Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų.
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos.
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Atlikus operaciją, stengiamės neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedame vaikelį jai ant krūtinės.
Nuo 1999 metų tokių gimdymų skaičius padvigubėjo. Tyrimai rodo, kad savo kūdikius žindo mažiau moterų, gimdžiusių cezario pagalba nei tų, kurios gimdė natūraliai, tačiau didesnę įtaką sėkmingam žindymui daro ne būdas, kuriuo gimė kūdikis, o mamos pasiryžimas jį žindyti, nepaisant gimimo aplinkybių.
Cezario būdu gimusiems kūdikiams žindymas yra ne mažiau svarbus, nei gimusiems natūraliai: žindyti "cezarinukai" per pirmuosius metus rečiau nei nežindyti patenka į ligonines dėl ligų.
Sėkmingam žindymui labai svarbu yra tai, kas vyksta su mama ir kūdikiu po gimdymo: kaip galima ankstesnis oda prie odos kontaktas. Gimdymas cezario pagalba gali turėti didesnių neigiamų pasekmių žindymo pradžiai ir sukelti daugiau sunkumų mamai, norinčiai žindyti pirmiausiai dėl to, kad moteris ligoninėje pasilieka ilgiau.
Po natūralaus gimdymo moterį paprastai išrašo iš ligoninės po 3 dienų, kai kuriais atvejais - po dienos ar net tą pačią dieną, mamoms mažiau reikia personalo pagalbos. Gimdžius cezario būdu tenka pasilikti ligoninėje ilgiau ir taip pat mažiau galimybių pasirūpinti savo vaiku dėl savijautos po operacijos.
Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat ir žindymo sėkmei 3 dieną, 1-4 mėnesį po gimdymo ir bendrai žindymo trukmei. Nors esminė oda prie odos kontakto nauda yra būtent kūno temperatūros stabilizavimas ir šilumos palaikymas, dažnai mamos ir vaikai atskiriami motyvuojant tuo, kad vaikutį reikia guldyti į šildomą inkubatorių temperatūrai palaikyti. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motinos, gimdžiusios savo vaikus cezario pjūvio pagalba, turėtų gauti kūdikį palaikyti odos kontakte ir pažindyti per 30 minučių nuo to momento, kai gali reaguoti į aplinką.
Naujagimiui palanki San Francisco ligoninė atlieko eksperimentinį tyrimą, užsibrėžę tikslą sutrumpinti laiką nuo kūdikio gimimo cezario būdu iki pirmojo oda prie odos kontakto, kuris eksperimento pradžioje įvykdavo praėjus 1-4 valandoms, kartais net daugiau laiko po operacijos ir 100 proc. cezario būdu gimusių kūdikių ligoninėje būdavo papildomai maitinami mišiniu. Ligoninės tikslas buvo įsitikinti, ar įmanomas ankstesnis mamos ir kūdikio oda prie odos kontaktas po cezario pjūvio operacijos ir taip pat buvo stebima kiek taip gimusių kūdikių gavo mišinio pirmomis dienomis ligoninėje. Pagrindinis darbas, kurį reikėjo nuveikti, buvo personalo mokymai. Tai turbūt, pats svarbiausias pokytis, kurį tenka įgyvendinti ligoninėse. kūdikių, kurie per pirmas 4 val. po gimimo, dar nebuvo odos kontakte su motina, skaičius sumažėjo nuo 40 proc. tik 33 proc kūdikių, kurie operacinėje buvo odos kontakte su mama, gavo mišinio ligoninėje.
Lietuvoje šiuo metu odos kontaktas po cezario pjūvio operacijos vis dar yra retenybė, tačiau Jonavos ligoninės medikai jau pritaikė naują praktiką, kuomet operacijos metu mama pati, padedama gydytojų, išima kūdikį iš pjūvio ir užsideda sau ant krūtinės.
Pasiruošimas operacijai
Jos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama - planinė ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti).
Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę.
Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija.
Operacijos eiga
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Pjūvio atlikimas ir vaisiaus ištraukimas yra labai greitas, vos 5 min. trunkantis procesas.
Dažniausiai yra taikoma epidurinė nejautra, t.y. vaistai suleidžiami per į nugarą įvestą kateterį. Bendroji nejautra, kuomet moteris visiškai „užmigdoma“, taikoma rečiau. Jeigu buvo taikyta regioninė nejautra, moteris dar kelias valandas po operacijos nejaučia apatinės kūno dalies, kojų.
Dažniausiai yra atliekamas horizontalus pjūvis papilvėje, gaktos srityje (Pfanenštilio pjūvis). Labai retai gali būti atliekamas vertikalus, nuo bambos iki gaktos besitęsiantis pjūvis.
Praplėšus vaisiaus vandenų pūslę (jeigu vaisius neišnešiotas jis gali būti ištraukiamas su visa pūsle) vaisius atsargiai ištraukiamas ranka (kartais naudojamos akušerinės replės). Jis laikomas už galvutės, sėdmenų arba kojyčių, priklausomai nuo jo padėties gimdoje.
Placentos ištraukimas, gimdos ir pilvo ertmės išvalymas. Pasirašant sutikimą cezario pjūvio operacijai moteris gali pasirašyti ir sutikimą, leidžiantį gydytojui išplėsti operacijos eigą ir apimtį, jeigu operacijos metu bus nustatytos kitos patologijos.
Cezario pjūvio susiuvimas yra gerokai ilgesnis, jis trunka 30 min. ir ilgiau, nes atskiri audiniai yra siūnami po vieną, pasluoksniui.
Pooperacinis laikotarpis
Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės.
Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą.
Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria.
Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama.
Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo.
Kada po operacijos atsikeliama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu.
Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
- Pasverčiama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu.
- Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save.
- Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos.
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Tai nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjame pooperaciniame laikotarpyje.
Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.
Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.
Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį ( kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos- dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms.
Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei.
Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug- prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga).
Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo.
Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.
Žaizdos priežiūra
Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima.
Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui.
Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius.
Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).
Niekulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Jeigu atliekama antra (ir paskesnės) cezario pjūvio operacijos, dažniausiai pjaunama per pirmosios operacijos randą, t.y.
Mėlynai-violetinės ir gelsvai žalios mėlynės aplink pjūvio vietą paprastai išnyksta per kelias dienas. Jei pastebėjote patinimą, paraudimą ar siūlės plyšimą, būtinai paprašykite mediko apžiūrėti siūlę. Siūlė gali būti skausminga. Ją būtina prižiūrėti antiseptinėmis priemonėmis kiekvieną dieną.
Judėjimas ir fizinis aktyvumas
Per 24 valandas po operacijos moteriai rekomenduojama pradėti judėti, išlipti iš lovos (prieš tai paprastai rekomenduojama išgerti nuskausminamųjų). Pirmą kartą apsiprausti duše galima praėjus 24 valandoms po operacijos, kuomet nuimami žaizdą dengiantys pleistrai, tvarsčiai. Žaizdą galima tik atsargiai apiplauti vandeniu, be muilo ir kitų prausimosi priemonių.
Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas. Paprašykite savo gydytojo jums tinkančio skausmą malšinančio vaisto.
1. Iki atsikeliant iš lovos pradėkite daryti paprastus kojų judesius: lenkite pėdą per čiurnos sąnarį į save ir nuo savęs, pasukite ratu į abi puses. Tokiu būdu pagerinsite kraujotaką, kuri labai svarbi po operacijos.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius: truputį kilstelėkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau. Palengva didinkite pasivaikščiojimo atstumą ir laiką.
6. Vaikščiokite. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lyioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę.
Lengvus pratimus, galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
5. Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį.
Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi.
Mityba ir skysčiai
Po operacijos galima gerti praėjus 2 val., valgyti - po 6 val.
Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.
Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį ( kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos- dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms.
Kad gimda atsistatytų ir jos dydis grįžtų į buvusią prieš nėštumą, gimda susitraukinėja. Šie susitraukimai gali būti ypač jaučiami, kai maitinsite krūtimi. Mat žindant kūdikį organizme išsiskiria oksitocinas - hormonas, kuris taip pat stimuliuoja gimdos susitraukimus.
Po operacijos galite jausti pilvo pūtimą. Jis gali būti skausmingas kol nepasišalins dujos. Lengvas kvėpavimas pilvu: įkvepiant per nosį pilvas švelniai pakyla ir nusileidžia iškvepiant per burną (kartoti 5 kartus), gali palengvinti tą nemalonų jausmą.
Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai.. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka.
Sveika mityba. Ypač sveiki užkandžiai ir vanduo.
Emocinė būklė
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti“) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo“), personalą, situaciją.
Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija?
Emocinių būsenų paletė po CPO labai įvairi. Dalis moterų šios operacijos nori pačios, dalis vertina neutraliai, o dalis susiduria su saviplaka: „nepajėgau pagimdyti pati“, „mano kūnas nesugebėjo“. Tokios mintys yra labai žmogiškos, bet ne visai teisingos. Gimdymas yra socialinis vyksmas, kuriam įtakos turi daugybė - DAUGYBĖ! - kintamųjų.
Apie tai daugiau galite išgirsti šiame Lietuvos Ryto televizijos reportaže.
Antras gimdymas po cezario pjūvio
Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija.
Nėštumo atidėlioti nereikia. Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Kada ieškoti pagalbos?
Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būklė ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų.
Svarbu.• atsiranda kraujavimas iš gimdos šviežiu krauju ar su krešuliais, įklotas permirksta kas 2 val.• aštrus skausmas krūtinės ląstos srityje, pilve, nugaroje ar kojose. Prieš laiką atsidalija placenta, t.y.
