Cezario pjūvio operacija yra viena dažniausių gimdymo procedūrų, atliekamų pasaulyje. Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Ši operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų, pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos.
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Atlikus operaciją, stengiamės neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedame vaikelį jai ant krūtinės. Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams. Atsižvelgus į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija. Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė.
Cezario pjūvio operacijos rizika ir komplikacijos
Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje.
Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų. Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių.
Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė. Apgręžimas atliekamas nėštumo pabaigoje, jog suprastėjus vaisiaus būklei per kuo trumpesnį laiką galėtume atlikti cezario pjūvio operaciją. Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko. Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.
Gimdos rando įvertinimas po cezario pjūvio
Po CPO svarbu įvertinti gimdos rando būklę. Gimdos rando pobūdį galima įvertinti atliekant ultragarsinį tyrimą pro makštį. Šis tyrimas yra saugus ir lengvai prieinamas. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija ar laparoskopija siekiant įvertinti ir galimai gydyti susiformavusią nišą - ertmę, likusią rande po CPO, kurioje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nepageidaujamus simptomus.
Nėštumo metu gimdos randą galima įvertinti jau ankstyvame nėštumo laikotarpiu, t. y. 6-9 nėštumo savaitę. Tai ypač svarbu pacientėms, besiskundžiančioms kraujavimu ar pilvo apačios skausmu nuo pat nėštumo pradžios. 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsu galima nustatyti, ar randas formuoja nišą bei kurioje gimdos sienoje yra prisitvirtinusi placenta. Gimdos rando niša nėštumo metu nustatoma iki 80 proc. atvejų.
Veiksniai, lemiantys gimdos rando gijimą ir galimos komplikacijos
Rando gijimą sunkina pakartotinos CPO bei kitos operacijos gimdoje, vyresnis moters amžius, rūkymas, daugkartiniai gimdymai, sąaugos mažajame dubenyje ir individualūs audinių gijimo veiksniai bei gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas. Manoma, kad rando nišai susiformuoti turi įtakos ir visos buvusios gimdos operacijos, gimdos susiuvimo technika, pjūvio vieta gimdoje CPO metu.
Randas po CPO siejamas su komplikacijomis tiek ne nėštumo laikotarpiu, tiek nėščiosioms. Nustatyta, kad randas po CPO formuojasi bent tris mėnesius, visiškai sugyja per šešis. Net iki 30 proc. moterų, kurioms randas gimdoje formuoja nišą, patiria nereguliarius kraujavimus tarp mėnesinių, skausmingas mėnesines, lėtinį pilvo apačios skausmą, skausmingus lytinius santykius. 10 proc. pastojusių po anksčiau atliktos operacijos susiduria su galimomis grėsmingomis akušerinėmis komplikacijomis - nėštumo prisitvirtinimas ir augimas gimdos rande (randinis nėštumas), kraujavimai nėštumo metu, patologinis placentos prisitvirtinimas (placentos pirmeiga, placentos priaugimas, įaugimas, peraugimas) bei gimdos rando plyšimas nėštumo ir gimdymo metu. Tiesa, šios komplikacijos - retos, tačiau gali lemti masyvų nukraujavimą ir nepageidaujamas perinatalines išeitis. Rizika plyšti gimdos randui po vienos CPO yra 0,3-1 proc., po dviejų ir daugiau operacijų rizika auga.
Rekomenduojamas laikas iki kito nėštumo
Svarbu atsiminti, kad po CPO, ypatingai po pakartotinos operacijos, reikėtų neskubėti pastoti. Sekantį nėštumą rekomenduojama planuoti praėjus 12-18 mėnesiams po operacijos. Kai kurie gydytojai rekomenduoja palaukti net dvejus-trejus metus. Per šį laiką gimda ir pilvo siena spėja pakankamai sugyti, sumažėja komplikacijų rizika.
Kodėl svarbu palaukti?
- Gimdos rando gijimas: Gimdos randui visiškai sugyti reikia laiko. Per anksti pastojus, didėja rizika, kad nėštumo metu randas gali išplonėti ar net plyšti.
- Maistinių medžiagų atsargos: Nėštumas reikalauja didelių maistinių medžiagų atsargų. Po CPO organizmui reikia laiko atkurti šias atsargas.
- Emocinė būklė: Po gimdymo svarbu pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Per anksti pastojus, gali būti sunkiau susidoroti su pogimdyvine depresija ar nerimu.
Kaip sumažinti riziką?
- Planuokite nėštumą: Pasikonsultuokite su gydytoju, kad įvertintumėte savo individualią situaciją ir gautumėte rekomendacijas dėl tinkamiausio laiko planuoti kitą nėštumą.
- Laikykitės gydytojo nurodymų: Po CPO svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl fizinio aktyvumo, mitybos ir poilsio.
- Stebėkite savo sveikatą: Atkreipkite dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus, tokius kaip kraujavimas ar pilvo skausmas, ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Ankstyva priežiūra: Pastojus po buvusios CPO, nuo 6-9 nėštumo savaitės kreipkitės dėl ultragarsinio tyrimo, kad būtų kuo anksčiau diagnozuotas randinis nėštumas. Pastebėjus kraujavimą iš makšties bet kuriuo nėštumo trečdaliu - būtina kuo skubiau vykti vizitui pas gydytoją akušerį ginekologą.
Gimdymo po cezario pjūvio pasirinkimas: natūralus ar pakartotinas cezario?
Jei pirmas vaikas gimė atlikus cezario pjūvį, nebūtinai taip gims ir antras. Viskas priklauso nuo to, kodėl darytas pirmasis cezario pjūvis. Jei pirmoji operacija atlikta, nes vaisiaus padėtis buvo netaisyklinga, o antrasis nėštumas normalus, moteris gali pagimdyti pati. Tačiau jei pirmasis cezario pjūvis darytas dėl to, kad neatsidarė gimdos kaklelis, tikėtina, kad jis neatsidarys ir antrą kartą. Operuojama, jei placenta prisitvirtinusi buvusio cezario pjūvio rando srityje.
Gerosios akušerinės praktikos rodiklis - apie 60 proc. moterų po vienos buvusios cezario pjūvio operacijos pagimdo natūraliais takais. Tokia būtų siekiamybė.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie cezario pjūvį
- Mitas: Po Cezario pjūvio negalima pastoti ir gimdyti.
Faktas: Po šios operacijos rekomenduojama palaukti maždaug dvejus-trejus metus ir tik tada planuoti kitą vizitą į gimdymo namus. Pastojus anksčiau yra rizika, kad paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais iširs tempimo neišlaikiusi senoji siūlė. Toks nėštumas reikalauja akylesnės medikų priežiūros. Po trejų metų tokia rizika praktiškai išnyksta ir galima vėl gimdyti. Dažnai tokioms moterims siūloma pakartotinė operacija, tačiau tais atvejais, kai siūlė gerai sugijusi, o mama niekuo nesiskundžia, tikrai galima gimdyti ir natūraliai.
- Mitas: Po operacijos liks didelis randas per visą pilvą.
Faktas: Išskyrus labai retus atvejus, dabar kūdikiai išimami per pjūvį, padarytą pilvo apačioje. Paskui padaroma kosmetinė siūlė, ji po kurio laiko tampa beveik nematoma net ir esant nuogai, jau nekalbant apie tai, kad šią vietą paprastai visiškai uždengia kelnaitės. Be to, toks pjūvis nepažeidžia pilvo preso raumenų ir netrukdo po gimdymo susigrąžinti tobulos figūros.
- Mitas: Dėl nenatūralaus gimdymo tarp motinos ir vaiko nėra psichologinio ir emocinio ryšio.
Faktas: Tai labai paplitusi klaidinga nuomonė, verčianti būsimas mamas bijoti Cezario operacijos. Vienintelė tokiu atveju iškylanti problema - psichologinė. Motinos meilė visiškai nepriklauso nuo to, kokiu būdu vaikas išvydo šį pasaulį, todėl neverta nervintis ir jaustis bloga ar „netikra“ mama vien dėl to, kad jūsų mažyliui gimti padėjo ne jūsų stangos, o medikų profesionalumas. Niekur nedingsta ir nei kiek nenuvertėja tas ryšys, kuris formavosi devynis mėnesius, kai buvote faktiškai vienu kūnu, kaip ir tas dėmesys, kuriuo apgaubėte savo būsimą kūdikį iki jo gimimo.
- Mitas: Po Cezario pjūvio kūdikis turi neurologinių problemų, atsilieka jo vystymasis, jis nuolat serga.
Faktas: Statistika rodo, kad po Cezario pjūvio gimę vaikai su tokiomis problemomis susiduria nei kiek ne dažniau nei natūraliai gimę mažyliai. Jų sveikatos būklė priklauso nuo nėštumo eigos, motinos susirgimų, priežiūros po gimdymo ir panašiai. Įspūdį, kad „cezarinukai“ ateina į šį pasaulį silpnesni, stiprina dažniausiai tas faktas, kad jis ir jo mama problemų su sveikata turėjo dar iki gimdymo, dėl ko ir buvo nuspręsta atlikti operaciją. O štai visuomenės sąmonėje priežastis ir pasekmė apsikeitė vietomis.
- Mitas: Po Cezario pjūvio neatsiranda pienas ir neįmanoma maitinti krūtine.
Faktas: Vienintelis dalykas, kurio netenka po Cezario pjūvio gimęs mažylis - prigludimo prie mamos krūtinės iškart po gimimo. Tokiu atveju krūtine maitinti galima tik nuo antros paros, nes pirmąją gimdyvė praleidžia intensyvios terapijos palatoje, kur nuolat stebima jos sveikatos būklė. Kai tik ji pajėgia atsistoti ant kojų (praėjus 12-24 valandoms nuo operacijos), ji perkeliama į pogimdyminę palatą. Čia jai bus atneštas ir naujagimis. Per tą laiką iš kraujo pasišalina operacijos metu suleisti preparatai. Pienas po Cezario operacijos atsiranda antrą-ketvirtą parą kaip ir po natūralaus gimdymo. Vos tik vaikas palieka gimdą, organizme paleidžiamas pieno gamybos procesas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu mažylis išvydo pasaulį.
Cezario pjūvio atkūrimo planas: 3-ioji treniruotė – išgydykite ir sustiprinkite savo kūną po cezario pjūvio, po gimdymo
Nors visi aukščiau išvardinti mitai ir paneigti, vis dėlto Cezario pjūvis nėra toks lengvas ir negrėsmingas dalykas, kaip galėtų pasirodyti. Žinoma, chirurgai išmoko atlikti jį greitai ir tiksliai, o šiuolaikiniai antiseptikai ir narkozei naudojamos priemonės praktiškai atmeta užsikrėtimo ar skausmo operacijos metu riziką. Vis dėlto, neverta užmiršti, kad niekas nėra apdraustas nuo komplikacijų, netikėtų alerginių reakcijų ir panašiai. Jau nekalbant apie pilve likusią žaizdą, kuri sukels nepatogumų ir reikalaus dėmesio mažiausiai dar kelias savaites. Būtent todėl daugelyje šalių Cezario pjūvis nėra vertinamas palankiai - šiai operacijai būtinos indikacijos, dėl kurių natūralus gimdymas būtų pavojingesnis nei chirurginio įsikišimo pasekmės. Cezario operacijos nereikia bijoti, jeigu ji leis jūsų mažyliui saugiau išvysti pasaulį, tačiau nereikia jos ir siekti kaip panacėjos nuo skausmo.
