Lietuvos Respublikos prezidentas - Lietuvos valstybės vadovas.
Prezidento institucijos Įkūrimas ir Raida
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė šalies Nepriklausomybę. Institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 m. pabaigos valdė Nepriklausomą Lietuvą. 1919 m. sausį bolševikams okupavus Vilnių, Vyriausybė ir ministerijos perkeltos į Kauną. 1919 m. balandžio 4 d. jame Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją, Antaną Smetoną išrinko pirmuoju Lietuvos Prezidentu. 1919 m. rugsėjo 1 d. 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 1920 m. birželio 10 d. paskelbta laikinoji Konstitucija. Joje įtvirtinta, kad šalies prezidentą renka Seimas. 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Konstitucija, paskelbti rinkimai į Pirmąjį Seimą. 1922 m. lapkričio 13 d. 1923 m. vyko rinkimai į Antrąjį Seimą. Jis A. 1926 m. birželio 7 d. Trečiasis Seimas prezidentu išrinko Kazį Grinių. Trečiojo Seimo dauguma - kairiosios partijos - valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai bei jų vyriausybė vykdė liberalias reformas. Panaikinta cenzūra, siūloma sumažinti algas kunigams, priimtas amnestijos įstatymas, o numatomas kariuomenės mažinimas būtų palietęs daugelio karininkų interesus. Pastarųjų nepasitenkinimu ir pasinaudojo tautininkai ir krikščioniškosios partijos. Jos, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodžio 17 d. K. Grinių privertė atsistatydinti. Lietuvoje įsivyravo autoritarinis valdymas. A. 1940 m. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę Atkuriamojo Seimo pirmininku ir faktiniu pirmuoju Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovu išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską. Vytautas Landsbergis paskelbus 1990 m. kovo 11 d. 1992 m. spalio 25 d., su Seimo rinkimų pirmuoju turu, pravestas konstitucinis referendumas. 1993 m. sausio 25 d. - vasario 14 d. vyko pirmųjų prezidento rinkimų kampanija. Tą dieną į apylinkes balsuoti atėjo ~2 mln. Lietuvos piliečių, kurių 1,2 mln (~60%) balsavo už A. Brazauską. 1998 m. 1998 m. sausio 5 d. Valdas Adamkus išrinktas penktuoju prezidentu. Jis 1998 m. vasario 26 d. inauguruotas. D. 2002 m. V. Adamkus balotiravosi antrai kadencijai, bet antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. 2003 m. vasario 26 d. R. 2004 m. Seimas už priesaikos sulaužymą pašalino R. Paksą iš prezidento pareigų. 2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai V. 2009 m. gegužės 17 d. per pirmąjį rinkimų turą, prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. 2014 m. gegužės 11 d. 2019 m. gegužės 26 d. Lietuvos piliečiai prezidentu išrinko Gitaną Nausėdą. 2024 m. gegužės 26 d. Jis vadovauja Valstybės gynybos tarybai. Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką.
1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos.
Po 1926 m. karinio perversmo Jonas Staugaitis ir Aleksandras Stulginskis laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 1926 m. gruodžio 18 d.
Seimo Pirmininkas Algirdas Brazauskas laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m.
Valdas Adamkus (g. 1998 m. 2003 m. Rolandas Paksas (g. 2003 m. 2004 m. 2004 m. balandžio 6 - liepos 12 d. Valdas Adamkus (g. 2004 m. 2009 m. Dalia Grybauskaitė (g. 2009 m. 2009 m. 2019 m. Gitanas Nausėda (g. 2019 m.
Žymūs Lietuvos Prezidentai
Antanas Smetona (1874-1944) - tarpukario Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras, Nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Jis gimė gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Vilkmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnų kaime. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Šias pareigas ėjo iki 1920 m. balandžio 19 d. 1926 m. gruodžio 17 d. karinio valstybinio perversmo metu A. Smetona buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Valstybės Vadu. 1926 m. gruodžio 19 d., po valstybės karinio perversmo, Lietuvos Respublikos Seimas A. Smetoną išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu. Į šias pareigas jis buvo perrinktas 1931 ir 1938 metais. Lietuvos prezidento pareigas ėjo iki 1940 m.
Dalia Grybauskaitė - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.). 2009 m. gegužės 17 d. per pirmąjį rinkimų turą, prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. 2014 m. gegužės 11 d.
Gitanas Nausėda - dabartinis Lietuvos prezidentas, einantis pareigas nuo 2019 m. liepos 12 d. 2019 m. gegužės 26 d. Lietuvos piliečiai prezidentu išrinko Gitaną Nausėdą.
Prezidento Rinkimai ir Vykdomoji Galia
1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas.
2020 m. rugpjūčio 9 d. vyko eiliniai šalies prezidento rinkimai, kuriuose vėl dalyvavo A. Lukašenka. Rinkimuose buvo neleista dalyvauti keliems stipriems opozicijoms veikėjams, kurie buvo įkalinti ar priversti palikti šalį. Pagal šalies Centrinės rinkimų komisijos duomenis A. Lukašenka surinko daugiau kaip 80 % rinkėjų balsų, o opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja - daugiau kaip 10 %. Po šių rezultatų paskelbimo visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje kilo daug abejonių dėl jų tikslumo, šalies miestuose prasidėjo žmonių susibūrimai, mitingai, juos pradėjo slopinti Baltarusijos milicijos ir kitos karinės pajėgos. S. Cichanovskaja paskelbė save laikanti prezidento rinkimų nugalėtoja.
Politologas Kęstutis Girnius pastebėjo, kad per pirmuosius dvejus prezidentavimo metus G.Nausėdai labiausiai sekėsi užsienio politikoje. „Nors jis toliau vykdo tradicinę Lietuvos politiką be didesnių pokyčių, didelis dėmesys - Rytų partneriams. Jis labai veiksmingai ir greitai reagavo į įvykius Baltarusijoje - praeitą vasarą per demonstracijas ir areštus, šiemet, kai buvo pagrobtas lėktuvas. Tokiu būdu bendrame kontekste jis įtvirtino Lietuvą kaip Baltarusijos liaudies pagrindinę gynėją. Tai, manau, Lietuvai yra naudinga, tai įvertina ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys“, - kalbėjo K.Girnius. Tuo metu vidaus politikoje, politologo teigimu, G.Nausėda daugiausia dėmesio skiria savo nesutarimams su konservatoriais. „Priešinasi jų pastangoms neutralizuoti ar sumažinti jo galias ir vidaus, ir užsienio politikoje. Kol kas jis ganėtinai sėkmingai tai vykdo, matyti, kad jam tai rūpi. Atrodo, kad G.Nausėda jau mėgina telkti savo elektoratą, mėgina rasti sąjungininkų Seime“, - įvertino politologas.
Profesorius Romas Lazutka svarstė, jog šalies vadovo iniciatyvą socialinėje srityje tikrai pastebi. „Kalbant apie „gerovės valstybės“ idėją, reikia turėti galvoje prezidento galias. Jis gali inicijuoti įstatymus, ir, jeigu Seimas juos palaiko, tai jie ir priimami. Prezidento galios Lietuvoje nėra tokios didelės, bet tų galių ribose reikia pripažinti, kad prezidentas tam tikras pastangas ir iniciatyvas rodė“, - kalbėjo profesorius.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad dauguma G.Nausėdos siūlomų ekonomikos srities iniciatyvų prisideda prie prezidento apibrėžtos gerovės valstybės kūrimo, vis dėlto, Ž.Mauricas kelia klausimą dėl prioriteto pasirinkimo. „Akcentuojama, kaip mažinti pajamų nelygybę šalies viduje, tačiau per mažai akcentuojamas klausimas, kaip mažinti pajamų nelygybę lyginant Lietuvą su kitomis ES valstybėmis, ypač - Vakarų Europos valstybėmis“, - pastebėjo Ž.Mauricas.
Išskirtinės Asmenybės, Gimę Šią Dieną
1 d. 1956 m. gimė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).
4 d. 1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis. Lietuvių tapytojas.
4 d. 1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas. Lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
4 d. 1925 m. gimė Kazys Morkūnas. Lietuvių vitražistas. Vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų.
5 d. 1808 m. gimė Simonas Konarskis. 1830-1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą.
5 d. 1937 m. gimė Raimondas Vabalas. 20 a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
6 d. 1818 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
7 d. 1861 m. gimė Jonas Šliūpas. Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą.
7 d. 1869 m. gimė Donatas Malinauskas. Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
8 d. 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Lietuvių rašytoja.
8 d. 1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis. Lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).
9 d. 1760 m. gimė Antanas Strazdas. Lietuvių poetas, katalikų kunigas.
10 d. 1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas. Architektas.
10 d. 1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis. Lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
10 d. 1903 m. gimė Antanas Poška. Lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
10 d. 1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario (1965 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (2001 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2005 m.), J. G.
11 d. 1912 m. gimė Levas Vladimirovas. Lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas. 1955-1958 m.
14 d. 1900 m. gimė Jonas Prapuolenis. Lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms. 1937 m.
15 d. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis. (Slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas). Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.
15 d. 1940 m. gimė Vladas Česiūnas. Lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. - 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m.
16 d. 1846 m. gimė Jurgis Bielinis. Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą.
16 d. 1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas. Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
16 d. 1939 m. gimė Jonas Strielkūnas. Lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma.
16 d. 1947 m. gimė Raimundas Katilius. Lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
18 d. 1850 m. gimė Juozapas Montvila. Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
19 d. 1899 m. gimė Juozas Matulis. Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
22 d. 1609 m. gimė Jonas Kazimieras. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus.
22 d. 1786 m. gimė Joachimas Lelevelis. Lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. Tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m.
22 d. 1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.).
24 d. 1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara. Lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas.
25 d. 1885 m. gimė Juozas Balčikonis. Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai.
25 d. 1930 m. gimė Vytautas Ambrazas.
26 d. 1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Jų kariuomenės vadu buvo paskirtas Benediktas Kalinauskas. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius.
26 d. 1885 m. gimė Borisas Dauguvietis. Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais.
26 d. 1898 m. gimė Antanas Gustaitis. Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigados generolas (1937 m.). Lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m.
26 d. 1899 m. gimė Pranas Skardžius. Lietuvių kalbininkas. Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
27 d. 1880 m. gimė Feliksas Vizbaras.
27 d. 1940 m. gimė Antanas Šurna. Lietuvių aktorius.
28 d. 1951 m. gimė Kęstutis Antanėlis. Lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas. 1971 m. gruodžio 25 d. Vilniuje pirmasis Europoje pastatė A.
30 d. 1697 m. gimė Jonas Juraga-Giedraitis. Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752-1755 m. - Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant 1753 m.
30 d. 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, nes vyriausias amžiumi Seimo atstovas nemokėjo lietuviškai.
30 d. 1894 m. gimė Juozas Tonkūnas. Lietuvos švietimo ministras (1934-1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas. 1928 m.
31 d. 1880 m. gimė Petras Kalpokas. Vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų. XX a.
1 d. 1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu.
1 d. 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis. Poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame-aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų.
2 d. 1889 m. gimė Ignas Šeinius. Lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
2 d. 1909 m. gimė Stasys Vainiūnas.
3 d. 1897 m. gimė Juozas Stanulis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius.
3 d. 1954 m. gimė Vidmantas Bartulis. Lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas.
4 d. 1557 m. gimė Leonas Sapiega.
7 d. 1882 m. gimė Antanas Vienuolis-Žukauskas. Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas.
8 d. 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai. Architektai.
9 d. 1869 m. gimė Juozas Naujalis. Lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
9 d. 1921 m. gimė Bronius Babkauskas. Aktorius.
9 d. 1922 m. gimė Kazimieras Vasiliauskas. Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose.
11 d. 1879 m. gimė Jonas Biliūnas. Lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
12 d. 1838 m. gimė Stanislovas Išora. Kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
12 d. 1940 m. gimė Gediminas Baravykas. Architektas.
13 d. 1871 m. gimė Jurgis Matulaitis. Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius.
13 d. 1890 m. gimė Danielius Dolskis. Lietuvos daininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.
14 d. 1930 m. gimė Vytautas Žalakevičius. Vienas žymiausių lietuvių kino režisierių.
15 d. 1921 m. gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius. Kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje. 1987 m.
16 d. 1883 m. gimė Augustinas Voldemaras. Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką - ir krašto apsaugos ministras. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m.
17 d. 1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą.
17 d. 1875 m. gimė Petras Avižonis. Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas.
17 d. 1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius. Teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras.
17 d. 1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas. Kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
17 d. 1910 m. gimė Vladas Mikėnas. Šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą.
18 d. manoma, kad 1600 m. gime Kazimieras Semenavičius. Karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje.
18 d. 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius. Istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas.
18 d. 1882 m. gimė Juozas Tūbelis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras.
19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis - raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje - Gediminaičių stulpai.
21 d. 1909 m. gimė Antanas Ylius. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
22 d. 1941 m. gimė Algimantas Švėgžda.
22 d. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė.
23 d. 1720 m. gimė Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas). Žydų mokslininkas.
23 d. 1910 m. gimė Henrikas Radauskas.
23 d. 1918 m. gimė Vytautas Kasiulis. Lietuvių išeivijos dailininkas.
23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės.
24 d. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis. Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
24 d. 1912 m. gimė Marcė Katiliūtė. Grafikė. Jos I.Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m.
25 d. 1913 m. gimė Monika Mironaitė. Viena žymiausių lietuvių teatro aktorių.
25 d. 1921 m. gimė Liudas Dambrauskas. Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas. Prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas. Vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų.
25 d. 1944 m. gimė Petras Cidzikas. Vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų.
26 d. 1906 m. gimė Kazys Laucius. Lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
27 d. 1792 m. gimė Antanas Gelgaudas. 1830-1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas.
28 d. 1924 m. gimė Donatas Banionis. Vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.
2 d. 1873 m. gimė Jurgis Baltrušaitis. Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas.
3 d. 1791 m. priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europos ir antroji pasaulio šių laikų rašytinė konstitucija (pirmoji - 1787 m.
3 d. 1871 m. gimė Vincas Čepinskis. Lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą.
5 d. 1879 m. gimė Jurgis Šaulys. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Vienas Lietuvių demokratų partijos steigėjų. Lietuvių konferencijos rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
5 d. 1908 m. gimė Vytautas Bulvičius. Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais, kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius.
6 d. 1761 m. gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Lietuvos gamtininkas.
6 d. 1922 m. gimė Jonas Mikelinskas. Lietuvių rašytojas, prozininkas.
7 d. 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas.
1954 m. rugpjūčio 30 d. gimė Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka (Aliaksandras Ryhoravičius Lukašenka) - Baltarusijos prezidentas. Vienintelis šalies prezidentas, užimantis postą nuo pat jo įsteigimo 1994 m. Po 2020 m. prezidento rinkimų, kurių skaidrumas kvestionuojamas, A. Lukašenkos prezidento statusas tarptautinėje bendruomenėje ginčytinas. Dėl faktiškai autokratinio valdymo stiliaus, A.
1975-1982 m. tarnavo Sovietinės armijos pasienio daliniuose, dirbo komjaunimo ir komunistų partijos organuose. 1979-1991 m. 1982-1983 m. - kolūkio „Udarnik“ (Šklovo rajone) pirmininko pavaduotojas, 1983-1985 m. - Šklovo statybos medžiagų kombinato direktoriaus pavaduotojas, 1985-1987 m. - Šklovo raj. Lenino kolūkio partkomo sekretorius, 1987-1994 m. 1990 m. išrinktas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Nuo 1993 m. 1994 m. liepos 10 d. išrinktas Baltarusijos prezidentu (surinko 80 % balsų antrame ture). 1996 m. balandžio 2 d. su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė sutartį dėl Suverenių Respublikų Bendrijos įsteigimo. 1996 m. Baltarusijos parlamentas balsų dauguma nusprendė pradėti apkaltos procesą A. Lukašenkai. Tada jis, pasinaudojęs netvarkingos posovietinės konstitucijos suteiktomis teisėmis, surengė referendumą dėl vykdomosios valdžios išplėtimo, kurio metu buvo paleistas parlamentas. 2001 A. Lukašenka 75,65 % dauguma buvo išrinktas šalies prezidentu antrai kadencijai. Tačiau, pasak daugumos Europos Sąjungos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados politikų, tikroji Lukašenkos kadencija baigėsi dar 1999 m., ir sustiprinęs savo valdžią, A. 2005 m. spalį Lukašenka patvirtino sieksiantis trečios kadencijos. 2006 m. šalies opozicijos atstovai ėmė kelti protestus, nukreiptus prieš A. 2006 m. kovo 19 d. rinkimuose Lukašenka nugalėjo, gavęs net 84,2 % visų balsų. Po šių rinkimų į gatves išėjo daug opozicionierių, Baltarusijos ir užsienio šalių piliečių. Minsko centre apie 1 000 žmonių, siekdami rinkimų rezultatų perskaičiavimo, išstovėjo 4 d. Baltarusijos žiniasklaidos, protestuotojai buvo kaltinti chuliganizmu, o opozicija masinių riaušių organizavimu. Vėliau neramius protestuotojus milicija išvaikė, o kelis žmones, ypač aktyvius politikoje, suėmė 15 parų. „Pagrindiniu neramumų organizatoriumi“ pripažintas Aliaksandras Kozulinas, anksčiau jau prasižengęs viešajai tvarkai ir kaltintas šmeižto skleidimu apie prezidentą A. Po 2010 m. gruodžio 19 d. vykusių, galimai suklastotų rinkimų Aleksandras Lukašenka ketvirtą sykį tapo Baltarusijos prezidentu. Anot Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, A. Lukašenka surinko 79,65 % balsų (5 130 557), o rinkimų aktyvumas buvo 90,65 %. Rinkimų dieną per protesto akcijas du kandidatai buvo sumušti policijos. Opozicijos kandidatas Uladzimiras Niakliajevas (Vladimiras Nekliajevas), patyręs galvos traumą, Baltarusijos pareigūnų buvo išvestas iš ligoninės. Pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse pranešta apie maždaug 10 000 protestuotojų. 2011 m. balandžio 11 d. Minsko metro įvykdytas teroristinis išpuolis. Žuvo 15 žmonių, dar 203 sužeisti. Europos Sąjungos teigimu, tyrimas buvo netinkamai atliekamas ir teismas nedirbo remdamasis teisiniais pagrindais, todėl Vokietijos parlamentas oficialiai suabejojo tarptautinio tyrimo objektyvumu, apkaltindamas Interpolą sąmoningai priėmus „klaidingus“ įrodymus, pateiktus Baltarusijos tyrėjų. 2012 m. 2015 m. spalio 11 d. Baltarusijoje prasidėjo prezidento rinkimai. Tą pačią dieną vyriausybės opozicija surengė mitingą, skatindama Baltarusijos žmones boikotuoti rinkimus, nes jie gali būti vėl klastojami. Spalio 12 d. 2020 m. rugpjūčio 9 d. vyko eiliniai šalies prezidento rinkimai, kuriuose vėl dalyvavo A. Lukašenka. Rinkimuose buvo neleista dalyvauti keliems stipriems opozicijoms veikėjams, kurie buvo įkalinti ar priversti palikti šalį. Pagal šalies Centrinės rinkimų komisijos duomenis A. Lukašenka surinko daugiau kaip 80 % rinkėjų balsų, o opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja - daugiau kaip 10 %. Po šių rezultatų paskelbimo visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje kilo daug abejonių dėl jų tikslumo, šalies miestuose prasidėjo žmonių susibūrimai, mitingai, juos pradėjo slopinti Baltarusijos milicijos ir kitos karinės pajėgos. S. Cichanovskaja paskelbė save laikanti prezidento rinkimų nugalėtoja. Europos Parlamentas iki dabar nepripažinęs A. Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu. 2024 m. vasario 25 d. Aleksandras Lukašenka paskelbė kandidatuosiantis 2025 m. prezidento rinkimuose.
Šiemet Baltarusijos TV pranešė, kad gimtadienį Baltarusijos vadovas švenčia rugpjūčio 31 d. Oficialioje svetainėje biografija ištaisyta, tačiau yra likę senų pranešimų, kad prezidento gimtadienis - rugpjūčio 30 d. Kiek anksčiau A. Lukašenka pats minėjo, kad jo gimimo diena - rugpjūčio 31-oji ir pridūrė, kad ji sutampa su jo jauniausio sūnaus gimtadieniu. Prezidento spaudos tarnyba informavo, kad „prezidento gimimo diena nesikeitė ir visada buvo rugpjūčio 31 d.“.
1928 - gimė aktorius, poetas Kęstutis Genys.
1947 - gimė poetas Arvydas Ambrasas.
1984 - mirė kompozitorius Eduardas Balsys.
1126 - gimė Averojus, Ibn Rušdas, Ispanijos arabų filosofas.
1801 - gimė italų kompozitorius Vincenzo Bellini.
1901 - Paryžiuje gimė prancūzų rašytojas, menotyrininkas, visuomenės veikėjas, kovotojas ir politikas Andre Malro, sukūręs „muziejaus be sienų“ koncepciją. Egzistencialistas. Buvo pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru (1958-1969).
2003 - eidamas 81-uosius metus mirė žymus Dagestano poetas Rasulas Gamzatovas. Dagestano liaudies poetas R.Gamzatovas gimė 1923 m. Buvo SSRS rašytojų sąjungos narys nuo 1943 metų, nuo 1950 metų - Dagestano rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas.
2010 - menininko Anri Matiso sukurta didelė bronzinė skulptūra, vaizduojanti moterį iš nugaros, buvo parduota už beveik 49 mln.
tags: #prezidentas #gimes #anksiai
