Šlapimo spalva gali daug ką pasakyti apie jūsų organizmo būklę, pradedant nuo hidratacijos lygio iki galimų sveikatos problemų. Sveikas šlapimas paprastai būna nuo šviesiai geltonos iki gintaro spalvos, o jo atspalvis priklauso nuo skysčių kiekio organizme. Pigmentas, vadinamas urochromu arba urobilinu, suteikia šlapimui geltoną spalvą. Kuo daugiau skysčių geriate, tuo šviesesnis tampa šlapimas, o kuo mažiau - tuo intensyvesnė jo spalva.
Nėštumo metu moters organizme padidėja kraujo tūris, todėl šlapimas dažnai būna skaidresnis ir blyškesnis.
Šlapimo spalvų įvairovė ir jos priežastys
Šlapimo spalva gali kisti dėl įvairių priežasčių, įskaitant maistą ir vaistus:
- Rudas šlapimas: Dažniausiai jį sukelia fava pupelės, taip pat tam tikri antibiotikai (pvz., metronidazolas, nitrofurantoinas) ar vidurius laisvinantys vaistai.
- Šviesiai rudas šlapimas: Gali signalizuoti apie inkstų ligas, nepakankamumą ar raumenų suirimą (rabdomiolizę), kuri gali atsirasti po ekstremalaus fizinio krūvio.
- Oranžinis šlapimas: Gali atsirasti dėl vitamino C ir karotino (pvz., iš morkų), antibiotiko rifampicino, vaisto fenazopiridino ar kepenų ligų, kurias sukelia padidėjęs bilirubino kiekis.
- Raudonas / rausvas šlapimas: Maistas, pavyzdžiui, burokėliai ir uogos, gali sukelti šią spalvą. Tačiau tai taip pat gali būti kraujo požymis šlapime, rodantis šlapimo takų infekciją (ŠTI), inkstų akmenis, inkstų ar šlapimo pūslės vėžį, arba retą kraujo ligą, poli-citemiją verą. Svarbu atkreipti dėmesį, ar šlapimo paraudimas yra susijęs su skausmu.
- Mėlynas / žalias šlapimas: Dažniausiai sukelia maistiniai dažai, vitaminas B (žalia spalva), arba tam tikri vaistai (pvz., amitriptilinas, propofolis, indometacinas). Žalia spalva taip pat gali atsirasti dėl pseudomonų bakterijų infekcijos.
- Drumzlinas šlapimas: Paprastai rodo infekciją, pavyzdžiui, ŠTI.
Jei šlapimo spalvos pakitimai neišnyksta per parą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Šlapimo tyrimas kūdikiams: kada ir kaip?
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl kūdikio šlapimo spalvos ir kvapo. Ypač neramina, kokios spalvos turėtų būti naujagimio šlapimas. Sveiko naujagimio šlapimas paprastai būna bespalvis arba šviesiai gelsvas.
Profilaktiškai tirti kūdikio šlapimą, jei jis gerai jaučiasi, yra taisyklingai maitinamas ir jo svoris auga nuosekliai, nėra būtina. Tinkamai surinkti kūdikio šlapimą gali būti sudėtinga, o netinkami rezultatai gali sukelti nepagrįstą nerimą.
Tačiau, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo ar jam prastai auga svoris, šlapimo tyrimas gali padėti nustatyti ar patikslinti negalavimo priežastį. Šlapimo pokyčiai dažnai rodo šlapimo organų sistemos problemas. Aukšta temperatūra gali signalizuoti infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą.
Kaip tinkamai surinkti kūdikio šlapimą tyrimui?
Norint gauti tikslius tyrimų rezultatus, svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Specialūs maišeliai šlapimui surinkti dažnai nėra labai tikslūs, nes šlapimas liečiasi su išorine aplinka, todėl į jį gali patekti bakterijų ar kitų nešvarumų. Tikslesni rezultatai pasiekiami, jei šlapimas surenkamas tiesiai į sterilų indelį.
Jei kūdikis jau naudojasi puoduku, šlapimą pasėliui (bakterijų rūšiai ir kiekiui nustatyti) reikia rinkti į sterilų indelį. Puodukas, net ir švariai išplautas, nėra sterilus.
Prieš renkant šlapimą, kūdikio lytiniai organai turi būti švarūs. Juos reikia apiplauti po tekančio vandens srove, o ne vonelėje. Mergaitėms svarbu atsargiai apiplauti lytinių lūpų tarpą, berniukams - atitraukti apyvarpę.
Vatos naudojimas šlapimui surinkti yra netinkamas, nes toks šlapimas netinka tyrimams.
Paimtą šlapimą į laboratoriją reikėtų nuvežti kuo greičiau, ne vėliau kaip per pusvalandį, laikant kambario temperatūroje. Bendram tyrimui pakanka 15-20 ml šlapimo.
Kada reikėtų sunerimti dėl kūdikio šlapimo?
Pagrindiniai požymiai, rodantys galimas inkstų ar šlapimo organų sistemos ligas kūdikiui, yra šie:
- Pakitusi šlapimo spalva (geltonos ar rusvos dėmės sauskelnėse, primenančios pūlingas išskyras).
- Nemalonus, aštresnis šlapimo kvapas.
- Neramus kūdikis, kuris riečiasi nuo skausmo šlapindamasis.
- Vyresnis vaikas gali skųstis skausmu šlapinantis, dažniau bėgioti į tualetą ar suspausti kojytes.
- Aukšta temperatūra.
Nors paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra itin pavojingos ir lengvai išgydomos, pavojingesnės gali būti įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ligos. Laiku negydomos ar netinkamai gydomos jos gali turėti rimtų pasekmių.
Šlapimo spalvos ir jos reikšmės papildomai
Blyškiai geltona spalva: Paprastai rodo gerą hidrataciją. Jei šlapimas per šviesus, gali reikšti, kad geriate per daug vandens.
Ryškiai geltona spalva: Gali atsirasti dėl didelių vitaminų (ypač B grupės, pvz., B2 - riboflavino) dozių. Tai nekenksmingas ženklas, rodantis organizmo persotinimą.
Purpurinė spalva: Gali būti susijusi su reta medžiagų apykaitos liga - porfirija. Taip pat gali atsirasti dėl kateterio ir jame esančių bakterijų, išskiriančių indirubiną.
Ruda spalva: Be jau minėtų priežasčių (fava pupelės, vaistai), gali signalizuoti inkstų ar kepenų sutrikimus, šlapimo takų infekcijas, arba raumenų sužeidimus po didelio fizinio krūvio.
Žalia ar mėlyna spalva: Be maistinių dažų ir vaistų, gali būti susijusi su retu paveldimu sutrikimu - šeimine gerybine hiperkalcemija (mėlynų vystyklų sindromas) arba šlapimo takų infekcijomis, kurias sukelia pseudomonas bakterijos.
Oranžinė spalva: Be maisto ir vaistų, rudos ar tamsiai oranžinės spalvos skaidrus šlapimas gali reikšti kepenų ligas. Šlapimas gali būti ir putojantis. Tamsios "Coca colos" spalvos šlapimas gali signalizuoti ūmų inkstų uždegimą.
Drumstas šlapimas: Gali reikšti infekciją (ŠTI, šlapimo pūslės uždegimą, inkstų uždegimą), nes jame yra daug leukocitų, bakterijų ir baltymo.
Rausvas šlapimas: Jei nevartojote burokėlių ar vaistų, tai gali reikšti inkstų akmenligę, pūslės uždegimą ar net šlapimo pūslės vėžį.
Svarbu atsiminti, kad dauguma šlapimo spalvos pakitimų nėra pavojingi. Tačiau, jei abejojate ar pastebite kitų nerimą keliančių simptomų, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
