Kūrybiškumas traktuojamas kaip išskirtinis žmogaus gebėjimas, lemiantis jo sėkmę konkurencingame pasaulyje. Vaikystėje kūrybiškumo, ko gero, netrūko nei vienam. Ikimokyklinė įstaiga vaidina lemiamą vaidmenį, organizuojant į vaikų kūrybiškumo sklaidą orientuotą ugdymo procesą. Pedagogui, dirbančiam įstaigoje, labai svarbu atrasti kiekvienam vaikui tinkančią veiklą, kurioje jis galėtų atsiskleisti konkrečiai meninei veiklai būdinga išraiškos forma: judesiu, dainavimu, muzikavimu, vaidyba. Meninė veikla sudaro galimybes kūrybiškumui atsiskleisti, lavina vaizduotę, puoselėja grožio pajautą ir meninę kultūrą, individualius pasiekimus, originalumą. Straipsnyje analizuojamas priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas menine veikla, aptariamos meninės veiklos galimybės, pateikiamos priemonės ir būdai, kuriuos auklėtojos naudoja lavindamos vaikų kūrybiškumą ikimokyklinėse įstaigose.
Kūrybiškumas - universalus, bet savitas kiekvieno žmogaus gebėjimas interpretuoti gautą informaciją ir iš to kurti naujus, originalius darinius. Mokymų metu kalbėsime apie ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymą kasdienėse veiklose: kaip paprastai ir lengvai išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, kaip jo neslopinti ir vaikų „neįstatyti į rėmus“. Menas yra pati universaliausia kalba, kai žmonės jausmais suvokia vieni kitus, o meninė kūryba, skatindama žmogaus saviraišką, ne tik ugdo asmenybę, bet ir padeda integruotis ir adaptuotis visuomenėje, lavina tarpusavio bendravimo įgūdžius. Kiekvienas vaikas, tiek sveikas, tiek neįgalus meninėje veikloje išgyvena teigiamas emocijas.
Meninė veikla yra įdomi ir patraukli kiekvienam vaikui, nes primena žaidimą, o ikimokyklinio amžiaus vaikams tai pagrindinė veikla, kurioje vaikai save realizuoja. Todėl meninė veikla, organizuojama ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, primena žaidimą, tuo pačiu kuriant patrauklią pedagoginę aplinką kūrybiškumui ugdyti. Tyrimo metu išryškėjo, jog visapusišką kūrybiškumo ugdymą laiduoja glūdi visų meninės veiklos sričių (muzika, dailė, šokis, vaidyba) sąveika. Pedagogai išskiria efektyviausius ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo skatinimo būdus meninėje srityje: muzikiniai žaidimai, dainavimas, kūrybinės užduotys, improvizacija, dizainas, aplikacija, piešimas, trumpų pjesių, lėlių teatro, pasakų inscenizavimas ir imitavimas.
Kūrybiškumo ugdymo etapai ikimokyklinio amžiaus vaikams
Kūrybiškumo ugdymo procese svarbus imitavimo reakcijų įvaldymas. Imitavimo etapui būdinga, kad ugdytinis tiksliai imituoja pedagogo ar grupės draugų judesius, išreikšdamas savo emocijas. Tik įveikęs imitavimo etapą, vaikas imsis savarankiškos kūrybinės veiklos. Su imitavimo etapą pasiekusiais vaikais dėliojame įvairias mozaikas, statome statinius iš kaladėlių, maitiname lėlytes ar gyvūnėlius, parinkdami jiems indus pagal spalvą, dydį.
Kopijavimo etape ugdytinis stebi pedagogą ar grupės draugus ir tiksliai pakartoja jų veiksmus. Labai svarbu, kad kopijavimo etape informacija būtų artima ugdytinio išgyvenimui ir patirčiai. Vaikai, turintys didesnius specialiuosius poreikius ikimokykliniame amžiuje, praeina tik šį - kopijavimo etapą. Dirbdama su kopijavimo etapą pasiekusiu ugdytiniu, stengiuosi vaizdingai ir konkrečiai pateikti informaciją, priartinti ją prie vaiko patirties. Kartu atliekame judesius pagal muziką, dainos žodžius. Jei vaikas pats atlikti negeba, padedu jam fiziškai - atlieku judesius jo rankomis. Kartais reikia vaiką tik priliesti prie rankų ir jis imasi pats kopijuoti. Pvz., dainelių, ketureilių, žaidimų su judesiais tekstas atitinka grupėje aptariamą temą, apie konkrečius personažus. Kūrybiškumo ugdymui parenku kūrinius, atspindinčius situaciją „čia ir dabar“, skatinu imitavimo reakcijas, garsų, skiemenų, žodžių tarimą.
Improvizacijos etapas. Šį etapą pasiekia ne visi ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikai. Tačiau yra vaikų, kurie labai mėgsta kurti istorijas. Pvz., vienas berniukas dažnai pasakoja nebūtas istorijas, kaip jis skrido lėktuvu, plaukė laivu, kaip ėjo medžioti. Kartais net sunku atsirinkti, kas yra tikras įvykis, o kas jo prasimanymas. X mergaitė mėgsta įsijausti į mokytojos vaidmenį - moko lėles, grupės draugą.
Kūrybiškumo ugdymas per įvairias menines veiklas
Iš normalios raidos vaikų tikimasi kūrybiškumo ir vaizduotės, siekiant meninio - estetinio rezultato bei savarankiškumo. Piešimo ir tapymo užsiėmimai ypač svarbūs regimajam suvokimui ir bendravimui lavinti. Piešimas ir tapymas suteikia galimybę reikšti emocijas, plėsti regimuosius vaizdinius.
Turi būti sudaromos sąlygos kurti, t. y. suteikti išgyvenimų bei priemonių, padedančių tuos išgyvenimus perteikti. Tai daroma individualių užsiėmimų metu. Pirmiausia vaikui pateikiamas objektas, kurį ištyrinėjame visais pojūčiais - liečiame paviršių, tiriame, koks jis - kietas ar minkštas, lygus ar grublėtas, šiltas ar vėsus. Tada paruošiama aplinka taip, kad vaikas aplink save matytų įvairias spalvas, įvairias piešimo priemones ir turėtų galimybę jas pasirinkti. Vaikams su judėjimo ir padėties ar intelekto sutrikimais piešimui labiau tinka vaškinės kreidelės ar stori flomasteriai, nes piešiant šiomis priemonėmis reikia mažiausiai fizinių ir protinių įgūdžių. Vaikams su mažesne negalia tinka ir spalvoti pieštukai, akvarelė.
Svarbu skirti pakankamai dėmesio piešiniui, priimti jį kaip „pranešimą“. Daugeliui vaikų su vidutine ar didele negalia piešiniai kartu su kūno kalba yra vieninteliai jų išraiškos būdai. Vertinant vaikų su negalia piešinius svarbiau vertinti ne estetinį rezultatą, bet patį piešimo procesą, kuris padeda vaikui vystytis, bendrauti, lavinti įgūdžius. Piešinys gali būti visiškai į nieką nepanašus. Svarbu, kaip pats vaikas įvardina savo piešinį. Vaikas gali neturėti įgūdžių ar galimybių nupiešti taip, kad piešinys būtų panašus į kažkokį tai daiktą. Bet, jei vaikas pavadina savo keverzonę, jis parodo tiesioginę sąsają tarp minties ir popieriuje paliktos žymės.
Muzika yra motorinio aktyvumo ir geros nuotaikos šaltinis. Muzikuojant, klausantis muzikos ugdoma valia ir emocijos, formuojami ir turtinami estetiniai jausmai ir vaizdiniai. Individualių korekcinių užsiėmimų metu naudojama muzika ritmo pajautimui, savo kūno pažinimui, atsipalaidavimui. Užsiėmimų metu, dainuojant daineles, ketureilius, taikomasi prie situacijos ir visada esama pasirengusi improvizuoti, žaisti garsais, tonais, balso tembru, jei tik pastebima, kad vaikas nustoja domėtis veikla.
Sutrikusio intelekto ir sulėtėjusios psichinės raidos vaikų savivoka ir savo „aš“ suvokimas yra labai ribotas, dažnai neišsivystęs. Savivoką ikimokykliniame amžiuje apibrėžiame kaip bendrą kūno suvokimą. Individualių užsiėmimų metu skatinamas noras naudotis savo kūnu, ieškoti įvairių judėjimo ir savo galimybių išbandymo būdų. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymui pažinti savo kūną: stebima save veidrodyje, liečiamos savo veido dalys, piešiama ant veidrodžio. Taip pat įvairių žaidimų metu išbandomos savo kūno galimybės - kiek galima pasisukti, kiek galima pasiekti rankomis, kokius pojūčius galima patirti oda (šiluma, šaltis, švelnūs ir šiurkštūs paviršiai).
Norint padėti vaikui suvokti ir išreikšti save, lavinami įgūdžiai, susiję su pagalba sau. Vaikui reikia padėti suvokti, kiek jis gali pats, o kur jau reikia pagalbos. Svarbu turėti kantrybės ir išlaukti momentą, kai vaikas pats susidoros su jam patikėta užduotimi. Veikla turi lavinti smulkiąją motoriką. Pateikiama keletas kūrybiškumą ir saviraišką ugdančių užduočių - pratimų, kurie naudojami darbe. Užduotyse vyrauja žaidybiniai elementai, o tai labai pagyvina mokymą bei sužadina norą kurti pačiam.
Žaidimai ir užduotys, skatinančios kūrybiškumą
Žaidimai „Kieno garsas“, „Išgaukime garsus“ moko skirti aplinkos garsus, atkreipti į juos dėmesį. Vaikai gauna lazdeles ir belsdami į įvairius paviršius, klauso jų skleidžiamų garsų. Vėliau vaikai užsimerkia, garsus išgauna pedagogas, o vaikai spėja, kuris daiktas skleidžia šį garsą. Dar vėliau klausomasi kompiuteriniuose žaidimuose ir pateiktyse įvairius garsus ir spėjama.
Vaikų kūrybiškumui lavinti labai tinka ir pirštukiniai žaidimai. Pirštukiniai žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką. Aktyvesni ratelio žaidimai įjungia ir stambesnę motoriką, lavina vaiko muzikalumą, supažindina su tautosaka. Žaidimai parenkami atsižvelgiant į metų laiką, šventes, kurioms ruošiamasi, atspindi gyvenimą viduje ir už lango. Išraiškingus judesius vaikai ne tik mėgdžioja, bet ir išgyvena tarsi gyvus vaizdus.
Pasakų skaitymas ir inscenizavimas. Pasaka ugdo vaikų vaizduotę, turtina kalbą, skatina emocinį vystymąsi. Pasaka ne tik skaitoma, bet ir iliustruojama paveikslėliais, pateikiama pateiktyse, su judesiu. Kartais pervardijami veikėjai, pakeičiami pačių vaikų vardais. Tada vaiko susidomėjimas pasaka išauga. Pasakos trumpos, perteikiamos trumpais sakinukais, kad vaikai gebėtų ją suvokti. Vienai savaitei skiriama viena pasakėlė ar eilėraštis. Tai suteikia jiems vidinės ramybės jausmą ir galimybę įsijausti į pasakų vaizdinius. Pasikartojimų išgyvenimas - natūralus vaiko poreikis, ypač reikalingas sulėtėjusios raidos vaikams. Vaikų būtinai prašoma atsakyti į klausimus, siūloma patiems atpasakoti pasaką pagal paveikslėlius, pateiktis.
Žaidimai: “Stebuklingas maišelis” - į maišelį sudedami įvairūs, gerai pažįstami daiktai. “Atspėk, kas tai” - gerai žinomų daiktų detalės piešinėliuose. “Apie ką kalbu?” - apibūdinamas daiktas, o vaikai spėja, koks tai daiktas. Pvz. „Ko trūksta?“ - pateikiami paveikslėliai, piešiniai, kuriuose trūksta kurios nors detalės (šuniukui trūksta akies, uodegos, mergaitei trūksta rankos ir pan.). Jei vaikas nesupranta užduoties, parodomas pilnas piešinys. Paveikslėliai, kuriuose iškirpta dalis piešinio. Apačioje trys tinkamos detalės.
Gebėjimas apibendrinti. Pateikiami daiktai, piešiniai, paveikslėliai, nuotraukos - agurkas, morka, pomidoras. Klausimai: kuo panašūs? kur auga? kaip galima pavadinti vienu žodžiu? Tai tik dalis darbe naudojamų žaidimų ir užduočių, skatinančių kūrybiškumą. Lavinant sutrikusias vaiko funkcijas, mokoma jį geriau pažinti jį supančią aplinką ir sudaromos prielaidos jo kūrybiškumui augti. Taip pat stengiamasi ugdyti kūrybingos asmenybės bruožus - žaismingą nuostatą dirbant - darbas ne tik dėl rezultato, bet ir dėl proceso, pramogos; pasitikėjimą savo jėgomis, teigiamą savęs vertinimą; smalsumą, bendrą intelektinį aktyvumą.
Meninė veikla ir specialieji ugdymo(si) poreikiai
Apibendrinant galima teigti, kad dirbant su specialiųjų poreikių vaikais labai svarbu įvertinti jų individualias galimybes dalyvauti meninėje veikloje, taip pat jų specifinius poreikius šiai veiklai. Tačiau nepriklausomai nuo individualių gebėjimų ir raidos ypatumų, meninė veikla yra ypatinga tuo, jog visi gali dalyvauti. Skirtingos užduotys, pritaikytos, atsižvelgiant į individualius poreikius ir gebėjimus, suteikia galimybę kiekvienam pajusti sėkmę.
Intelekto sutrikimas pažeidžia natūralią žmogaus raidą, pažintinių procesų, kalbos vystymąsi. Vaiko negalias reikia mokytis apeiti, arba ugdant vaiką remtis jo stipriosiomis pusėmis. O sutrikusio intelekto vaiko galia yra jo jausmai, ne tik nesutrikę, bet ir ypatingai ryškūs, akivaizdūs. Kūrybiškumas iš esmės nepriklauso nuo intelekto. Sutrikusio intelekto vaikai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais ir kt. Sutrikusio intelekto, sulėtėjusios raidos vaikai neturi noro spontaniškai, natūraliai pažinti pasaulį, natūralios motyvacijos išmokti ką nors nauja. O meninė veikla labai naudinga sužadinant pažinimo norą, susidomėjimą, nes ji spalvinga, įdomi ir žaisminga.
Viena sutrikusio intelekto vaikų stiprybė - emocijos. Būtent emocinis poveikis laikomas pagrindine sutrikusio intelekto asmenų gebėjimų ugdymo priemone (Aleksienė,2001;4). Vaikai turintys didesnius specialiuosius poreikius ikimokykliniame amžiuje praeina tik kopijavimo etapą. Dirbant su jais svarbu vaizdingai ir konkrečiai pateikti informaciją, priartinti ją prie vaiko patirties. Kartu atliekami judesiai pagal muziką, dainos žodžius. Jei vaikas pats atlikti negeba, padedama jam fiziškai - atliekami judesiai jo rankomis. Kartais užtenka vaiką tik priliesti prie rankų ir jis imasi pats kopijuoti.
Meninė veikla, remiantis kompetencijų raidos aprašu, ugdo pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kultūrinę kompetencijas. Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #kurybiskumo #ugdymas
