Smulkioji motorika - tai gebėjimas atlikti judesius, naudojant smulkius rankų ir riešų raumenis. Šie įgūdžiai praverčia atliekant pagrindines užduotis mokykloje, darbe ir kasdieniame gyvenime. Kai kalbame apie smulkiąją motoriką, turime omenyje koordinuotas smegenų ir raumenų pastangas, judinant smulkius raumenis (pavyzdžiui, rankų, burnos). Smulkioji motorika pradeda vystytis dar kūdikystėje ir tobulėja vaikams augant, todėl svarbu ją lavinti nuo ankstyvo vaikų amžiaus. Smulkiosios motorikos įgūdžių efektyvumas įtakoja vaiko užduoties rezultato kokybę ir atlikimo greitį.
Tyrimai rodo, kad smulkiosios motorikos įgūdžiai yra glaudžiai susiję su vaiko kalbiniais įgūdžiais. Naujai išmoktus kartojamus kūdikio judesius lydi ir su kalba susijęs įgūdis. Pavyzdžiui, kūdikis intensyviai judina rankas, mojuoja, ploja, o po dviejų savaičių ima skleisti savus garsus. Fiziniai kūno judesiai aktyvina įvairias smegenų zonas. Taip smegenys pradeda intensyviau dirbti - koordinuoja judesius, vertina erdvę, aplinką, pojūčius, sieja judesius su aplinkinių reakcija.
Smulkiosios motorikos lavinimas padeda vaikams valgyti, rašyti, naudotis daiktais ir apsirengti. Kūdikis naudoja pirštus, kad paimtų daiktus bei jaučia ir ragauja burna ir lūpomis. Vyresnio amžiaus vaikas naudos smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, užsitraukdamas užtrauktuką arba naudodamas žirkles karpant popierių.
Smulkiosios motorikos gebėjimai yra tiesiogiai susiję ir su vaiko kalbos raida. Tad, kai vaikas atlieka įvairius pirštų judesius, skatinamas ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, padedant tobulėti smegenų brandai. Smegenyse esantys „žempėlapiai”, atsakingi už rankų judesius ir kalbą randasi greta vienas kitos. Taigi, jei lavės pirštai-lavės kalba.
Smulkiosios motorikos vystymasis kiekvienam vaikui gali skirtis, tačiau yra tam tikri amžiaus tarpsniams būdingi įgūdžiai, pagal kuriuos galima vertinti vaiko raidą. Pavyzdžiui, kūdikiai turėtų pradėti sugriebti daiktus apie 3-6 mėnesių amžiaus, o vienerių metų vaikai jau gali perduoti daiktus iš vienos rankos į kitą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai sugeba piešti paprastas formas, suverti karoliukus ar naudoti žirkles paprastoms figūroms iškirpti.
Smulkiosios motorikos raida pagal amžių
- 3 mėnesiai: Kūdikis dar nelabai kontroliuoja savo rankų, gali pritraukti rankas prie burnos, bandyti pasiekti kabančius žaislus ir pasukti ranką žaislo kryptimi. Šiuo amžiaus etapu vaiko rankutės suspaustos į kumštelius, naujagimis netiesia rankos link žaislo.
- 6 mėnesiai: Kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsį, po truputį seka objektą. Aplinkos pažinimas vykdomas oraliniu būdu, todėl rankas ir daiktus kiša į burną.
- 9 mėnesiai: Vaikas stato bokštelį iš 3 kaladėlių. Šiuo laikotarpiu pradeda pažinti geometrines figūras.
- 12 mėnesių: Mažylis jau verčia storos knygos puslapius, suveria žiedus, rodo pirštu, moja atsisveikindamas, tvirtai ima daiktus “pincetiniu” griebimu (dviem pirštais).
- 18 mėnesių: Vaikas stato bokštelį iš 3 kaladėlių. Šiuo laikotarpiu pradeda pažinti geometrines figūras. Braukia kreidelėmis, pieštukais, maistą ima šaukštu, sudeda ir išima daiktus iš dėžučių ir kitų talpų.
- 2 metai: Šiuo periodu būdingas konstrukcinis žaidimas (vėrimas, statymas iš kaladėlių, konstravimas). Stato dėlionę iš 2-3 detalių. Nusiima kepurę, kojines, tiksliai sudeda smulkius daiktus į dėžutes, valgo naudodamasis šaukštu.
Kaip lavinti smulkiąją motoriką ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Geriausias būdas padėti ugdyti ikimokyklinukams šiuos ir kitus su rankų miklumu susijusius įgūdžius - suteikti vaikui daug įvairių medžiagų, kuriomis jis galėtų naudotis pagal vaizduotę. Smulkiosios motorikos ugdymas padeda vaikams valgyti, rašyti, naudotis daiktais ir apsirengti.
Smulkiosios motorikos ugdymas padeda vaikams valgyti, rašyti, naudotis daiktais ir apsirengti. Kūdikis naudoja pirštus, kad paimtų daiktus bei jaučia ir ragauja burna ir lūpomis. Vyresnio amžiaus vaikas naudos smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, užsitraukdamas užtrauktuką arba naudodamas žirkles karpant popierių.
Įvairūs piešimo būdai ir dailės priemonės padės sustiprinti vaiko rankų ir akių koordinaciją bei rankų miklumą. Tam galite pasitelkti ir paruoštukus piešimui, kurie skatins vaikus kruopščiai užpildyti formas spalvomis. Piešimas ir spalvinimas padeda vaikui suvokti spalvas, lavina kūrybiškumą, o taip pat miklina pirštukus.
Figūrėlių lipdymas iš plastilino lavina vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę, o taip pat ir smulkiąją motoriką. Molio ar plastilino minkymas ir lipdymas. Skatinkite vaiką molį spausti, tempti, gnybti, ridenti „gyvates“ ar „kirmėles“. Galite net leisti vaikui pabandyti karpyti modeliną žirklėmis.
Ko jau ko, bent makaronų tikrai yra visų auginančių vaikus namuose! Makaronus galima rūšiuoti pačiais įvairiausiais būdais - pagal spalvas, formas, dydžius. Vyresniems vaikams galima jau ir paprašyti, jog suskaičiuotų pagal atitinkamus skaičiukus. Tai padeda lavinti vaikučių pirštukų motoriką paimant mažus makaronus. Vamzdelio formos makaronai yra puikus smulkiosios motorikos lavinimo įrankis!.
Veiklos su makaronais:
- Surūšiuoti: Leiskite vaikams pagal spalvas surūšiuoti makaronus į skirtingas lėkštes.
- Išdėlioti formą: Dėlioti tiesiog į lygią eilę ar kitą formą - ant popieriaus ar audinio nupieškite tiesią liniją, apskritimą ar keturkampį ir paprašykite vaiko jį apdėlioti makaroniukais.
- Išdėlioti seką: Jeigu vaikas jau vyresnis, tai jis gali dėlioti skaičių seką nuo 0 iki 9 ar nesudėtingus žodžius (pavyzdžiui, savo vardą).
- Suverti: Vamzdelio formos makaronai yra puikus smulkiosios motorikos lavinimo įrankis!
Piešimas pirštais džiugina vaikučius, nes jie ne tik kuria piešinį, mato skirtingas spalvas, bet ir jaučia dažų konsistenciją - jų temperatūrą, drėgnumą, klampumą. Vaikui bus dar įdomiau, jeigu parodysite, kad dažuose galima mirkyti ne tik pirštukus, bet ir sagutes, kaladėles, seną dantų šepetėlį, vyno butelio kamštį ir pan.
Ant storesnio popieriaus ar kartono lapo užrašykite skaičius ir nupieškite tokį pat skaičių apskritimų. Paįvairinkite užduotį ir apskritimus nupieškite skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, 6 geltoni apskritimai. Vaiko užduotis - į putplastį įsmeigti tiek adatėlių, kiek nurodo skaičius.
Ant popieriaus lapelių nupieškite bokštelius iš skirtingų spalvų „Lego“ kubelių, užrašykite skaičių, kiek kubelių reikės panaudoti. Vaiko užduotis - garsiai skaičiuoti, įvardinti spalvas ir sudėti bokštelį pagal piešinį.
Vaiko užduotis šaukšteliu semti vandenį ir pilti jį į vidurinį indelį. Jei vandenį nudažėte maistiniais dažais, vaiką įtrauks ir „burtų“ efektas - bus smagu stebėti, kaip keičiasi vandens spalva. Pupas suberkite į didesnį indą, šalia pastatykite mažesnį indelį, vaikui duokite samtelį ar didesnį šaukštą.
Ar kada pagalvojai, kaip dažnai per dieną tavo rankos atlieka tikslius, mažus judesius? Nuo sagos užsegimo iki šaukšto laikymo ar pieštuko braukimo - visi šie veiksmai priklauso nuo smulkiosios motorikos. Net tokie iš pažiūros paprasti dalykai kaip dantų šepetėlio laikymas, telefono ekrano slinkimas ar siūlo įvėrimas į adatą reikalauja suderinto pirštų, riešų ir akių darbo.
Žaidimų ir užduočių pavyzdžiai smulkiajai motorikai lavinti:
- Konstravimas, lipdymas, minkymas: Tešlos ar molio kočiojimas, gnybimas ir formavimas padeda sustiprinti rankų raumenis ir pagerinti miklumą. Kaladėlių dėliojimas, žaidimai su konstruktoriais padeda lavinti preciziškus pirštų judesius, akies rankos koordinaciją, dėmesio koncentraciją.
- Piešimas ir spalvinimas: Suteikite galimybę vaikui piešti skirtingomis priemonėmis: kreidelėmis, flomasteriais, pieštukais, piešti vandeniniais dažais. Skatinkite spalvinti neperžengiant paveikslėlio ribų.
- Dėlionės, galvosūkiai, konstruktoriai: Pradėkite nuo didesnių detalių ir paprastų dėlionių, palaipsniui pereikite prie mažesnių detalių ir sudėtingesnių piešinių. Tai padeda pagerinti rankų ir akių koordinaciją ir erdvės suvokimą.
- Karoliukų vėrimas: Naudodami karoliukus ir virveles ar siūlus vaikai gali kurti raštus ir piešinius, gerindami rankos-akies koordinaciją bei didindami pirštų raumenų jėgą.
- Kirpimas žirklėmis: Pradėkite nuo vaikams pritaikytų saugių žirklių ir išmokykite vaiką tinkamai jas laikyti. Pateikite įvairių medžiagų karpymui (pvz., popieriaus, šiaudelių).
- Lipdukai: Lipdukų klijavimas į tinkamas vietas puiki veikla ne tik smulkiajai motorikai, bet ir akies-rankos koordinacijai, suvokimui, dėmesio koncentracijai lavinti.
- Piešimas pirštais: Nors tokia veikla reikalauja šiek tiek išsitepti, tai labai naudinga ne tik smulkiajai motorikai, vaizduotei ugdyti, bet ir sensorinei integracijai.
- Namų ruošos darbai: Įtraukite vaiką į namų ruošos darbus, tokius kaip stalviršio valymas, indų tvarkymas ar drabužių segimas.
Šiais laikais yra gausybė skirtingų žaislų ir žaidimų, padedančių vaikams lengviau lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius. Ankstyvojo lavinimo priemonės, žaislai (0-3 m.). Šios priemonės yra pritaikytos kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl puikiai tinka smulkiosios motorikos ugdymui. Plantoys kubelių dėlionė iš 9 kubelių rinkinio skatins vaikus dėlioti kubelius tam tikra tvarka bei taip, kad jie nenukristų. Koordinacijos ir motorikos priemonės. Tai priemonės, skirtos įvairaus amžiaus vaikams, būtent motorikai ir koordinacijai lavinti. Dėlionės, konstruktoriai, kaladėlės. Smulkiają motoriką vaikams bus smagu lavinti su dėlionėmis, konstruktoriais ir kaladėlėmis. Dėliones galite rinktis iš pačių įvairiausių, atsižvelgiant į vaiko pomėgius - 3D erdvinių dėlionių, medinių dėlionių rėmeliuose, teminių ir grindų dėlionių bei kitų. Tokie konstruktoriai kaip Nathan šiaudelių konstruktorius ar Incastro rinkinys, ne tik lavins motorinius įgūdžius, bet ir vaikų kūrybiškumą, kruopštumą, kantrybę. Sensoriniai žaislai. Smulkiosios motorikos lavinimui neabejotinai pravartūs ir sensoriniai žaislai, kurie skatina minkyti, spausti, jausti objektus. Pavyzdžiui, tokios paprastos priemonės kaip skaičiai su blizgučiais kvies vaikus klijuoti skaičius ant paviršių, juos apčiuopti.
Siekiant lavinti smulkiąją vaikų motoriką nebūtina rinktis būtent tam skirtus žaislus, tačiau pritaikyti žaislai turės geresnį funkcionalumą motoriniams įgūdžiams ugdyti. Vietoj šių žaislų galite rinktis ir lėles, kurias reikia aprengti ar figūrėles, kurias reikia surikiuoti. Žaislai, skirti lavinti motorinius įgūdžius, pravers tiek namuose, šeimoje, tiek darželiuose ar mokyklose.
Smulkiosios motorikos lavinimui nebūtina skirti labai ilgo laiko kasdien, svarbiausia yra kokybiškas ir reguliarus praktikos. Kasdien užtenka 15-30 minučių įvairių užduočių ar žaidimų, kurie skatina smulkiųjų raumenų lavinimą. Tai gali būti piešimas, dėlionių dėliojimas, molio minkymas ar smulkių daiktų rūšiavimas. Svarbu, kad veiklos būtų įdomios vaikui ir nesukeltų streso.
Smulkiosios motorikos įgūdžiai turi didelę įtaką vaiko mokykliniams pasiekimams. Gerai išlavinta smulkioji motorika padeda vaikui lengviau atlikti tokias užduotis kaip rašymas, piešimas, kirpimas ar naudojimasis mokymo priemonėmis. Rašymo įgūdžiai tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo tinkamai laikyti ir valdyti pieštuką, o tai yra smulkiosios motorikos dalis. Be to, šie įgūdžiai prisideda prie vaiko savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi mokykloje. Vaikai, kurių smulkioji motorika nėra pakankamai išlavinta, gali susidurti su sunkumais atliekant užduotis, reikalaujančias tikslumo ir kruopštumo, ir tai gali neigiamai paveikti jų mokymosi patirtį bei pasiekimus.
Daug vaikų labai mėgsta konstruktorius, konstravimas iš detalių taip pat padeda lavinti ne tik pirštų judesius bet ir pažinimo funkcijas. Pradėkite nuo vaikams pritaikytų saugių žirklių ir išmokykite vaiką tinkamai laikyti žirkles.
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Vienodo amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis. Vis tik, svarbu paminėti, jog smulkioji motorika tiesiogiai susijusi su vaikų kalbos ir pažinimo funkcijų raida.
Pirmasis būdas, kurį galima naudoti smulkiosios motorikos lavinimui tai būtų makaronų panaudojimas. Juos galima rūšiuoti pačiais įvairiausiais būdais - pagal spalvas, formas, dydžius. Vyresniems vaikams galima jau ir paprašyti, jog suskaičiuotų pagal atitinkamus skaičiukus. Tai padeda lavinti vaikučių pirštukų motoriką paimant mažus makaronus.
Antra, žaidimai su plastelinu/modelinu. Tai kitas smagus būdas per žaidimus kartu su vaikučiu lipdyti įvairias smulkias figūras. Kartu galima su vyresniais vaikučiais išsirinkti ką norėtų nulipdyti ant lapo- tai ne tik lavina vaizduotę bet ir pirštukus, nes reikia tikrai nemažai skirtingų judesių.
Trečia, namuose tikrai galima dažnai rasti lego kaladėlių, jas galima pritaikyti su vaiku statant bokštus, šias kaladėles statant vieną ant kitos, reikalauja ir susikaupimo ir rankų kordinacijos, jog detalės gražiai stovėtų. Šį būdą galima taip pat pritaikyti- statyti pagal skirtingas spalvas ir jų sekas, pagal atitinkamą skaičiuką.
Ketvirta, piešimas įvairiomis priemonėmis, tai ne tik padeda vaikams atsipalaiduoti, sukoncentruoti dėmesį, bet tai puikus būdas po truputį lavinti smulkiąją motoriką.
Penkta, vaikučių skatinimas pažinti juos supančią aplinką per rankas ir pirštukus. Skatinti vaikučius liesti įvairius paviršius, terpes. Tai gali būti namuose esantys daiktai- kempinėlės, grublėti paviršiai, sagos, segtukai, užtrauktukai, raišteliai.
Žaidimai su sensoriniais lytėjimo žaislais
Žaidimai su skirtingų tekstūrų žaislais gali skatinti jutiminį suvokimą ir koordinuotus pirštų judesius.
Kepimas, virimas
Įtraukus vaiką į paprastas maisto gaminimo užduotis, pavyzdžiui, maišant, pilant ir pjaustant minkštus ingredientus (žinoma, prižiūrint tėveliams), galima ne tik lavinti smulkiąją motoriką, bet ir po truputį supažindinti vaiką su kasdienėmis veiklomis.
Drabužių ir rankšluosčių lankstymas
Tai netradicinis, tačiau neįtikėtinai efektyvus smulkiosios motorikos lavinimo pavyzdys! Išmokykite vaiką tvarkingai sulankstyti drabužius ar rankšluosčius. Tam tikrai prireiks tikslumo ir rankų bei akių koordinacijos!
Smulkiosios motorikos gebėjimai yra tiesiogiai susiję ir su vaiko kalbos raida. Tad, kai vaikas atlieka įvairius pirštų judesius, skatinamas ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, padedant tobulėti smegenų brandai. Galima pasirinkti žaislus, kurie skatina pirštų judesius, kaip pavyzdžiui, rakteliai, kubeliai, konstruktoriai, kaladėlės. Taip pat būtinai pasitelkite skirtingų spalvų rašymo priemones, pieštukus, teptukus. Skatinti brėžti linijas, apskritimus, kvadratus ir kitas elementarias formas - visa tai lavina tikslumą ir koordinaciją. Leiskite vaikams klijuoti, lankstyti popierių, karpyti įvairias formas, lipdyti iš modelino. Svarbiausia čia - ne rezultatas, o procesas!
Leiskite vaikams pagal spalvas surūšiuoti pupeles į skirtingas lėkštes, verti tuščiavidurius makaronus, spalvinti kartu ryžius. Tai ne tik lavins smulkiąją motoriką, bet kartu ir stimuliuos vaiko pojūčius.
Smulkiosios motorikos lavinimas nėra atskira veikla, kurią reikia atlikti kaip namų darbus. Tai turėtų tapti natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Vienas ketverių metų vaikas jau puikiai karpo žirklėmis, kitas to paties amžiaus dar tik mokosi laikyti pieštukę. Tai visiškai normalu! Atminkite ir tai, kad smulkioji motorika formuojasi iki pat paauglystės. Todėl neskubėkite ir nesijaudinkite, jei kažkas nepavyksta iš karto.
Smulkiosios motorikos lavinimas vaikams
Smulkiosios motorikos įgūdžiai apima įvairias veiklas, kurias vaikai mokosi ir tobulina nuo mažų dienų. Tai gali būti rašymas, piešimas, lipdymas, konstravimas, manipuliacinės veiklos su smulkiais daiktais ir kt. Suprantama, smulkiosios motorikos įgūdžiai taip pat turi didelę praktinę naudą kasdieniniame gyvenime. Gebėjimas tinkamai naudotis įrankiais ir kitomis priemonėmis leidžia vaikams savarankiškai valgyti, rengtis, rūpintis savo asmenine higiena.
Smulkiosios motorikos lavinimas naudojant įvairius žaislus, pratimus ir žaidimus padeda vaikui išmokti spausdinti, megzti, rišti segtukus, tinkamai rašyti skaičius ir raides. Tai gali būti raktų rakinimas, dėžutės su smulkiomis skylutėmis arba grandinėlės su mažais dirželiais ir panašiai.
Žaislai, skirti smulkiosios motorikos lavinimui:
- Dėlionės ir konstruktoriai, skatinantys rankų ir pirštų koordinaciją.
- Smulkiajai motorikai lavinti tinkami žaislai: žaidimai su manipuliaciniais elementais, rakteliais ar klijuote, skatinantys pirštų jautrumą ir motorikos valdymą.
Pratimai ir veiklos smulkiosios motorikos lavinimui:
- Pynimas, karpymas, varstymas ir lipdymas - veiklos, lavinančios pirštų jautrumą ir kontrolę.
Priemonės ir įrankiai:
- Smulkioji rašymo priemonė (plunksna arba pieštukas), skatinanti smulkiųjų raumenų rašymą ir rankų jėgos kontrolę.
Smulkiosios motorikos žaidimai ir užduotys:
- Sukurti pirštų miklumo ir ištvermės užduotis: tai gali būti rašymas, drobės / popieriaus kirpimas, dėlionių dėliojimas ir panašiai.
Ergoterapijos sesijos ir speciali parama:
- Ergoterapeuto vedamos veiklos, skirtos individualiam smulkiosios motorikos lavinimui.
Kiekvienas tėvas ar mama tikrai yra pastebėjęs, kaip mažylis stengiasi suimti smulkų daiktą dviem pirštukais arba kaip sunkiai jam sekasi užsisegti sagas. Tai visiškai normalu! Smulkioji motorika - tai gebėjimas tiksliai valdyti mažuosius raumenis, ypač rankų ir pirštų. Smulkiosios motorikos vystymasis tiesiogiai susijęs su vaiko intelekto plėtote.
Mokykloje: rašyti, piešti, kirpti, klijuoti, naudotis liniuote ir kitais mokymosi įrankiais.
Kasdieniniame gyvenime: savarankiškai apsirengti, užsisegti sagas ir užtrauktukus, surišti batų raištelius, valgyti šakute ir peiliu.
Žaidimų metu: konstruoti iš smulkių detalių, lipdyti, piešti detalizuotus piešinius, žaisti stalo žaidimus.
Namie galite sukurti tikrą smulkiosios motorikos lavinimo centrą!
- Virtuvės pagalbininkai: Leiskite vaikui padėti ruošti maistą. Smulkinti žoleles, maišyti tešlą, formuoti koldūnėlius ar kepti sausainių figūrėles - puikus būdas lavinti pirštukų vikrumą.
- Sagų ir užtrauktukų žaidimai: Surinkite senas drabužių dalis su įvairiomis užsegiomis.
- Smulkių daiktų rūšiavimas: Pupelės, makaronai, sagutės, monetos - visa tai puikiai tinka rūšiavimo žaidimams. Galite prašyti vaiko sudėti daiktus pagal spalvą, dydį ar formą.
- Plastelino ir molio darbeliai: Minkymas, spaudimas, formavimas - tai puikus treniruoklis rankų raumenims.
- Piešimas ir spalvinimas: Pradėkite nuo storesnių pieštukų ir palaipsniui pereikite prie plonesnių. Spalvinimo knygelės su smulkiais raštais puikiai tinka vyresniems vaikams.
- Karpymas žirklėmis: Pradėkite nuo tiesių linijų karpymo, paskui pereikite prie kreivų ir galiausiai - prie sudėtingų figūrų.
- Aplikacijos kūrimas: Klijuokite spalvotos popieriaus gabalėlius, sukurkite koliažus iš žurnalų iškarpos.
- Siuvimo pradmenys: Vyresniems vaikams (nuo 5-6 metų) galite pasiūlyti paprastus siuvimo darbus. Pradėkite nuo didelių skylučių ir storo siūlo.
- Skalbinių segtukai: Segkite juos ant dėžės krašto, ant virvės ar net ant vaiko drabužių.
- Butelių kamšteliai: Rinkite įvairių spalvų kamštelius ir naudokite juos mozaikos kūrimui, rūšiavimui ar net kaip žetonus žaidimuose.
- Lipdukai: Vaikai tiesiog dievina lipdukus! Leiskite jiems klijuoti ant popieriaus, kurti istorijas su lipdukiniais personažais.
- Gumytės plaukams: Užmaukite jas ant pirštų, ant pieštukų, sukurkite spalvų sekas.
1-2 metai: Mažyliai dar tik mokosi valdyti savo pirštukus. Jiems tinka stambūs daiktai, kuriuos galima čiupinėti, mėtyti, dėti į dėžutes.
2-3 metai: Vaikai jau gali bandyti naudoti žirkles (su priežiūra!), lipdyti iš plastilino, piešti storais pieštukais.
3-4 metai: Šiame amžiuje vaikai jau gali atlikti sudėtingesnes užduotis - karpyti pagal linijas, naudoti klijus, bandyti rašyti pirmas raides.
4-5 metai: Ikimokyklinio amžiaus vaikai jau gali atlikti gana tikslias užduotis - siūti paprastus siūlus, rašyti raides, piešti detalizuotus piešinius.
5-7 metai: Mokyklinio amžiaus vaikai turėtų jau gerai valdyti smulkiuosius judesius.
Svarbiausias dalykas - vaikas turi norėti dalyvauti veikloje. Žaidimo forma: Viskas turi būti pateikta kaip žaidimas, o ne kaip „pamoka”. Kartu su vaiku: Darykite užduotis kartu. Giriate už pastangas: Svarbu girti ne tik rezultatą, bet ir pastangas. Trumpos sesijos: Geriau 10 minučių smagaus žaidimo nei 30 minučių prievartavimo. Įvairovė: Keiskite veiklas, kad vaikui nebūtų nuobodu.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaikams #veiklos #skirtos #smulkiajai
