Institucinės vaikų globos prevencija yra kompleksinė ir daugiasluoksnė problema, reikalaujanti nuoseklių pastangų tiek valstybiniu, tiek savivaldybių lygmeniu. Straipsnyje aprašomas kokybinis tyrimas, kuriuo siekiama atskleisti socialinės pagalbos šeimai (biologinei, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų)) svarbą, vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją.
Tyrimo dalyvių refleksyvių patirčių analizė atskleidė, kad, siekiant gerinti ir tobulinti socialinę pagalbą šeimai, prevenciškai sprendžiant institucinės vaikų globos problemą, reikalinga valstybės lygmeniu atsižvelgti į socialinės pagalbos teikėjų, praktikų pasiūlymus įstatymų pataisoms. Taip pat svarbu plėsti prevencinių ir kitų reikalingų socialinių paslaugų arba paslaugų pagal šeimų poreikius spektrą Lietuvos miestų rajonuose, visų pirma orientuojantis į vienintelį prioritetinį - vaiko gerovės tikslą.
Tyrimas buvo atliktas Telšių regione, Plungės, Rietavo, Telšių miestuose, 2023 m. vasario-kovo mėnesiais. Buvo apklausti 18 respondentų - socialinės pagalbos gavėjų ar teikėjų. Dalyviai apėmė biologines šeimas (2), globėjų šeimas (1), socialinių paslaugų profesionalus (13) ir vyresnius globojamus vaikus (2).
Institucinės globos prioritetai ir iššūkiai
Vienas iš svarbiausių reformos aspektų - vaikas iš šeimos paimamas tik kaip kraštutinė priemonė ir apgyvendinamas kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Tačiau pastebimi ir institucinės globos transformacijos trūkumai: per ilgas laikinasis apgyvendinimas, nepakankamas vaikų priežiūros darbuotojų skaičius, ypač mažesniuose miesteliuose, bei nepakankamas skaičius darbuotojų, prižiūrinčių paauglius ir vaikus su negalia.
Tyrimas atskleidė, kad socialinių paslaugų institucijos, dalyvavusios tyrime, tiesiogiai neinicijuoja prevencinių socialinių paslaugų teikimo; dažniau šeimos nukreipiamos į kitas institucijas ir organizacijas šioms paslaugoms gauti arba identifikuojamos individualios paslaugos kaip prevencinės.
Sunkumai teikiant ir gaunant socialinę pagalbą
Tyrimas parodė pasikartojančius sunkumus teikiant, organizuojant ir gaunant socialinę pagalbą šeimoms. Tai apima šeimų nenorą priimti socialinę pagalbą, nepakankamą socialinių paslaugų pasiūlą miestų rajonuose ir problemas, susijusias su paslaugų gavėjais. Taip pat išryškėjo bendradarbiavimo su institucijomis sunkumai ir globėjų motyvacijos stoka dalyvauti įvairiose veiklose ar priimti pagalbą.
Buvo pastebėta, kad Telšių regione reikia plėsti socialinių paslaugų spektrą, užtikrinant jų prieinamumą ir pasiekiamumą. Būtina plėtoti prevencines socialines paslaugas, t. y. kompleksines paslaugas šeimoms, tokias kaip šeimos mediacija, transporto paslaugos, paramos grupės išsituokusiems tėvams, šeimos konferencijos ir trumpalaikė vaikų priežiūra. Taip pat turėtų būti plėtojamos socialinės globos paslaugos šeimoms, įskaitant nepriklausomo gyvenimo namus, asmeninės priežiūros darbuotojų prieinamumą rizikos šeimoms, bei psichologinių, psichiatrijos ir teisėsaugos paslaugų teikimą.
Mitai ir realybė apie vaikų globą
Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie vaikus, augančius vaikų globos namuose. Dažnai manoma, kad tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, turintys elgesio problemų, galbūt darantys teisės pažeidimus, vartojantys psichotropines medžiagas, rūkantys, keikiantys, nelankantys mokyklos, smurtaujantys, valkataujantys. Iš tiesų, tai yra mitai.
Vyresni vaikai, gyvenantys vaikų globos namuose, dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai nuolat netinkamai besielgia ir buvo apgyvendinti institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai neteisybė. Paaugliai paprastai globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie priima sprendimus dėl savo ateities.
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų, todėl jos yra pasirengusios keisti elgesį. Kad būtumėte globėju, nebūtina būti vyresnio amžiaus ir sukaupus patirties vaikų auginimo srityje. Svarbiausia - energija ir motyvacija. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas.
Kitas mitas - norint globoti, reikia turėti nuosavus namus. Svarbu, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Taip pat manoma, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų, nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Reikia didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms. Jeigu neturite patirties, galite nerimauti, tačiau lankydami globėjų mokymus tapsite globėjų bendruomenės dalimi, turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su kitomis globėjų šeimomis.
Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas, tačiau didžiąją laiko dalį vaikai būna užsiėmę mokykloje, būreliuose, su draugais. Ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus - tuomet ypač svarbu skirti daugiau laiko bendravimui, kad užmegztumėte ryšį.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui, ypač pirmais mėnesiais, reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, susipažinti su naujais žmonėmis. Ilgainiui viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymo srityje gali būti reikalinga visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo, žinant, kad reikės laiko, kol vaikas įveiks nemalonius jausmus.
Dar vienas mitas yra susijęs su šeimynine padėtimi. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Svarbu, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptariant paauglių globos perspektyvą, daugelis nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. Tačiau tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai.
Svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Vaiko globos formos ir teisiniai aspektai
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą, t. y. į biologinę šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai).
Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Finansinė parama globėjams
Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu, skiria ir moka pagalbos pinigus. Pagalbos pinigai sudaro 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio mėnesinę išmoką už vieną vaiką, 6 BSI - už du vaikus, 9 BSI - už tris ir daugiau vaikų. Už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinama papildomai 1 BSI dydžiu.
Budintiems globotojams, sudariusiems sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI (700 Eur) vaiko apgyvendinimo vietai įkurti.
Taip pat teikiama išmoka už vieno vaiko priežiūrą - 0,5 MMA (jeigu prižiūrimas vaikas iki 3 metų, paauglys nuo 12 metų ar vaikas turintis negalią - atlygis didinamas iki 1 MMA už prižiūrimą vaiką).
Siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas ir atitikti paslaugų gavėjų lūkesčius, labai svarbi globos centrų klientų nuomonė. Todėl kviečiama užpildyti anoniminę anketą, siekiant gerinti globos centrų teikiamų paslaugų kokybę.
tags: #prevencija #vaiku #globos #institucijose
