Šv. Juozapo metai, paskelbti popiežiaus Pranciškaus, atnešė daug naujų įžvalgų apie dvasinę tėvystę, kurios svarba Bažnyčioje ir visuomenėje yra ypač aktuali. Popiežius, remdamasis apaštaliniu laišku „Tėvo širdimi“ ir tęsdamas katechezes apie Šv. Šeimos globėją, kviečia ne tik įsiminti, bet ir sekti šventojo Juozapo pavyzdžiu.
Šv. Juozapo pavyzdys ir dvasinė tėvystė
Viena iš drąsiausių krikščioniško tikėjimo tiesų yra ta, kad Dievas Kūrėjas yra Tėvas. Šiandien, kai daugelis religijų ar religingumo formų perteikia baugią pagarbą mus be galo pranokstančios dievybės atžvilgiu, Evangelijos mums pristato Dievą kaip šiltą, atidų, arti esantį ir mūsų laukiantį Tėvą. Jėzus, apmąstydamas savo patirtį su Juozapu, teigė, kad Dievas yra Tėvas. „Esu įsitikinęs, kad dėl tėviško ryšio su Juozapu įtakos Jėzaus gyvenime jo vėlesniame mokyme atsirado tiek daug tėviškumo įvaizdžių ir nuorodų į tėvystę“, - sakė popiežius Pranciškus.
Evangelijos mums pristato labai realistišką ir žmogišką Juozapo paveikslą. Ir būtent todėl jis yra tas, kuris savo pavyzdžiu moko, kaip kiekvienas iš mūsų turėtų išgyventi krikščionišką tikėjimą. Pasak popiežiaus, Juozapas yra paprastas žmogus, kurio šventumas yra tame, kaip jis išgyveno ar sprendė savo gyvenimo aplinkybes, gražias ir blogas. „Įvykių kontekstas, kuriame gimė Jėzus, buvo sunkus, kupinas kliūčių, problemų, persekiojimų, tamsos. Rengdamas savo Sūnaus gimimą pasaulyje, Dievas pasirūpino, kad šalia būtų Marija ir Juozapas. Jei Marija yra ta, kuri davė pasauliui Kūnu tapusį Žodį, tai Juozapas yra tas, kuris jį gynė, saugojo, maitino ir augino“, - sakė Šventasis Tėvas.
Juozapas yra žmogus, kuris moka prisiimti atsakomybę, taip pat sunkiomis aplinkybėmis. Jo šventumas susideda iš dviejų savybių - dvasingumo ir konkretumo - dermės. Juozapas pasižymi ryškiu dvasingumu, kaip rodo Evangelijos pasakojimai apie jo sapnus, apie jo širdies sugebėjimą įsiklausyti į jai kalbantį Dievą. „Tik tas, kuris meldžiasi, kuris gyvena intensyvų dvasinį gyvenimą, gali gebėti atskirti Dievo balsą tarp daugybės mus supančių balsų“, - sakė popiežius. Anot jo, greta to matome konkretumo savybę - susidūręs su problemomis, sunkumais ar kliūtimis Juozapas jas sprendžia labai praktiškai, neužima aukos pozicijos, bet reaguoja, veikia ir, pasitikėdamas Dievu, ieško kūrybingų sprendimų.
Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie šv. Juozapą, jį apibūdina kaip asmenį, kuris Jėzų mylėjo tėvo širdimi. Popiežius net septyniais aspektais kalba apie Juozapo tėvystę - šventasis pristatomas kaip visų mylimas tėvas, kuris buvo švelnus ir pats mylintis, klusnus bei atviras, drąsus, dirbantis ir nesiveržiantis į pirmą planą. Remdamasis evangelijų pasakojimais, popiežius kalba apie Juozapą kaip tą, kuris per išbandymo situacijas nepasidavė, nepabėgo, bet ieškojo Dievo valios. Visuose įvykiuose Juozapas yra tas, kuris paklūsta ir veikia. Jisai drąsiai prisiima atsakomybę ir vykdo tai, kas reikalinga.
Šv. Juozapo pavyzdys yra itin svarbus ir šiandieniniams tėvams. „Galėtume pasakyti, kad šiandieniniai vaikai, kurie rytoj taps tėvais, turėtų apsvarstyti, kokius tėvus jie turėjo ir kokiais tėvais jie nori tapti. Jie neturėtų leisti, kad jų tėviškas vaidmuo būtų atsitiktinumas ar tiesiog ankstesnės patirties pasekmė, bet turėtų sąmoningai nuspręsti, kaip ką nors mylėti, kaip už ką nors prisiimti atsakomybę“, - sakė popiežius. Anot jo, nei vienas negimėme tėvais, bet visi gimėme vaikais - buvome kažkam patikėti, kažkieno užauginti, mums buvo padaryta gera ar bloga įtaka. Šį tėvystės-vaikystės santykį svarbu apmąstyti, pripažinti jo vertę ir svarbą, kad, kai patys būsime tėvais, sugebėtume nekartoti klaidų, bet branginti tai, ką patyrėme gražaus.
Viena iš Juozapo tėvystės ir meilės pamokų - sugebėjimas suteikti laisvę ir netapti kliūtimi. „Viena gražiausių meilės, ir ne tik tėvystėje, savybių yra būtent laisvė. Meilė visada kuria laisvę, meilė niekada neturi tapti kalėjimu, savinimusi. Juozapas parodo mokąs rūpintis Jėzumi niekada jo neužvaldydamas, nenorėdamas juo manipuliuoti ir atitraukti nuo jo misijos. Manau, kad tai labai svarbus mūsų gebėjimo mylėti ir atsitraukti rodiklis. Geras tėvas yra toks, kuris moka reikiamu metu pasitraukti, kad vaikas galėtų atskleisti savo grožį, unikalumą, pasirinkimus ir pašaukimą“, - sakė Šventasis Tėvas.
Popiežius Pranciškus taip pat pabrėžė, kad Bažnyčia, vadinama motina, turi būti ir tėviška. Ji turi būti sugebanti vaikams suteikti galimybę naudotis savo laisve, rinktis, priimti didelius ir svarbius sprendimus, prisiimti atsakomybę. Tokia tėvystė skiriasi nuo vyresnybę ir pavaldumą pabrėžiančio paternalizmo. Tai dvasinis vedimas, kurio Bažnyčioje gali praktikuoti visi, sukaupę pakankamai patirties: kunigai, vienuoliai ir vienuolės, kiekvienas tikintysis.
Dvasinė tėvystė kunigams ir pašvęstiesiems
Popiežius Pranciškus ypatingą dėmesį skyrė dvasinei tėvystei kunigų ir pašvęstųjų gyvenime. Trečiadienio rytą Šv. Mortos namuose aukotose Mišiose jis kalbėjo apie „tėvystės troškimą“, kuris įrašytas į giliausias žmogaus sielos kerteles. Kunigas nėra išimtis, tačiau jo troškimas yra išgyvenamas skirtingu būdu.
„Kai žmogus neturi šio troškimo, jame kažko trūksta. Kažkas ne taip. Kad būtume ir taptume pilnai išbaigti, subręstume, visi turime patirti tėvystės džiaugsmą: taip pat ir mes, pasirinkę celibatą“, - sakė popiežius. Jis priminė Pradžios knygos ištrauką, kai Dievas pažada senyvam Abramui gausios tėvystės džiaugsmą. „Tėvas žino ką reiškia apginti vaikus. Mes, kunigai, turime prašyti šios malonės: būti tėvais. Tėvystės malonės: pastoracinės tėvystės, dvasinės tėvystės. Tačiau esame nuodėmingi, tai bendra visiems šventiesiems: visi turime nuodėmių. O neturėti vaikų, netapti tėvu tai lyg neišpildyti gyvenimo, sustoti pusiaukelėje. Todėl turime būti tėvais. Tai malonė, kurią suteikia Viešpats“, - kalbėjo jis.
Šv. Juozapas - šventasis sunkiems laikams
Popiežius Pranciškus primena, kad Šv. Juozapo metai paskelbti būtent dabar, kai pasaulis išgyvena pandemiją. Jis yra šventasis sunkiems laikams. Popiežius Pijus IX Juozapą paskelbė Bažnyčios globėju tuo metu, kai žlugo popiežiškoji valstybė Italijoje. Skelbdamas Juozapo metus, dabartinis popiežius siekia prisiminti tuos paprastus žmones: slauges, medikus, socialinius darbuotojus ir visus kitus, kurie savo kasdiene veikla stengiasi kovoti su pandemija, sėjančia ne vien mirtį, bet svarbiausia - neviltį, baimę ir vienišumą.
„Manau, kad būtent tokiu sunkiu metu mums reikia žmogaus, kuris galėtų mus padrąsinti, padėti, įkvėpti, kad suprastume, kaip teisingai įveikti šias tamsos akimirkas. Juozapas yra šviesus liudytojas tamsiais laikais. Todėl buvo teisinga šiuo metu daug apie jį kalbėti, kad jis padėtų mums atrasti kelią“, - sakė popiežius.
Šv. Juozapo tėviškumo pėdsakai Jėzaus palyginimuose ir vaizdiniuose. Asmeninis pasitikėjimas šv. Juozapo užtarimu ir dangaus parodytas subtilumas. Bažnyčios dvasinė motinystė, kuri turi būti papildyta dvasine tėvyste. Šv. Juozapo pavyzdys ir užtarimas kasdieniame tėvų gyvenime, ypač kai sunku. Popiežius Pranciškus susumavo kai kurias mintis ir įžvalgas, kurias norėjo pasiūlyti Šv. Juozapo metais, pasibaigusiais 2021 gruodžio 8-ąją, ta proga paskelbtame apaštaliniame laiške Patris corde („Tėvo širdimi“), vis dar tęsiamame trečiadienio katechezių cikle apie šv. Juozapą, Šv. Šeimos ir Bažnyčios globėją.
| Bruožas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Tėvo širdis | Mylintis ir švelnus, kaip pats popiežius apibūdina Juozapą. |
| Klusnumas ir atvirumas | Paklūsta Dievo valiai, atviras Jo ženklams ir vedimui. |
| Drąsa | Prisiima atsakomybę ir drąsiai veikia net sunkiomis aplinkybėmis. |
| Darbas ir pasiaukojimas | Kasdieniu darbu ir tyliu kantrumu tarnauja Jėzui ir Marijai. |
| Nesiveržimas į pirmą planą | Nenori savęs primesti, bet leidžia kitam atsiskleisti. |
tags: #popiezius #pranciskus #apie #dvasine #tevyste
