Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir itin svarbus vaiko raidai, siekiant atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. šis ugdymas yra įteisintas privalomas. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kuriam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos.
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia visapusiškos vaiko kompetencijų plėtotės. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, užtikrinant visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Vertinimas priešmokyklinio ugdymo programoje yra grindžiamas kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede. Išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie lygiai skirti formuojamajam vertinimui, siekiant užtikrinti kokybišką 5-6 m. vaikų ugdymą.
Kompetencijų ugdymas priešmokyklinio amžiaus vaikams
Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo kompetencija: Vaikai kasdienėse situacijose, naudodami įvairias komunikavimo priemones, ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją. Jie plėtoja savo žodyną, kuria trumpus nuoseklius pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
- Kūrybiškumo kompetencija: Vaikai, dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose, ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi sumanymais, jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas.
- Komunikavimo kompetencija: Vaikai bendraudami, tardamiesi dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus ir išsako savo nuomonę. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja ir supranta gaunamus pranešimus.
- Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis skaitmeniniais įrenginiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
- Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką elgesį, aptaria susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Jie ugdosi pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
- Socialinė ir emocinė kompetencija: Vaikai apibūdina savo jausmus ir emocijas, mokosi valdyti emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius, stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių.
- Sveikos gyvensenos kompetencija: Vaikai supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.
- Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą.
Vertinimo specifika pagal ugdymo(si) sritis
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis. Pasiekimų sritys žymimos raide (pvz., A, B), o pasiekimas - raide ir skaičiumi (pvz., A1, A2). Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
Gamtamokslinis ugdymas
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas vaikas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą, laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
- A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius: Vaikas pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka priešmokyklinio amžiaus gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklų elementus.
- Augalai: Vaikas stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais, atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis), skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
- Gyvūnai: Vaikas atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus paveikslėliuose ir natūroje. Aptaria naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
- Dangaus kūnai: Vaikas domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
- A2. Gamtos reiškiniai: Vaikas pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
- A3. Daiktai ir medžiagos: Vaikas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
- A4. Tyrinėjimai: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais vaikas atlieka tyrimą, aptaria jo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus.
Informacijos rinkimas ir pateikimas
- B1. Informacijos rinkimas: Gamtamokslinę informaciją vaikas renka įvairiais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
- B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas: Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
- B3. Informacijos patikimumas: Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų, vaikas skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
- B4. Informacijos šaltinių įvairovė: Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), vaikas pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.
Gamtinių išteklių nauda ir darna su gamta
- C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius: Vaikas, žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
- C2. Atsargumas gamtoje: Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas, vaikas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
- C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
- Darna su gamta: Vaikas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
- C4. Išradimai keičia aplinką: Žaisdamas, tyrinėdamas vaikas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Bendrose veiklose ugdomi socialiniai įgūdžiai: vaikas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir vertinimas
Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą. Tėvai (globėjai) dėl vaiko įvertinimo turi kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais, pagalbos vaikui specialistais, pasiimti reikiamus dokumentus ir užsiregistruoti.
Registracija vaiko įvertinimui PPT vyksta nuo balandžio 3 d. Registracijos ir informacijos telefonas: (0-5) 265 0908. Registracijos laikas: Pirmadienis - ketvirtadienis: 9.00-16.00 val. (pietų pertrauka: 12.00-12.45); penktadienis: 9.00-15.00 val. Svarbu aptarti su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate, nuraminti vaiką, atsakyti į jo klausimus. Galima paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau.
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #nuo #5 #metu #vertinimas
