirtinai sėdėti būdamas 5,5 mėnesio, o kitas dar netvirtai 6 ar 7 mėnesių. Nereikėtų dėl to labai pergyventi, kadangi iki metų amžiaus pagrindiniu maistu kūdikiui išlieka mamos pienas arba mišinukas.
Pasaulinė sveikatos organizacija ir dauguma pediatrų rekomenduoja pradėti pažintį su kietuoju maistu, kai kūdikiui sukanka 4-6 mėnesiai. Prieš pradedant kietojo maisto įvedimą, būtinai pasitarkite su savo pediatru. Primaitinimą pradėkite ne vėliau nei 6 mėn., bet niekada nesiūlykite kieto maisto iki 4 mėn. amžiaus.
Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo Lietuvoje užaugintų ekologiškų daržovių tyrės: bulvių, moliūgų, morkų, cukinijų. Vėliau galima įtraukti kruopų košes ir vaisius. Pradėkite nuo vieno maisto produkto - pavyzdžiui, bulvės. 4-5 dienas duokite tik šį produktą ir stebėkite, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Jei viskas gerai, galite pradėti duoti naują produktą, palaipsniui didindami porciją.
Pirmam primaitinimui užtenka 1 šaukštelio tyrės.
Svarbūs primaitinimo aspektai
- Savarankiškumas: Leiskite kūdikiui jus vesti. Vaikai turi puikų alkio ir sotumo suvokimą, tad jie parodys, kiek ir ko nori valgyti.
- Žaidimas su maistu: Ir visiškai normalu, jei pradžioje kūdikis daugiau žaidžia su maistu, nei valgo. Tokiu būdu jis pažindinasi su šia naujove. Mažyliai daugelį dalykų suvokia būtent per lytėjimą, tad jiems svarbu apčiupinėti maistą, suvokti jo tekstūrą, temperatūrą.
- Derinimas su pienu: Pirmiausia galite pasiūlyti maisto, o po to, kiek jam truks, vaikas suvalgys pieno ar mišinuko. Tačiau, jeigu kūdikis labai alkanas, geriau pirmiau pasiūlyti pieno ar mišinuko, o jau po to jis ramiai ir smalsiai pažindinsis su maistu.
- Vanduo: Taip pat, pradėjus primaitinimą jau galima siūlyti ir vandens. Dažnu atveju jo ir reikėtų, kad maistas būtų geriau virškinamas. Vartojant vandenį kūdikiams mažiau kietėja viduriai.
BLW (Baby-Led Weaning) arba kūdikio vadovaujamas primaitinimas
BLW arba kūdikio vadovaujamas primaitinimas yra alternatyvus metodas, kai kūdikiui nuo maždaug 6 mėnesių leidžiama savarankiškai tyrinėti maistą vietoj tradicinių šaukštelių naudojimo. Kūdikiui siūlomi tinkamo dydžio ir minkštumo maisto gabalėliai, kuriuos jis gali pats paimti - virtos morkos ar brokoliai "pirštelių" forma, prinokusio avokado skiltelės ar banano gabalėliai.
Šis britų specialistės Gill Rapley išpopuliarintas metodas skatina smulkiosios motorikos vystymąsi, geresnius kramtymo įgūdžius ir mažesnį išrankumą maistui vėlesniame amžiuje. Taikant BLW metodą visa šeima gali valgyti kartu, tik adaptuojant bendrą maistą kūdikio poreikiams, kas taupo laiką ir kuria sveiką socialinę valgymo patirtį. Nors pradžioje procesas gali atrodyti chaotiškas ir netvarkingias, tyrimai rodo, kad tinkamai taikant BLW, užspringimo rizika nėra didesnė nei maitinant tyrėmis. Kūdikis mokosi valdyti maistą burnoje, kas ilgainiui gali padėti saugiau valgyti.
Vis dėlto, metodas gali netikti visiems - vaikams su vystymosi sutrikimais ar burnos motorikos problemomis gali reikėti individualesnio požiūrio.
Ką svarbu žinoti apie primaitinimą?
- Druska ir cukrus: Kūdikių inkstai dar nėra pilnai susiformavę ir negali efektyviai apdoroti didelio kiekio natrio (druskos), todėl perteklinis druskos vartojimas gali sukelti inkstų perkrovą ir ilgainiui padidinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Cukrus nesukelia tiesioginės rizikos sveikatai, tačiau anksti pradėtas vartoti formuoja polinkį saldžiam skoniui, gali skatinti dantų gedimą (net jei jie pieniniai) ir blogus mitybos įpročius.
- Medus: Medaus vengimas iki 12 mėnesių yra vienas svarbiausių ir labiausiai moksliškai pagrįstų saugumo patarimų. Meduje gali būti Clostridium botulinum bakterijų sporų, kurios suaugusiųjų ir vyresnių vaikų organizme nesukelia problemų, tačiau kūdikių nesubrendęs žarnynas negali jų neutralizuoti. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis kūdikių botulizmo atvejų siejami būtent su medaus vartojimu.
- Naminis vs. Pirktinis maistas: Naminis maistas leidžia tiksliai kontroliuoti ingredientus, bet reikalauja laiko ir planavimo. Parduotuvinis kūdikių maistas (ypač ekologiškas) paprastai yra saugus, patikrintos kokybės ir patogus kelionėse ar skubant. Tyrimai rodo, kad naminis maistas dažnai būna maistingesnis ir įvairesnis, jame mažiau pridėtinio cukraus.
Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, naujus produktus įveskite po vieną, stebėdami galimas alergines reakcijas. Pirmieji ragavimai dažnai baigiasi tuo, kad didžioji dalis maisto atsiduria ant veido, drabužių ar grindų - tai visiškai normalu!
Mėsa vaikų mityboje
Kūdikiams ir mažiems vaikams reikėtų vartoti pakankamai geležies turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos, tad mažais kiekiais liesą mėsą galima į mitybos racioną įtraukti maždaug nuo šeštojo mėnesio.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Svorio augimas ir primaitinimas
Paprastai, po gimimo kūdikio svoris šiek tiek nukrenta, po kelių dienų padidėja ir vėliau reguliariai auga. Remiantis standartais, per tris pirmuosius gyvenimo mėnesius krūtimi maitinamas kūdikis per savaitę turėtų priaugti apie 120-210 gramų (t. y., 765-945 gramus per mėnesį). Po trečiojo mėnesio kūdikiai priauga maždaug apie 110-120 gramų per savaitę (t. y., 500-540 gramų per mėnesį). Paprastai, tarp ketvirtojo ir šeštojo kūdikio gyvenimo mėnesio jo gimimo svoris padvigubėja.
Per kitus šešis gyvenimo mėnesius, kūdikio svoris auga lėčiau, iš pradžių apie 370 gramų per mėnesį, o vėliau apie 250-300 gramų iki pirmojo gimtadienio. Antraisiais gyvenimo metais mažylis per mėnesį priauga apie 225 gramų.
Ką reikėtų daryti, jeigu kūdikis svorio priauga nereguliariai ar netgi jo netenka? Privalote pasitarti su pediatru. Gydytojas apžiūrės jūsų kūdikį, paklausinės jo tėvus, jeigu reikia, paskirs papildomus tyrimus, arba patikrins, ar teisingai maitinama krūtimi, arba, tikėtina, jog rekomenduos primaitinti.
Primaitinti pieno mišiniu rekomenduojama naujagimius, o vėliau tuos kūdikius, kurie praranda arba priauga per mažai svorio. Kai kuriais atvejais kūdikiai turi žindymo problemų, atsisako žįsti, jiems pasireiškia įvairios kilmės žindimo sutrikimai arba gimsta su defektu, kuris neleidžia jiems teisingai apžioti krūties.
Kada pradėti duoti kūdikiui vandenį? Vandens rekomenduojama duoti pradėjus primaitinimą, tačiau kiekiai labai maži - pasitarkite su gydytoju.
Ar galima pradėti nuo vaisių? Dažniausiai patariama pradėti nuo daržovių, kad vaikas nepriprastų prie saldaus skonio.
tags: #primaitinimas #antra #kose
