Šeima ir darželis yra dvi pagrindinės ir svarbiausios auklėjimo institucijos. Tėvai - pirmasis sunkumų įveikimo, bendradarbiavimo, viskuo dalijimosi pavyzdys vaikui. Vaikui atėjus į darželį, į socializacijos procesą įsitraukia ir mokytojai. Darželį ir šeimą jungia tas pats objektas - vaikas, todėl jų bendradarbiavimo svarba akcentuojama visuose darželiui skirtuose dokumentuose, metodiniuose leidiniuose.
Tausoti ir stiprinti sveikatą padeda sveika gyvensena. Tarp pagrindinių sveikos gyvensenos elementų išskiriama ir sveika mityba. Ikimokykliniame amžiuje mityba turi tiesioginę įtaką vaikų sveikatos būklei, nes vyksta intensyvūs augimo procesai, formuojasi ir tobulėja daugelis organų ir sistemų, diferencijuojasi intelektualinė veikla, formuojasi kalba, mitybos stereotipas.
Š. m. gegužės 13 - 17 dienomis vyko stendiniai šeimų prisistatymai „Mano šeima” ir „Kai aš mažas buvau”. Visą savaitę mažieji ugdytiniai pristatinėjo savo šeimas, į šeimų pristatymą įtraukdami ir savo tėvelius, o jau paruošiamųjų grupių vaikai pasakojo kokie jie buvo, kai buvo dar maži, maži.
S. Skuodo vaikų lopšelis-darželis bendru sutarimu įgyvendina bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima programą. Tam, kad geriau pažintume vieni kitus, vyko stendiniai šeimų prisistatymai.
Projekto tikslas - formuoti vaikų tinkamos mitybos įpročius, skatinant jų iniciatyvumą ir kūrybiškumą. Projektas vyko 2011 m. gegužės - birželio mėnesiais. Vaikų amžius 3 - 5 m.
Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui pratinti prie naujo maisto. Pavyzdžiui, klausimas „Ko norėsi desertui: obuolio ar slyvos?“ skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Užkandis prieš pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas. Skatinant arba norint pagirti vaiką, neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasikliaukime skaniu, sultingu vaisiu ar šiaip, radingai paruošta daržove.
Šiame darželyje tradiciniai rudeniniai susirinkimai su pradedančių lankyti vaikų tėveliais yra kupini begalinio jautrumo jų jauduliui ir iškylantiems rūpesčiams išleidžiant vaiką į darželį. Kiekvienais metais tas ore tvyrantis tėvų smalsumas, visą informaciją sugeriančios tėčių ir mamų akys įkvepia atsakingai rinkti žodžius, ieškoti sąsajų tarp čia ir dabar vykstančios vaikų adaptacijos, tėvų vaikystės patyrimų, kurie atskleidžia jų elgesio su vaikais svarbą adaptacijos darželyje procese.
Daug automatinių reakcijų į tam tikrą vaiko elgesį atsinešame iš vaikystės, tad jeigu susimąstysime apie savo vaikystės patirtis, suvoksime, kokią svarbą turi mūsų elgesys su vaikais jų asmenybės formavimosi procese. Siekiant suvirpinti tėvelių ir mokytojų sielas, kad kiekvienas žodis rastų atgarsį jų širdyse, tenka labai atsakingai pateikti kiekvieną pavyzdį. Kad edukacinė žinutė pasiektų tėvelius, būtų išgirsta, priimta ir susieta su kasdieninėmis vaikų ugdymo situacijomis, padėtų pasirinkti tinkamą vaikų ugdymosi kryptį, padeda individualaus darbo su šeimomis patirtis.
Tikriausiai kasdieninė rutina mus taip įsuka, kad sunku atsitraukti ir pamatyti ateities perspektyvą, susieti dabartinėse situacijose išgyvenamų emocijų ir vyraujančių veiksmų svarbą bei jų poveikį vaiko elgesiui, charakterio bruožams, kurie susiformuos po 20 metų gyvenant būtent tokioje aplinkoje. Kai kasdieninėse situacijose reaguojame į vaikų ašaras, riksmus, atsiribokime, patirtos sėkmės akimirkos yra lemiantis veiksnys mažo žmogaus charakterio formavimosi procese. Charakteris yra žmogaus likimas. Vadinasi, automatinėmis reakcijomis į vaiko atradimus, pasiekimus, ašaras lemiame jo likimą. Vaikystėje susiformuoti elgesio modeliai išlieka visą gyvenimą. Mąstymas, elgesys vieniems padeda pozityviai ir bendradarbiaujant su kitais įveikti visus iššūkius, o kiti gyvena nuolat konfliktuodami su savimi ir kitais. Jiems visą gyvenimą gali būti labai sunku išbūti su savimi. Jie to nepasirinko ir daugelyje situacijų negalėjo pasirinkti.
Ilgai mąsčiau, kodėl šioje ugdymo įstaigoje vyraujantis mikroklimatas įkvepia išskirtinei pedagoginei juvelyrikai, subtiliam informacijos pateikimui, tokiam ypatingam įsijautimui į tėvelių vaidmenį ir begaliniam norui juos sustiprinti, padėti rasti vidinių resursų padėti vaikams. Apima didžiulis noras visą bendruomenę apgaubti begaliniu rūpesčiu, nes paskaitoje dalyvauja ir pedagogai, kurių prikaustyti žvilgsiai atskleidžia jų smalsumą, kūno kalba ir užsirašinėjamos mintys rodo, kad žodžiai pasiekia jų širdis. Po šios paskaitos esu tarsi pakylėta, jaučiu didelį dėkingumą Vilniaus lopšelio-darželio „Saulėgrąža“ direktorei gerbiamai Rasai Vaitekėnienei, kuri pozityviomis mintimis ir tiesioginiu bendravimu suvienija bendrystei - kartu kurti bendruomenę, kur vaikui gera ir kur harmoningai ugdosi, auga laimingu žmogumi. Direktorės mintys padeda daryti tolimas įžvalgas ir įkvėpti bendruomenę konstruktyviam bei produktyviam bendradarbiavimui, greitai spręsti einamuosius klausimus ir visą dėmesį koncentruoti į kokybišką buvimą su vaikais. Ačiū tėveliams, mokytojams ir administracijai už pagarbų požiūrį į mokslinius tyrimus vaikų adaptacijos klausimais, norą gilintis ir suprasti save bei esančius šalia, o svarbiausia - už norą padėti vieni kitiems.
„Vaikas yra rizika”, - sako Išmintis. „Vaikas yra sunkumai”, - sako Patirtis. „Vaikas yra didelė atsakomybė”, - sako Atsargumas. „Vaikas yra nuolatinis nerimas ir širdgėla”, - sako Baimė. „Vaikas yra didelė laimė”, - sako Meilė.
“Judėjimas yra pagrindinė mąstymo forma” (Gerd E. Šefer). Kas riboja vaiko judėjimą, tas stabdo jo mąstymą...
Kodėl svarbu, kad Jūsų vaikas judėtų? Kas atsitinka, jei Jūsų vaikas juda per mažai? Kokie uždaviniai iškyla vaikų ugdymo įstaigai? „...kai mano kojos tinginiauja, tai ir mano galva nenori dirbti!“
Suaugusiam reikia aktyvaus judėjimo sveikatos išsaugojimui. Vaikui reikia aktyvaus judėjimo sveikatos kūrimui.
Kodėl stinga judėjimo? Kelias į darželį ar mokyklą įveikiamas automobiliais. Vaikams lieka vis mažiau erdvės žaidimams ir judėjimui, jie vis labiau ribojami (nesaugios gatvės, nesaugūs kiemai…). Vaikų aktyvumas yra planuojamas ir vadovaujamas suaugusiųjų („suplanuota vaikystė“). Vaikai žaidžia vis mažiau, tačiau vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami, o jų laisvalaikį užpildo kompiuteriniai žaidimai ir televizija (patirtis „iš antrų rankų“). Vaikai turi vis mažiau žaidimų partnerių, vis dažniau žaidžia vieni. Vaikų spontaniškumą vis dažniau riboja suaugusieji, linkstantys į perdėtą rūpestingumą. Tėvai turi vis mažiau laiko rūpintis savo vaikais taip, kad galėtų realizuoti jų poreikį judėti.
Vaikai vis mažiau laiko praleidžia lauke (2002 m. duomenys). Kasdien lauke žaidžia 35 % vaikų, bent 2 kartus per savaitę - 40 % vaikų, 1 kartą per savaitę arba rečiau - 25 % vaikų.
Vaikų judėjimo pasaulis virsta sėdėjimo pasauliu. Net 70 % 3-5 m. amžiaus vaikų apie 75 min kasdien praleidžia prie TV ekranų!
Vaiko dienos judėjimo dienoraštis (7 dienas stebėta 1000 vaikų, 6-10 metų, 2001 m.): 9 valandas guli, 9 valandas sėdi, 5 valandas stovi, 1 valandą juda, iš jų sportuoja 15-30 min. Išvada: statinės judėjimo formos (gulėjimas, sėdėjimas, stovėjimas) užima net 23 val. per parą ir tik 1 val. rezervuojama judėjimui, iš jų aktyviam - 15-30 min.
Judėjimo testas: Ar Jūsų vaikui stinga judėjimo, galite lengvai patikrinti atsakę į šiuos klausimus: Ar Jūsų vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus daugiau nei vieną valandą per dieną? Ar Jūsų vaikas juda kasdien mažiau kaip vieną valandą laiko? Ar Jūsų vaikas mieliau žaidžia vienas? Ar Jūsų vaikas lipdamas laiptais aukštyn greitai uždūsta, pradeda „pūkšti“? Jei Jūsų vaikui jau yra 6 m., ar jis išstovi ramiai ant vienos kojos mažiau nei 10 s (o nuo 8 m. užmerktomis akimis)? Jei Jūs į bent vieną klausimą atsakėte „taip“, reiškia Jūsų vaikui trūksta judėjimo ir Jūs turėtumėte žinoti, kokias pasekmes tai gali turėti Jūsų vaikui ateityje bei prisiimti už tai atsakomybę.
Dažniausiai sutinkami sutrikimai: Galvos skausmai (60 %), Koncentracijos sutrikimai (50 %), Nugaros skausmai (40 %), Laikysenos sutrikimai (48 %). Kitos problemos: antsvoris, koordinacijos sutrikimai, padidintas traumingumas.
Vaikų griuvimai, susidūrimai, traumos, susižeidimai. Judėjimo trūkumas lemia laikysenos sutrikimus, neįgijamą judėjimo patirtį, neišlavintą pusiausvyros pojūtį, blogą judesių koordinaciją, nepakankamą kūno kontrolę, silpną reakciją.
Darželyje vaikai patiria nesėkmes: piešdami, spalvindami, neišlaiko kontūrų; rašydami neišlaiko linijų; per daug arba per mažai spaudžia pieštuką ant popieriaus; štrichavimo linijos silpnos ir drebančios. Mokykloje išryškėja šie sutrikimai: mokymosi sutrikimai (menki pasiekimai, sumažėjusios pastangos, silpna motyvacija); laikysenos, koordinacijos ir jutiminiai sutrikimai; emociniai socialiniai sutrikimai (menka socialinė kompetencija, frustracija, nusivylimas, abejingumas); elgesio sutrikimai (agresija, netolerancija).
Judėjimo įtaka: Judėjimas teigiamai veikia kaulų tankio vystymąsi. Suaugusiems tipiški nugaros negalavimai išsivysto dar vaiko amžiuje dėl judėjimo trūkumo. Kuo daugiau judėjimo ir jutiminės patirties, tuo sparčiau vystosi smegenų žievės tinklas. (Vaikai, kuriems šios patirties trūksta, ateina į mokyklą su nepakankamai subrendusia smegenų žieve ir visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.)
Vaikų, kurių motorika skatinama, geresni protiniai sugebėjimai ir aukštesni mokymosi pasiekimai. Gausi jutiminė ir judėjimo patirtis teigiamai veikia bendrą asmenybės vystymąsi, susiformuoja pozityvus savęs vertinimas ir aukšta socialinė kompetencija. Vaikai, kurių motorika skatinama, yra savarankiškesni ir lengviau integruojasi į kolektyvą.
Svarbu! Be aktyvaus judėjimo neįmanomas sveikas vaiko augimas. Augančio vaiko vystymuisi būtina įvairi patirtis, kuri įgyjama tik pakankamai judant. Vaikas nėra mažas suaugęs, vaikas - augantis žmogus, kurio pasaulis - judėjimo pasaulis. Vaikas yra pats savo „vystimosi“ dirigentas. Nereguliuokime ir nestabdykime jų vystymosi! Vaikui reikalinga rizika, o ne globa. Svarbiausias aktyvumo laikotarpis - pirmi 11 metų. Vėliau jau per vėlu! Būkite savo vaikui geru pavyzdžiu! Tik nuo Jūsų apsisprendimo ir elgesio priklauso, ar vaikui judėjimas ir sportas taps savaime suprantamu dalyku, ar bus priešingai.
Kodėl svarbu, kad vaikas judėtų? Daug judėdamas, vaikas įgyja patirtį. Rizikuodamas, vaikas išbando savo kūną ir sužino jo galimybes. Įveikdamas kliūtis, vaikas kuria pasitikėjimą savimi. Judėdamas, vaikas pats sau išsikelia užduotį, pats ją įveikia, tuo pačiu patirdamas džiaugsmą ir kaupdamas patirtį. O kuo vaiko patirtis turtingesnė, tuo tvirtesnis pagrindas jo tolimesniam augimui. Projektuodami į vaiką savo baimes ir nuogąstavimus, darome jį dar labiau neužtikrintą ir nesaugų. Kuo didesnė baimė prieš užduotį, kurią reikia įveikti, tuo didesnė nesėkmės tikimybė. Taip vaikui susiformuoja nesėkmių patirtis, ilgainiui ši nuostata įsitvirtina ir visą gyvenimą negatyviai veikia pasitikėjimą savimi…
Daugiau judėjimo - daugiau saugumo! Kuo daugiau vaikas juda, tuo geriau įvaldo savo kūną. Kuo geriau vaikas valdo savo kūną, tuo mažiau nelaimingų atsitikimų, tuo mažesnė traumų galimybė. Dauguma vaikų griuvimų, įvykstančių „lygioje vietoje“, be kitų asmenų įsikišimo, įvyksta būtent dėl prastos judesių koordinacijos. Gerai savo kūną valdantys vaikai geba tiksliau koordinuoti savo judesius, todėl paprastai išvengia sunkių traumų arba griūna lengviau.
Daugiau judėjimo - daugiau sveikatos! Vaikai, kurie daug juda ar sportuoja, yra sveikesni. Judėjimas didina kaulų tankį ir žymiai sumažina riziką vėliau susirgti osteoporoze (kaulų išretėjimu). Judėjimas stiprina širdies-kraujagyslių sistemą, imuninę sistemą ir audinių aprūpinimą krauju. Todėl rečiau sergama peršalimo ligomis. Žymiai sumažėja rizika ateityje kentėti nuo antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, susirgti širdies-kraujagyslių ligomis, diabetu, astma.
Daugiau judėjimo - daugiau socialinės kompetencijos! Sportas ir judėjimas, vykstantis komandoje ar su draugais, stiprina socialinius vaiko ryšius. Judėdami, žaisdami vaikai geriau pažįsta save, jį supančią aplinką, žmones. Anksti išugdomas korektiškumas ir dėmesys kitiems. Vaikai sužino, ką jie gali ir išmoksta patirti sėkmę ir nesėkmę. Judėdamas vaikas išsiugdo gebėjimą jausti savo kūną bei pasitikėjimą savimi. Judėjimas ir sportas ateityje gali Jūsų vaiką apsaugoti nuo daugelio žalingų įpročių, narkotikų, nusikalstamumo.
Daugiau judėjimo - daugiau „košės“ galvoje! Judėjimas didina protines galias. Judėjimas ir pažinimas glaudžiai susiję. Tuo tarpu vaikai, patiriantys judėjimo deficitą, vėliau prasčiau mokosi. Vikrumo, šokinėjimo pratimai pozityviai įtakoja skaičiavimo gebėjimus. Tuo tarpu daugeliui vaikų šiandien sunku pastovėti ar pašokinėti ant vienos kojos... Geresnė motorika - geresnė kalba. Akivaizdu, kad kartu su mokymusi kalbėti, mokomasi judėti. Kalba - tam tikra kūno judesių metamorfozė: gerklos atlieka tuos pačius, tik mažesnius judesius kaip ir visas kūnas.
Ką daryti? Nebūtinai viską keisti iš pagrindų. Nereikia nieko laužyti ir kurti iš naujo. Tiesiog: Sukurkime vaikų judėjimui palankią aplinką! Leiskime savo vaikams suprakaituoti bei išsipurvinti! Atsiminkime: išsipurvinę vaikai gali nusiprausti. Tačiau judėjimo ir patirties sukurtų vystymosi „dėmių“ ateityje „nebeišplausime“! Tėveliai, rūpindamiesi savo vaiku, praleiskite laisvalaikį kartu sportuodami, žaisdami kuo daugiau judrių žaidimų.
Judėjimo ugdymo uždaviniai: Orientuotis į visą vaiko asmenybę ir jai teikiamą naudą, o ne siekti siaurų sportinių rezultatų. Užduotis pritaikyti individualiai kiekvienam vaikui, t. y. kiekvienas vaikas juda tiek, kiek sugeba ir taip, kaip sugeba, tiek, kiek pasitiki savimi, o sunkumai įveikiamai palaipsniui. Ugdymą orientuoti į judėjimo procesą, o ne į rezultato pasiekimą. Tikslas yra judėjimas, o ne rezultatai. Judėjimo ugdymo uždavinius orientuoti į įspūdžius ir vaikų tarpusavio sąveiką, o ne į konkrečių įgūdžių mokymą.
AŠ - KOMPETENCIJA: stebi, suvokia save ir savo kūną, jį jaučia, tiria, pažįsta. DAIKTŲ - KOMPETENCIJA: Suvokia materialų pasaulį, aplinką, ją supranta, kūrybiškai keičia. SOCIALINĖ KOMPETENCIJA: Suvokia socialinę aplinką ir save kaip jos dalį, bendrauja su kitais žmonėmis. VEIKSMŲ - KOMPETENCIJA: Tai visa apimantis gebėjimas, išplaukiantis iš ankstesnių trijų sričių. Patirtis, leidžianti valdyti veiksmų procesus ir juos keisti, pozityviai veikia vaiko savimonę, savęs suvokimą. Nauji ir sunkūs reikalavimai bei konfliktai nepaprastai veikia savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi.
Motopedagogika siekia įgalinti vaiką prasmingai ir sąmoningai išsiaiškinti su pačiu savimi, jį supančiu daiktiniu ir socialiniu pasauliu bei atitinkamai jame elgtis. Gebėjimai vaikams perteikiami per jų norus ir poreikius atitinkančias situacijas, skatinant psichomotorinį jų vystimąsi.
Vadovaujantis vaidmuo priklauso vaikams. Pagrindas - kūrybingas, savarankiškas vaikų žaidimas ir savęs išbandymas. Nurodymai MP ugdytojams: Stiprinkite vaikų elgesį, skatinkite sąmoningai siekti sėkmės. Pagyvinkite vaikų aktyvumą. Veskite su vaikais dialogus. Gerbkite bet kokį kūrybinį vaikų indėlį. Atsitraukite į šalį, jei grupė pati yra aktyvi. Suteikite apsaugą ten, kur ji būtina. Palydėkite vaiką į savarankiškumo kelią.
Pagrindiniai organizaciniai momentai: Kad vaikas galėtų savarankiškai veikti, turi būti aiški veiklos struktūra ir atraminiai taškai. Kūrybingumui reikalauja atramos (vidinės ir išorinės). Būtina sukurti sąlygas, rėmus, struktūrą, kurie būtų vaikui kaip atrama: pradžios ritualai: susėdimas į ratą, pradžios eilėraštis, daina... aiški pradžia ir pabaiga; prieinama medžiaga; aptarkite taisykles prieš kiekvieną naują veiklą ir rūpinkitės, kad jų būtų laikomasi; sukurkite aplinkos sąlygas ir nurodykite veiksmų ribas!
Eiga: Ekstensyvi fazė: bėgiojimo, gaudymo žaidimai, per kuriuos vaikai turi išsidūsti, „nuleidžia garą“, jėgų perteklių. Intensyvi fazė: temos pristatymas (galima sėdint ritualiniame rate), reikia iš karto nusakyti erdvę, kurioje bus intensyviai veikiama. Vertinimo fazė: leidžiama vaikams patiems įsivertinti, palyginti savo ir draugų ar pedagogų atlikimą, jokiu būdu nevertinti suaugusiam, jokių etikečių! Atsipalaidavimo fazė: gali būti trumpa; tačiau vaikai būtinai turi pajusti savo kūną ramybės būsenoje, pvz. masažas, fantazijos kelionė...
Priemonės ir medžiagos natūraliems vaikų judėjimo poreikiams tenkinti: laipioti, risti, šokinėti, balansuoti, statyti... Priemonės transportavimui ir statybai: gėrimų dėžės, pakavimo putos, įvairių dydžių dėžutės... Priemonės žaidimams su savo svoriu: linguojančios lentos, balansavimo rąstai, balansavimo diskai, šokinėjimo tramplinai, apvalios lazdos, kamuoliai, sukimosi diskai... Priemonės lipimui, kabėjimui, šokinėjimui: laipiojimo sienelės, čiužiniai, kopėtėlės, kabančios virvės... Riedantys ir važiuojantys prietaisai: riedančios lentos, paminos, pedalai, riedučiai, triratukai, dviratukai, paspirtukai... Priemonės individualiam žaidimui: įvairūs kasdieniški daiktai: laikraščiai, kartoniniai padėkliukai, kartoniniai cilindrai, balionai, skarelės, smėlio maišeliai, skalbinių segtukai, vata... Priemonės bendram žaidimui: milžiniški balionai, skraistės, skaros...
Maži žingsneliai - DIDELIS POVEIKIS. Vaikai patys randa geriausias idėjas veiklai ir judėjimui.
Vaikai mokosi lavindami visus pojūčius. Sekite meditacinės pasakas, leiskite pasinerti į rutuliukų vonią, statykite tunelius, naudokite hamakus, paklodes supimui.
Supimosi diskas - pusiausvyrai lavinti, plokščiapėdystės profilaktikai.
Ar planuojate savo vaiką vesti į darželį? Jei taip, tai galbūt kyla nerimas ir galvoje sukasi mintys: kaip vaikui seksis, ar jis ten pritaps? Taigi jeigu norite, kad vaikas lengviau adaptuotųsi ir nesijaustų Jūsų paliktas, seminaras „Vaikų adaptacija darželyje“ kaip tik jums. Seminare „Vaikų adaptacija darželyje“ lektorė Jūratė Bortkevičienė supažindins Jus su pagrindiniais penkiais adaptacijos etapais. Padės tėveliams suprasti, ką jų vaikas išgyvena pirmaisiais metais darželyje.
Aktualumas: Seminaras skirtas tėveliams, kurie siekia, kad jų vaikas greitai ir lengvai prisitaikytų prie darželio aplinkos.
Nagrinėjami klausimai: Į kokius klausimus tėvai turėtų sau atsakyti prieš vesdami vaiką į darželį? Kas yra adaptacija ir kokie yra 5 jos etapai? Kokie požymiai gali pasireikšti vaikui adaptacijos metu? Kiek laiko trunka adaptacija? Ką turėtų padaryti tėveliai siekiantys lengvos ir greitos adaptacijos darželyje?
Vaikų adaptacija darželyje
tags: #prezentacija #vaiku #darzeliui
