Menu Close

Naujienos

Vaistų vartojimas nėštumo metu: rekomendacijos ir saugumas

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu itin svarbu atkreipti dėmesį į daugelį aspektų, įskaitant vaistų vartojimą. Nėštumo metu neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui.

Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis, žinoma, nėra atliekami. Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.

Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Viso nėštumo metu vaistai vengtini. Tačiau, skyrus gydytojui, po dvyliktos sav. vaistus vartoti galima. Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius.

Vaistų poveikis vaisiaus vystymuisi

Embriotoksiniai vaistai neigiamai veikia embrioną, t.y. jie žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo. Teratogeniniai vaistai yra žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės. Šie vaistai gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, sukelti vaisiaus apsigimimus. Fetotoksiniai vaistai kenkia jau subrendusiam ir pilvelyje augančiam mažyliui. O netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus.

Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. Izotretinoinas sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.

Vaistų pakuotės su įspėjimais nėščiosioms

Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo

Vaistų naudojimas nėštumo metu turėtų būti itin atsakingas, kadangi jų pasirinkimas gali nulemti būsimo kūdikio sveikatą. Skausmas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys - gali pasireikšti galvos, nugaros, dantų ar pilvo skausmai. Neretai nėščiosioms prireikia ir vaistų temperatūrai mažinti. Tačiau ne visi vaistai nuo skausmo yra saugūs vartoti nėštumo metu.

Paracetamolis (acetaminofenas) laikomas saugiausiu pasirinkimu nėštumo metu, kai vartojamas tinkamomis dozėmis. Tai dažniausiai gydytojų skiriamas vaistas nuo skausmo nėštumo metu visame pasaulyje. Paracetamolis laikomas saugiu visuose nėštumo trimestruose. Jis gali būti naudojamas galvos skausmams, dantų skausmams, gerklės skausmams, karščiavimui mažinti, lengvam raumenų skausmui. Paracetamolio reikėtų vengti, jei esate alergiška jam arba turite kepenų veiklos sutrikimų. Kitais atvejais paracetamolis laikomas pačiu saugiausiu vaistu nėščiosioms. Nors nenustatyta, kad paracetamolis besilaukiančioms sukeltų tokias rimtas problemas kaip persileidimas arba vaisiaus apsigimimai, jį reikėtų vartoti kiek įmanoma trumpesnį laiką ir mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Yra duomenų, kad dažnas paracetamolio vartojimas antroje nėštumo pusėje padidina astmos ir kitų kvėpavimo sistemos ligų riziką. Nors duomenys yra labai riboti ir reikia tolesnių studijų, tačiau atsargumo dėlei šį pirmo pasirinkimo vaistą reikia vartoti tik tada, kai būtina, ir individualiu atveju pasikonsultavus su gydytoju.

Ibuprofenas yra laikomas saugiu vaistu nuo skausmo pirmomis 20 nėštumo savaičių, tačiau nerekomenduojami antroje nėštumo pusėje, kadangi gali padidinti inkstų vystymosi sutrikimų riziką ir sukelti kraujavimą gimdymo metu. Paskutinius tris nėštumo mėnesius NVNU nerekomenduojama vartoti moterims, nes dėl jų kūdikio širdies kraujagyslė gali užsidaryti anksčiau nei turėtų. Jei taip atsitiks, kūdikio plaučiuose gali padidėti kraujospūdis. Vartojant NVNU, moterims taip pat gali būti sunku pradėti gimdymą arba gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis aplink kūdikį gimdoje.

Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) nerekomenduojamas skausmui malšinti nėštumo metu. Kai kuriais atvejais aspirinas skiriamas mažomis dozėmis (75 - 100 mg) moterims, patyrusioms keletą persileidimų iš eilės, įtariant krešėjimo sutrikimus. Mažos aspirino dozės laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, nutraukiamos tik likus keletui dienų iki gimdymo termino, norint išvengti smarkaus kraujavimo rizikos.

Antialerginiai vaistai

Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec), trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.

Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.

Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs, jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.

Schematinis pavaizdavimas, kaip vaistai patenka per placentą

Vaistai astmai gydyti

Nėščiųjų astma dabar yra sėkmingai gydoma. Jei prieš pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus, gydymas yra tęsiamas toliau. Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką.

Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz. salbutamolis (Ventolin) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. Ilgo poveikio inhaliuojamų β2 agonistų (salmeterolio, Serevent) ar peroralinių (geriamų) jų formų poveikis nėščiosioms nėra ištirtas, todėl juos naudoti reikia atsargiai, nors jie galėtų pagelbėti esant naktiniams astmos simptomams.

Priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso inhaliuojami kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Šie vaistai naudojami lengvai pastoviai, vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai gydyti. Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami kortikosteroidai (flutikazonas, Flixotide; budezonido,) yra saugūs. Kartais, esant sunkiai astmos eigai, gali būti pavartoti injekciniai ar peroraliniai kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas).

Imunoterapija

Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.

Receptiniai vaistai prieš nėštumą ir jo metu

Vaistų naudojimas maitinant krūtimi

Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo.

Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti.

Kita svarbi informacija

Labai svarbu atidai stebėti astmos ar kitos alerginės ligos eigą nėštumo metu. Daugumoje atvejų nėštumas praeina sėkmingai ir motinai, ir kūdikiui, net ir esant sunkiai astmai.

Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį.

Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni. Galvos skausmus dažnai sukelia poilsio režimo trūkumas, įtampa, kai kurių maisto produktų vartojimas ar per mažas vandens kiekis organizme. Sezoninės alergijos atveju reikia mažinti alergeno kiekį organizme. Daugiausiai alergenų mes įkvepiame per nosį, todėl labai svarbus nosies plovimas. Grįžus iš lauko, būtina pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Prasidėjus augalų žydėjimui, rekomenduojama lauke dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, ji sulaiko dalį alergenų.

Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija.

Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A.

tags: #priesuzdegiminiai #vaistai #ir #nestumas