Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir atsižvelgdama į įstaigoje gautus pareiškėjų (tėvų) skundus, paklausimus, prašymus, kuriuose išsakomi nusiskundimai dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose, ilgų eilių, siekiant patekti į ugdymo įstaigą, ir kt. problemas, atliko tyrimą.
Statistiniai duomenys ir aktualios problemos
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomi 97 929 vaikai. Didžioji dalis vaikų yra ugdomi miestuose - 87 380 (miestuose ugdymo įstaigų yra 521), kaimuose ugdomi 10 549 vaikai (kaimuose ugdymo įstaigų yra 126). Miesto ir kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 5 423 grupės, vietų skaičius - 94 764, iš jų: miesto ugdymo įstaigose grupių skaičius - 4 776, vietų skaičius - 84 091; kaimo ugdymo įstaigose - 647 grupės ir 10 673 vietos. Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų. Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai.
Atliekant tyrimą iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos centrų ir teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų surinkta informacija atskleidė ir šias problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose:
- Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. Šiuo metu Lietuvoje yra 1109 lopšelio grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (2010 m. buvo 1085 lopšelio grupės), tačiau esamų grupių nepakanka - dažniausiai jose viršijamas leistinas pagal vaikų amžių vaikų skaičius grupėje.
- Trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams - nuo 3 metų, ypatingai Vilniuje ir Kaune. Trūkstant vietų, į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma. Šį faktą prisipažįsta ir pačios ugdymo įstaigos bei pritaria, kad nuo to nukenčia ugdymo proceso kokybė; grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojas pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais.
- Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatingai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Tai akcentavo ir pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pažymėdamos, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir pan., ir kuriems reikalinga sisteminga logopedo, psichologo ar specialiojo pedagogo pagalba.
- Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir norinčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susiduria su pavėžėjimo problema. Dažniausiai, jeigu tokių vaikų nepaveža tėvai (bedarbiai, neturi transporto priemonės ir pan.), jų vaikai neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
- Visuomenės sveikatos centrai, siekdami kontroliuoti, kaip yra laikomasi Lietuvos higienos normos 75:2010 reikalavimų, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus, taip pat gana dažnai nustatoma, kad sąrašinis vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse viršija higienos normos leistiną skaičių. Kai kuriose ugdymo įstaigose buvo nustatyta, kad vaikų maitinimas organizuotas nesilaikant su visuomenės sveikatos centru suderinto valgiaraščio patiekalų ir produktų asortimento. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurios ugdymo įstaigos savo veiklą tęsia neturėdamos visuomenės sveikatos centrų išduoto leidimo-higienos paso.
- Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos randa daug pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose - maisto ruošimas nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminamai nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikų maitinimui naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių.
Tyrimas atskleidė, kad kai kuriuos pažeidimus ugdymo įstaigos pajėgios pašalinti ir pašalina pačios, tačiau pažeidimai, kurių pašalinimui reikia daugiau lėšų (pvz. darželio teritorijos aptvėrimas 1,5 m tvora, langų, vamzdžių, stogo keitimas ir pan.), dažniausiai lieka nepašalinti, nes ne visos savivaldybės atsižvelgia į darželių vadovų prašymus skirti lėšų šiems darbams.
Saugos ir sveikatos reikalavimai ikimokyklinėse įstaigose
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl šių įstaigų aplinka turi būti saugi ir atitikti visus vaiko poreikius. Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.
Primename, kad ir darželio darbuotojai, ir vaikai, kasmet turi pasitikrinti sveikatą. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai (turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais) turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze). Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, turi utėlių ar glindų. Pažymėtina, kad tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį.
Atkreipiame dėmesį, kad vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv.
Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus (jei vaikai prie jų gali prieiti) būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis, o šildymo prietaisus, turinčius aštrias briaunas - apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis. „Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Vaikų darželio teritorija arba šios teritorijos dalis, kurioje yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora. Taip pat čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai, ar želdiniai, sudarantys šešėlį.
Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali ir neturėti savo sklypo ar teritorijos, ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).
Patyčių prevencija ikimokyklinėse įstaigose
Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose.
Mokslininkė Ieva Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3-6 m. vaikų grupėse. Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Mes klaidingai galvojame, kad patyčios - paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliname amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos“ pasekmes, o ne priežastis“, - tvirtina tyrėja.
Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. „Mums reikia stengtis užbėgti patyčioms už akių. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą padėtį Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių tyrimų mūsų šalyje beveik nebuvo atlikta, tai ir paskatino analizuoti patyčių situaciją vaikų darželiuose“, - pasakoja ji. Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas - kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys.
Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos sudaro apie trečdalį visų atvejų: trukdymas žaisti, tampymas už plaukų, daiktų gadinimas, atiminėjimas, pastūmimas. Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2-4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija.
I. Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. „Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius.
Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą. Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. „Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių“, - aiškina I. Kerulienė.
Ką daryti, jei Jūsų vaikas priekabiauja prie kitų vaikų? Išlikite ramūs kalbėdami su vaiku ir ramiai išsiaiškinkite tokio vaiko elgesio priežastis. Ką daryti, jei vaikas patiria patyčias? Raskite laiko ramiai pasikalbėti su vaiku, paskatinkite papasakoti apie tai, ką matė.
Veiksniai, skatinantys agresiją bei patyčias: Vaikai ir televizija, kompiuteris. Domėkitės, tuo, ką jūsų vaikas žiūri per televizorių. Domėkitės kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia jūsų vaikai. Domėkitės kokiose internetinėse svetainėse lankosi jūsų vaikai. Tėvai neprivalo pasiduoti vaiko norui pirkti tokius žaislus, kurie skirti ir gali sužeisti kitus.
Ugdytojams siūlome su vaikais žaisti įvairius Draugystės žaidimus: „Lina liepia“, „Įsiverk į ratą“, „Taikos kilimas“, Susitikimas ant tilto“, „Netikėti paveikslėliai“, „Siamo dvyniai“ ir kt. Šie žaidimai padeda vaikams suvokti, kaip jų elgesys veikia kitus žmones, moko užmegzti kontaktą su kitais, mažina emocinę distanciją tarp grupės vaikų, moko atrasti konstruktyvaus elgesio būdus.
Dėstytoja pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti: Programa „Zipio draugai“. Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t. Emocinio intelekto programa „Kimochis“. „Kimočiai“- žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti. Programa „Antras žingsnis“. Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.
Mokslininkė taip pat akcentuoja, kad pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas“. Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais - apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t. t.
Siekdami atkreipti dėmesį į patyčių problemą ir skatinti draugiškus santykius tarp vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos gali organizuoti įvairias akcijas ir renginius. Pavyzdžiui, Draugystės savaitę, kurios metu vyksta įvairūs užsiėmimai, žaidimai ir diskusijos apie draugystę, pagarbą ir toleranciją. Akcijos metu galima naudoti šūkį: „Aš neskriaudžiu kitų - prisijunk ir tu!“
Kaip atpažinti patyčias?
Prevencija prieš neigiamus socialinius reiškinius
Visuomenėje gausu neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip alkoholizmas, narkomanija, patyčios, smurtas ir kt., su kuriais vaikai susiduria jau ankstyvajame amžiuje. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas jau turėtų suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti pavojingų medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Straipsnio tikslas - įvertinti neigiamų socialinių reiškinių prevenciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Remiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų nuomonės tyrimo rezultatais nustatyta, kad Panevėžio miesto lopšeliuose-darželiuose vaikų atsparumui neigiamiems socialiniams reiškiniams skiriamas ypatingas dėmesys. Pedagogai savo darbe taiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduotas prevencines programas. Alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo bei patyčių prevencija integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atsispindi ugdymo turinyje, kompetencijų ugdyme. Prevencinė veikla ikimokyklinio ugdymo įstaigose nukreipta į emocinį vaikų ugdymą. Vaikai mokosi valdyti savo emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į neigiamus socialinius reiškinius, įveikti socialinius bei emocinius sunkumus, būti atspariais susidūrę su neigiama išorinio pasaulio įtaka, jausti atsakomybką už save ir kitus. Prevenciniam ugdymui naudojamos vaikų amžių atitinkančios veiklos formos ir būdai, įvairios informavimo priemonės. Lopšeliuose-darželiuose organizuojamos teminės prevencinės paskaitos tėvams, susitikimai su psichologais, vyksta bendri renginiai vaikams ir tėvams.
Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus, jūs galite savo vaikus išmokinti lygiai taip pat elgtis.
Kur kreiptis pagalbos?
- Paramos vaikams centras. Teikia psichologinę, psichiatrinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
- Saugaus vaiko centras. Psichologinė pagalba vaikams, paaugliams ir suaugusiems.
- Šeimos santykių institutas. Teikia individualią bei grupinę pagalbą suaugusiems ir vaikams įvairiais sunkumų atvejais.
- Jaunimo psichologinės paramos centras. Konsultacijos nemokamos, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
- Švietimo ir vaiko globos įstaigos.
- Vaikų linija - tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, į kurią jie gali kreiptis dėl įvairiausių jiems kilusių sunkumų.
tags: #prevencija #ikimokyklineje #istaigoje
