Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą.
Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas
Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos plėtra ir statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. 2010 m. veikė 626 ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdėsi 94,8 tūkst. vaikų. Iki 2019 m. pradžios šis skaičius išaugo iki 731 ikimokyklinės įstaigos ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų su ikimokyklinio ugdymo klasėmis, ugdant 120,9 tūkst. vaikų.
Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: diskusijos ir nuogąstavimai
Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.
Argumentai prieš reformą
Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą.
Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“. Pasak jos, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.
Argumentai už reformą
Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams.
K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis. Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.
Švietimo sistemos reformos ir jos tikslai
Vyriausybė pristatė švietimo sistemos reformą, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Viena iš reformos dalių - mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo paslaugų kokybės didinimas.
Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai buvo sujungti. Taip pat vykdoma ugdymo turinio atnaujinimo programa.
Iššūkiai ir perspektyvos
Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių. Nepaisant iššūkių, siekiama sukurti modernesnę, kokybiškesnę ir įtraukesnę švietimo sistemą, atitinkančią 21-ojo amžiaus kompetencijų reikalavimus.
Lietuvos istorija yra Europos istorija 🇱🇹🇪🇺 | Robertos Mezolos pranešimas Vilniuje
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #reforma
