Pirmas vizitas pas gydytoją akušerį-ginekologą - svarbus žingsnis kiekvienos merginos gyvenime. Nors šis vizitas dažnai sukelia nerimą, jis turėtų būti atliktas ne vėliau kaip praėjus metams nuo pirmųjų menstruacijų pradžios. Ginekologas - tai gydytojas, kuris specializuojasi moterų reprodukcinėje ir seksualinėje sveikatoje. Reguliarūs vizitai padeda stebėti menstruacinio ciklo reguliarumą ir galimus sutrikimus, diagnozuoti ir gydyti ginekologines ligas, gauti patarimų apie kontracepciją, lytinę sveikatą ar šeimos planavimą, atlikti profilaktinius tyrimus (PAP tepinėlį, krūtų apžiūrą ir kt.). Tai taip pat puiki proga geriau pažinti savo kūną ir gauti atsakymus į visus klausimus, kurie galbūt nedrąsūs ar neaiškūs. Mergaičių ir paauglių lytinė sveikata vis dar dažnai lieka jautria ir nepatogia tema. Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ir dėmesingas rūpinimasis lytine sveikata yra svarbi bendros mergaitės sveikatos dalis. Tačiau dar svarbiau ne pats laikas, o pirmojo apsilankymo patirtis.
Kodėl svarbu lankytis pas ginekologą?
Ginekologas - tai gydytojas, kuris specializuojasi moterų reprodukcinėje ir seksualinėje sveikatoje. Reguliarūs vizitai padeda:
- Stebėti menstruacinio ciklo reguliarumą ir galimus sutrikimus.
- Diagnozuoti ir gydyti ginekologines ligas.
- Gauti patarimų apie kontracepciją, lytinę sveikatą ar šeimos planavimą.
- Atlikti profilaktinius tyrimus (PAP tepinėlį, krūtų apžiūrą ir kt.).
Tai taip pat puiki proga geriau pažinti savo kūną ir gauti atsakymus į visus klausimus, kurie galbūt nedrąsūs ar neaiškūs. Pirmasis vizitas pas ginekologą turi įtakos ne tik tolesniems apsilankymams, bet ir sveikatos įpročiams, ateities lytinei sveikatai bei net santykiui su savo kūnu. Nors gėdos jausmas kalbant apie intymią sveikatą yra natūralus, tinkama atmosfera padeda jį įveikti ir gauti reikiamą pagalbą.
Kada reikėtų kreiptis pas ginekologą?
Net jei nesate seksualiai aktyvi, vizitas pas ginekologą yra naudingas. Ypač rekomenduojama apsilankyti, jei:
- Jums sukako 13-15 metų ir norite susipažinti su savo reprodukcine sveikata.
- Jūs pradedate (ar ketinate pradėti) lytinį gyvenimą.
- Mėnesinės nevyksta iki 16-17 metų.
- Menstruacijos labai skausmingos, gausios arba nereguliarios.
- Jaučiate skausmą dubens, makšties srityje ar pastebite kraujavimą tarp menstruacijų.
- Pastebite neįprastus krūtų ar ciklo pokyčius.
- Planuojate pastoti arba jau esate nėščia.
Pirmasis vizitas pas ginekologą rekomenduojamas merginoms, sulaukusioms 13-15 metų amžiaus, tačiau jei mėnesinės prasideda anksčiau, vizitą vertėtų atlikti maždaug po metų nuo jų pradžios, kad gydytojas galėtų įvertinti reprodukcinės sistemos vystymąsi, taip pat menstruacijų gausumą, skausmingumą, trukmę ir reguliarumą bei išsamiau supažindinti su tuo, kas vyksta moters organizme. Idealus laikas pirmajam vizitui - savaitė po mėnesinių pabaigos. Tačiau jei jaučiate simptomus ar turite klausimų, kreiptis galima bet kada. Gydytoja sako, kad pirma apžiūra tiksliausia būna ne mėnesinių metu. Tinkamiausias laikas - 10-20 ciklo dienomis, po mėnesinių pabaigos praėjus savaitei.
Kaip pasiruošti vizitui?
Prieš vizitą:
- Užsirašykite savo menstruacijų informaciją: kada prasidėjo, ar jos reguliarios, kokie simptomai pasireiškia.
- Surinkite šeimos sveikatos istoriją - ypač apie vėžinius susirgimus ar endometriozę.
- Paruoškite klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti - joks klausimas nėra „kvailas“.
Kūno higiena:
Nereikia specialiai skustis ar depiliuoti intymios vietos. Prieš vizitą tiesiog nusiprauskite šiltu vandeniu ir švelniu muilu. Gydytoja sako, kad pirma apžiūra tiksliausia būna ne mėnesinių metu. Tinkamiausias laikas - 10-20 ciklo dienomis, po mėnesinių pabaigos praėjus savaitei. Prieš apsilankymą pas specialistą nenaudokite jokių specialių prausiklių, gelių, makšties žvakučių, lubrikantų ar kitų priemonių, nes tai gali paveikti natūralią makšties pH ir apsunkinti tyrimus. Iki vizito likus 48 valandoms, rekomenduojama vengti lytinių santykių. Kitas aktualus klausimas - plaukelių šalinimas nuo lytinių organų. To daryti tikrai nereikia. Prieš vizitą pakanka apsiprausti šiltu vandeniu. Siekiant užtikrinti kuo aiškesnį vaizdą, į vizitą patariama atvykti su pilna arba apypilne šlapimo pūsle. Jeigu planuojamas ultragarsinis tyrimas per pilvo sieną, į vizitą reikėtų atvykti su pilnesne šlapimo pūsle, nes tai padeda tiksliau įvertinti gimdą, kiaušides ir atlikti tikslesnius matavimus. Prieš eidama pas ginekologą nesinaudokite intymiais dezodorantais. Jei moteris nėra turėjusi lytinių santykių ir yra planuojama atlikti ultragarsinį tyrimą, tuomet reikėtų, kad moteris į apžiūrą ateitų pilna šlapimo pūsle. Gydytojas turėtų paaiškinti, kur ir kokius drabužius nusivilkti bei kur juos pasidėti (įprastai reikia nusivilkti tik apatinę drabužių dalį). Gydytojas apžiūrės išorinius lytinius organus ir patikrins, ar nėra makšties, gimdos kaklelio, kiaušidžių ir kiaušintakių dydžio, padėties ar simetrijos patologijų. Naudojamų instrumentų pasirinkimas ir apžiūros pobūdis priklauso nuo to, ar moteris yra turėjusi lytinių santykių. Ginekologinės apžiūros metu labai dažnai atliekamas ultragarsinis tyrimas. Apžiūros metu gali būti atliekami papildomi tyrimai, surenkama jiems reikalinga tiriamoji medžiaga. Retai (dažniau jeigu tai pirmasis merginos vizitas pas ginekologą), tačiau gali būti atliekama krūtų apčiuopa.
Ką reikėtų žinoti apie ginekologinę apžiūrą?
Pirmasis apsilankymas dažnai būna daugiau informacinio pobūdžio. Gydytojas paaiškins, kaip vyksta apžiūros, atsakys į klausimus apie menstruacijas, kūno pokyčius, kontracepciją. Gali būti atlikta krūtų apžiūra (ypač jei pacientė yra paauglė ar neseniai tapusi lytinai aktyvi). Jei dar nesate lytiškai aktyvi, tikėtina, kad makšties apžiūra nebus atliekama. Dubens apžiūra: atliekama gulint specialioje ginekologinėje kėdėje. Gydytojas pirmiausia apžiūri išorinius lytinius organus. Tuomet į makštį įvedamas „skėtiklis“ - įrankis, leidžiantis pažvelgti į gimdos kaklelį. Tai gali būti nemalonu, bet neturėtų būti skausminga. Svarbiausia - atsipalaiduoti. PAP tepinėlis: tai gimdos kaklelio ląstelių mėginys, skirtas ankstyvam vėžio ar priešvėžinių pokyčių nustatymui. Rekomenduojamas visoms moterims nuo 21 iki 65 metų kas 3 metus. Rankinė apžiūra: gydytojas gali rankomis apčiuopti gimdą ir kiaušides - vieną ranką laikydamas ant pilvo, kitą - makštyje. Tai padeda įvertinti organų būklę. Kiti tyrimai: STL (lytiškai plintančių ligų) testai - atliekami pagal poreikį arba pageidavimą. ŽPV tyrimas - dažnai atliekamas kartu su PAP testu. Ultragarsas - jei reikalinga detalesnė vidaus organų apžiūra, ypač nėštumo metu. Rektalinis tyrimas - kai kuriais atvejais, siekiant įvertinti dubens raumenų būklę. Bene labiausiai bauginanti ginekologo vizito dalis yra dubens apžiūra. Jūs tai matėte filmuose. Egzaminas vyksta jums gulint ant kėdės/lovos, kuri buvo specialiai sukurta tam, kad gydytojas galėtų lengvai apžiūrėti reprodukcinius organus ir dubens sritį. Jūsų bus paprašyta nusirengti žemiau juosmens ir atsisėsti į kėdę iškėlus kojas ir atsiremti į atramas. Kai būsite kėdėje, jūsų ginekologas pirmiausia vizualiai apžiūrės lytinių organų sritį - lytines lūpas, vulvą, klitorių ir išangę - dėl bet kokių infekcijos požymių ar kitų anomalijų. Kitoje egzamino dalyje jūsų ginekologas naudos įrankį, vadinamą „skėtikliu“. Tai iš plastiko arba nerūdijančio plieno pagamintas prietaisas, primenantis ančiuką. Jis įkišamas į makštį, kad būtų atidarytos sienelės ir gydytojas galėtų matyti toliau į vidų. Įdėjimo procesas trunka tik kelias sekundes, bet gali būti šiek tiek nepatogus. Padarykite viską, kad atpalaiduotumėte dubens raumenis. Jūsų gydytojas greičiausiai naudos vandens pagrindo gelio lubrikantą, kad palengvintų įdėjimą. Jei prietaisas pagamintas iš plieno, jį taip pat galima prieš tai pašildyti. Jei jums daromas PAP tepinėlis, tamponu bus paimtas ląstelių mėginys iš gimdos kaklelio, o skėtiklis suteikia prieigą. PAP tepinėlis yra tyrimas, skirtas ankstyviems gimdos kaklelio vėžio požymiams nustatyti. Gydytojai rekomenduoja visoms moterims nuo 21 iki 65 metų kartą per trejus metus pasidaryti PAP tepinėlį. Paskutinė dalis yra rankinis egzaminas. Tai įprastas dubens tyrimas, skirtas surinkti reikiamą informaciją per trumpiausią laiką. Jei nesate tikri dėl to, kas vyksta vizito metu, nedvejodami kreipkitės į savo ginekologą.
Kontracepcija ir šeimos planavimas
Ginekologas padės rasti tinkamiausią kontracepcijos metodą: hormoninį ar nehormoninį. Jei planuojate nėštumą - padės pasiruošti: rekomenduos vitaminus, tyrimus ar gyvenimo būdo pokyčius. Jei esate seksualiai aktyvi, bet nenorite pastoti, jūsų ginekologas gali padėti pasirinkti tinkamiausią jūsų organizmui ir jūsų situacijai kontracepcijos metodą. Jums gali būti paskirtas hormoninės kontracepcijos receptas, kad išvengtumėte nėštumo arba, kai kuriais atvejais, tiesiog sureguliuotumėte menstruacinį ciklą. Jei norėtumėte naudoti nehormoninę kontracepciją, jūsų ginekologas gali jums pasakyti apie geriausias galimybes.
Aštuntoji tema: Šeimos planavimas
Svarbiausia - tai tavo kūnas ir tavo sprendimai
Vizitas pas ginekologą - tai ne tik medicininė procedūra, bet ir savęs pažinimas bei rūpinimasis savo gerove. Jei nesijauti suprasta ar gerbiama - turi teisę pasirinkti kitą gydytoją. Nepamiršk: tavo kūnas - tavo taisyklės. Pagalvokite apie klausimus, kurie jums gali kilti iš anksto ir nesidrovėkite - jie viską girdėjo. Ginekologai yra gydytojai, kurie specialiai tyrė moterų seksualinę sveikatą. Nėra ko jaustis nepatogiai, net jei iš pradžių taip atrodo. Jūsų gydytojas yra profesionalas, kuris nori to, kas jums geriausia. Jo bendravimas, gebėjimas išklausyti, aiškiai paaiškinti ir gerbti pacientę yra esminiai dalykai. Nesvarbu, dėl kokios priežasties kreipiamasi, net jeigu tai neplanuotas nėštumas ar kontracepcijos poreikis, vizito metu neturi būti jokio moralizavimo ar kritikos. Svarbiausia - atjauta, nuraminimas, padrąsinimas, aiškus situacijos ir terminų paaiškinimas. Jei mergina jaučia nerimą, apžiūra gali būti atidėta.
