Priešlaikinis gimdymas - tai intensyvūs gimdos raumenų susitraukimai, jaučiami gerokai iki 37-os savaitės. Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, yra laikomas priešlaikiniu. Apie 5-15 proc. naujagimių gimsta neišnešioti, t. y. 22-37 nėštumo savaitę. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Priešlaikinis gimdymas yra problema, su kuria susiduria moterys visame pasaulyje. Nėščioms moterims, turinčioms žinomų rizikos veiksnių, patariama tinkamai prižiūrėti gimdymą.
Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos. Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu. Pati svarbiausia priežastis, kuri, manoma, kad sukelia apie 40-60 proc. priešlaikinių gimdymų, yra infekcija. Dažniausiai tai jokių simptomų nesukeliantys mikrobai, gyvenantys moters lytiniuose ar šlapimo takuose, rečiau - vadinamoji sisteminė, t.y. Priešlaikinis gimdymas dažnai neišvengiamas, jei prasideda kraujavimas dėl placentos atšokimo ar pirmeigos, nėščiajai vystosi preeklampsija (kyla kraujo spaudimas ir pakenkiami inkstai), sulėtėja vaisiaus augimas.
Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus. Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos.
Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc. Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.
Jei grėstų gimdyti anksčiau nei 34-ą savaitę, galbūt gydytojai dar galės uždelsti gimdymą keliomis dienomis. Kortikosteroidai gali padėti pagerinti jūsų kūdikio plaučių brandą. Juos skyrus iki gimimo, ne tik gerokai padidėja neišnešioto naujagimio kvėpavimo galimybės, bet jiems rečiau kraujuoja į smegenis (o tai reiškia geresnes neurologinio vystymosi galimybes), rečiau būna enterokolitas ir sepsis po gimimo. Kadangi dažniausia priešlaikinio gimdymo priežastis - infekcija, anksčiau bandyta jį stabdyti skiriant antibiotikų. Pastaraisiais metais to atsisakyta, nes pastebėta, jog kol nėra nutekėję vaisiaus vandenys, antibiotikai tik užmaskuoja infekciją, o sergančio vaisiaus neišgydo, neapsaugo jo nei nuo priešlaikinio gimimo, nei nuo infekcinių komplikacijų po gimimo, bet sutrikdo normalią jo žarnyno mikroflorą.
Gera žinia, kad dėl šiuolaikinės medicinos laimėjimų, jau net 22 savaičių ankstukai gali išgyventi. Svarbiausias veiksnys, didinantis tokio mažo naujagimio išgyvenimo tikimybę ir galimybę augti sveikam, yra būtent gimimas ligoninėje, turinčioje specializuotus naujagimių intensyviosios terapijos skyrius ir specialistus, nuolat gydančius tokius mažus pacientus. Jei į perinatalinį centrą tenka pervežti jau gimusį labai mažo svorio neišnešiotą naujagimį, tai gerokai sumažina jo šansą augti sveikam. Įrodyta, jog svarbiausias veiksnys, didinantis tokio mažo naujagimio išgyvenimo tikimybę ir galimybę augti sveikam, yra būtent gimimas ligoninėje, turinčioje specializuotus naujagimių intensyviosios terapijos skyrius ir specialistus, nuolat gydančius tokius mažus pacientus.
Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.
Neišnešioto Kūdikio Maitinimas ir Priežiūra
Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį. Nenustebkite, jog žystį jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis. Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti. Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti. Jei vaikelis atkeliavo ankščiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimimo, tačiau galbūt kiek kitaip. Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yara laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto). O vėliau, kai tik vaikelis yra stabilios būklės ir savarankiškai kvėpuoja, jis gali būti glaudžiamas prie krūties pirmosioms pamokoms. Palaipsniui naujagimis pradės suvalgyti vis didesnį kiekį pieno, tačiau kiekvienam naujagimiui kelias iki pilno žindymo yra individualus.
Nesvarbu kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali. Svarbu suprasti, kad neretai šiam naujam įgūdžiui suformuoti gali prireikti laiko ir dažnai perėjimas nuo maitinimo iš buteliuko prie žindymo neįvyksta iškart. Vaikutis gali neimti krūties, žįsti netaisyklingai arba prigludęs prie krūties pažįsti labai trumpai ir atsitraukti ar netgi verkti. Tai visiškai nereiškia, kad vaikutis nenori ar negali žįsti, tiesiog jam toks valgymo būdas kol kas yra neįprastas. Šiame etape svarbu nenuleisti rankų ir kaskart naujagimiui parodžius norą žįsti bandyti jį priglausti, net jeigu ir visai trumpam. Jeigu kūdikis visai atsisako imti krūtį, pradėkite nuo ilgo ir dažno oda prie odos kontakto. Tuomet leiskite kūdikiui pabūti prisiglaudus prie krūties, net jeigu jis nežinda. Po kelių dienų ar savaičių kūdikis tikrai pradės žįsti, o tuomet jau tik laiko klausimas kada pavyks pereiti žindymo tik iš krūties.
Pirmiausia stengiamasi, kad ligoninėje mamos savo per anksti gimusius kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios. Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs. Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo. Taip nėra. Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas. Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs. Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant. Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti. Juk viskas gerai, vaikutis pats mokosi žįsti. Žengtas didelis žingsnis į priekį. Kai moteris rami, atsipalaiduoja refleksai, smegenyse ir krūtyse atsiranda pakankamai pieno. Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl maitinti reikės dažniau. Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą.
Naujagimio kasdienė priežiūra | Paskaita su akušere
Nereikėtų skubėti. Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai. Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos gydytojas. Nepamirškite, kad pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų. Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D.
Priešlaikinį gimdymą patyrusios moterys nerimauja dėl kitų nėštumų ir baiminasi, kad jis taip pat gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Dažnai priešlaikinį gimdymą patyrusiai moteriai gali itin stipriai reikštis kaltės ar nusivylimo jausmas, o visa tai palydėti - ir baimė, ir neviltis. Kaip ir patyrus bet kokią gimdymo traumą, svarbu - artimųjų, ypač vyro, dėmesys ir supratimas. Būti šalia, palaikyti ir išklausyti - geriausia, ką gali padaryti antroji pusė. Net jei daug įtampos, sunku ir nemalonu - nuo situacijos niekur nepabėgsi. „Mes kartu“, „išgyvensime tai“ - stiprios frazės, kurios neretai gydo. Nereikia mėginti neigti fakto ir sakyti, kad „vėliau bus geriau“, „viskas praeis“. Moteris šiuo momentu išgyvena „čia ir dabar“ akimirką, todėl pernelyg optimistiniai teiginiai gali dar labiau išmušti iš pusiausvyros. Kartais psichologinis skausmas gali pasireikšti ir fiziniais pojūčiais, kuriuos apčiuopti sunku, nes... jų nėra. Išsityrus ir neradus jokių medicininių indikacijų, sveikatos problemos reikėtų ieškoti psichinėje sveikatoje. Šiuo atveju geriausiai padės specialistas, kuris padės susivokti savyje ir savose emocijose, o tai galimai garantuos sėkmingą kito nėštumo patirtį, mat neliks išankstinių baimių. Sėkmingas praeities išgyvenimas, pasitikint specialistais ir patyrus partnerio dėmesį bei supratimą, kito nėštumo metu turėtų „paleisti“ nerimą ir įtampą. Kad ir kaip norėtųsi atsikelti ir pradėti naują dieną nuo balto popieriaus lapo, nepraleiskite liūdesio, ne eliminuokite jo. Kalbėkite ir kalbėkitės, būkite su artimaisiais. Reikia išgyventi šią akimirką, nes niekas patirtos situacijos iš gyvenimo neištrins. Pajauskite savo kūną, atraskite fizinę pusiausvyrą, nes dažnu atveju viskas susikaupia galvoje.
Priešlaikinio gimdymo istorija padidins riziką vėl patirti tą patį. Prieš laiką pagimdžius vieną kartą, kito nėštumo metu prieš laiką gimdo 15 proc. moterų, po patirtų dviejų priešlaikinių gimdymų ši rizika išauga iki 30 proc., o po trijų - iki 45 proc. Jei vandenys nutekėjo prieš 37 savaitę arba jūs jaučiate pilvo skausmus, jums kraujuoja iš makšties ar prasidėjo gimdos susitraukimai, turėtumėte susisiekti su gimdykla ir pasirūpinti, kad jus greitai apžiūrėtų akušerė arba gydytojas. Taip pat pažiūrės, ar nėra infekcijos požymių, juolab dabar, kai nebėra apsauginės dalies. Jeigu yra didelė infekcijos grėsmė, jie norės sužadinti arba paskatinti gimdos sąrėmius sintocinono infuzija, kad kuo greičiau pagimdytumėte kūdikį. Taip pat turite iškart paskambinti į gimdymo namus, jei vandenys dar nenubėgo, bet manote, kad prasidėjo sąrėmiai arba pasišalino gimdos kaklelio kamštis. Jūs būsite paprašyta atvykti tuojau pat, tada jus nuodugniai apžiūrės ir skirs lovos rėžimą. Dar į veną gali skirti ritodrino. Šis vaistas (veikia panašiai kaip „Ventolin“ inhaliuojami vaistai, kuriuos vartoja astma sergantys asmenys) atpalaiduoja gimdą ir stabdo susitraukimus. Naujesnis vaistas yra atosibanas. Jis toks pat veiksmingas ir sukelia mažiau šalutinių poveikių, tačiau brangesnis. Jeigu dangalai sveiki, o sąrėmiai švelnūs, gulėjimas lovoje, vartojant arba nevartojant vaistų, gali sustabdyti gimdymo pradžią net jei gimdos kaklelis ėmė atsidarinėti. Kai tik sąrėmiai baigsis, jūs galėsite vykti namo, tačiau likusį nėštumo laikotarpį turėsite būti ypač atsargūs ir vengti sekso. Tačiau jeigu sąrėmiai akivaizdžiai smarkūs, net vartojant vaistus sunku sulaikyti gimdymą ilgiau kaip 48 valandoms. Šis laikas itin svarbus kūdikiui. Jus galima perkelti į ligoninę, turinčią specializuotą naujagimių priežiūros skyrių, yra galimybė sušvirkšti jums priešgimdyminių steroidų, padedančių subręsti kūdikio plaučiams. Kūdikiui iki 34 savaitės pasilikti gimdoje kur kas geriau, negu gimti, todėl jums gali būti patarta vartoti vieną iš pirmiau minėtų vaistų, stengiantis sustabdyti ar sumažinti gimdos susitraukimus. Vis dėlto negalima manyti, kad kokie nors dabar esami vaistai yra tinkami stabdyti gimdos veiklą, jeigu ji buvo sužadinta per anksti.
tags: #prieslaikinio #gimdymo #vaiko #maitinimas #zondu #prieziura
