Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas. Šios dvi ugdymo pakopos, nors ir artimos, turi skirtingus tikslus ir kryptis, kurios padeda vaikui sklandžiai pereiti nuo žaidimų pasaulio prie mokyklos aplinkos.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: skirtumai ir panašumai
Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas. Trumpai tariant, ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo.
Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Tai nereiškia, kad priešmokyklinukai jau skaito ilgas knygas ar sprendžia sudėtingus uždavinius. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Šešiametis - dar ne mokinys, todėl priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomoji aplinka, metodai orientuoti į ikimokyklinio ugdymo specifiką.
Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas. Tačiau priešmokyklinis ugdymas yra privalomas Lietuvos švietimo sistemoje.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje. Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais.
Priešmokyklinio ugdymo programa ir kompetencijos
Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas Lietuvoje
Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas neformaliojo švietimo sistemos dalis. Vienų metų trukmės priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą programą, kurios minimali trukmė yra 640 val. per metus.
Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą. Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Priešmokyklinė grupė dirba penkias dienas per savaitę. Tėvams (globėjams) pasirašius priešmokyklinio ugdymo sutartį, vaikui priešmokyklinės grupės lankymas yra privalomas.
Du kartus per metus atliekamas vaikų pasiekimų vertinimas. Pasiekimai fiksuojami pasiekimų apraše. Apie vaiko ugdymosi sėkmingumą tėvai informuojami individualių pokalbių ir tėvų susirinkimų metu.
Priešmokyklinio ugdymo poreikis ir nauda vaikui
Priešmokyklinio ugdymo turinys: gamtamokslinis ugdymas kaip pavyzdys
Priešmokyklinio ugdymo programoje kompetencijos ugdomos per įvairias ugdymo(si) sritis. Pavyzdžiui, gamtamokslinio ugdymo srityje vaikai, žaisdami, tyrinėdami, stebėdami, patirdami visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Jie atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Vaikai atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius, pastebi gamtos objektų požymius, savybes. Jie tiria augalus, gyvūnus, dangaus kūnus, gamtos reiškinius, daiktus ir medžiagas. Priešmokyklinukai mokosi rinkti gamtamokslinę informaciją įvairiais būdais, ją aptarti ir pateikti kitiems. Jie taip pat mokosi atpažinti ir apibūdinti gamtos išteklių naudą, atsargiai elgtis gamtoje ir suprasti žmogaus įtaką aplinkai.
Priešmokyklinis ugdymas suteikia vaikams tvirtą pagrindą tolesniam mokymuisi, ugdydamas ne tik akademinius gebėjimus, bet ir socialines, emocines, fizines bei kūrybines kompetencijas.
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #kas #tai
