Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema - ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Ne vieno kūdikio galvytė yra nusėta pleiskanomis. Kartais jų tiek daug, kad uždengia visą galvą tarsi kepurė. Reikia jas gydyti ar ne? Kada kreiptis į gydytoją? Į šiuos klausimus atsako vaikų ligų gydytoja ir neurologė Rūta Maciulevičienė.
Kas tai yra?
Pleiskanų luobas - tai vienas seborėjinio dermatito pasireiškimo būdų. (Seborėja - tai riebalų liaukų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pleiskanomis ir kt.). Seborėjinis dermatitas labai būdingas mažiems vaikams, ypač pleiskanoja tam tikros vietos, kaip antai „skalpo“ plote, kaktoje, antakiuose. Pleiskanos gali išplisti ir po visą kūną.
Pleiskanos yra atsiskiriančios raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Galvos odos ląstelės nuolat atsinaujina, o negyvos ląstelės pašalinamos šukuojant ir plaunant galvą. Tačiau, sutrikus šiam procesui, gali atsirasti pleiskanos. Jos gali būti įvairių šviesių spalvų, priklausomai nuo jose esančio oro, riebalų kiekio ir kitų priemaišų.
Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros.
Kūdikių galvos odos bėrimo priežastys
Mažiems kūdikiams seborėjinis dermatitas atsiranda dėl tų hormonų, kurie į vaiko kraują patenka iš motinos kraujo. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos. Pleiskanų luobas gali būti labai ryškus ant galvos, kaktos ir antakių. Tai tam tikras riebalinių liaukų veiklos sutrikimas, kurio priežastis nėra žinoma.
Pagrindinė priežastis - riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Kūdikio riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo - odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą.
Kita dažna priežastis - atopinis dermatitas, kuris pasireiškia sausesniais, paraudusiais ir niežtinčiais bėrimais. Tokiais atvejais bėrimai gali išplisti už ausų, ant veido ar kaklo.
Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas.
Simptomai
Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai galvos oda pasidengia riebaluotomis gelsvomis plutelėmis ar pleiskanomis, kurios lengvai atsiskiria šukuojant. Oda po jomis paprastai nėra skausminga ar itin paraudusi, nors kai kada gali būti šiek tiek jautri.
Jei priežastis - atopinis dermatitas, bėrimai būna sausesni, rausvi, niežtintys. Vaikas gali būti neramus, dažnai kasosi galvą, o bėrimai gali išplisti į veidą ar kaklą.
Pagrindiniai pleiskanų atsiradimo simptomai:
- Sausos, smulkios pleiskanos
- Ploni, neblizgūs plaukai
- Didelės riebios pleiskanos
- Riebaluoti, sulipę plaukai
- Galvos odos paraudimas
- Šašai
- Plaukų slinkimas
- Niežulys
Ką daryti ir gydymas
Jeigu yra tik nelabai didelis pleiskanų luobelis, t. y. be bėrimo, ir odos neniežti, jį galima nesunkiai panaikinti tankiomis šukomis, prieš tai odą sutepus riebiu kremu, aliejumi (šildyti nereikia), vazelinu. Kai kurios mamos tepa ir grietine. Galima ir ja, nes tinka bet kokie riebalai. Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas.
Svarbiausia - nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių, nes tai gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi - pavyzdžiui, migdolų, kokosų arba specialiu kūdikių aliejumi. Aliejų reikia švelniai įmasažuoti į odą ir palikti kelioms valandoms ar nakčiai, o vėliau nuplauti švelniu kūdikių šampūnu. Po plovimo plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu, kad pasišalintų atsilaisvinusios pleiskanos. Reikėtų vengti kvapiųjų ar agresyvių priemonių, nes jos gali dar labiau sudirginti odą.
Daugumai mažų vaikų pleiskanų luobas išnyksta savaime. Seborėjinis dermatitas paprastai praeina savaime per kelis mėnesius, kai susinormalizuoja kūdikio riebalinių liaukų veikla. Liga yra gerybinė ir nekelia pavojaus sveikatai, nors išvaizda gali gąsdinti tėvus.
Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą šampūną, kuris yra praturtintas veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip cinko piritionas, ketokonazolas ar salicilo rūgštis. Šie ingredientai padeda sumažinti pleiskanojimą ir nuraminti sudirgusią odą.
Intensyvus pleiskanojimas (seborėjinis dermatitas - SD) yra lėtinė odos būklė, kuriai būdingi paūmėjimai ir remisijos. Siekiant sulaukti geriausių rezultatų rekomenduojama naudoti aktyvų dermatologinį šampūną nuo pleiskanų, kuris veiktų į biologines pleiskanų atsiradimo priežastis ir veiksmingai nuramintų niežėjimą bei uždegimą.
Priemonės nuo pleiskanų yra įvairios ir skirtos kovoti su šia dažna galvos odos problema. Be šampūnų, naudinga reguliariai drėkinti galvos odą, naudojant kondicionierius ar kaukes, kurios turi natūralių aliejų, tokių kaip arbatmedžio aliejus ar kokosų aliejus.
Didelio pleiskanojimo gydymui naudojami tokie preparatai: riebalų išsiskyrimą slopinantys, pleiskanas šalinantys (keratoliziniai), naujoms pleiskanoms atsirasti trukdančios (keratoplastiniai) medicininės priemonės. Pleiskanojimą ir niežėjimą gydo preparatai su salicilo rūgštimi, siera, rezocinu ir cinku. Tai pat pleiskanojimą mažina šampūnai, losjonai, želė, kurių sudėtyje yra ketokonazolio, olamido bei piroktono, ir eteriniai aliejai - jie ramina odą, malšina niežėjimą.
Sergant žvyneline, ichtioze ar seborėja, pleiskanos gydomos sieros salicilo, deguto bei hormoniniais tepalais.
Vaistažolių nuoviras gali padėti sumažinti odos uždegimo reakcijas. Tam tinka ramunėlės, jonažolės, medetkos.
Jei pleiskanos labai storos, vien plauti nepakanka. Iš vakaro prieš plaunant galvą pleiskanojimo židiniai sutepami alyvų ar saulėgrąžų aliejumi - tuomet pleiskanos suminkštėja ir lengviau pasišalina.
Jonažolių, čiobrelių, šalavijų, mairūnų, pelargonijų, kedrų, arbatmedžių aliejai ir ekstraktai reguliuoja uždegimą ir mikrobų pusiausvyrą odoje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu oda niežti, ji smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti. Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją.
Jeigu bėrimai atrodo paraudę, šlapiuojantys ar skleidžia nemalonų kvapą, svarbu nevartoti savarankiškai tepalų ar antibiotikų - būtina gydytojo apžiūra.
Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:
- bėrimai plinta už galvos ribų - ant veido, už ausų ar kaklo,
- oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis,
- kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega,
- bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrimą tinkamai,
- įtariama alergija ar grybelinė infekcija.
Tokiais atvejais pediatras arba dermatologas įvertins būklę ir paskirs atitinkamą gydymą.
4 dermatologų patarimai dėl lopšio kepurėlės
Taip pat žr
Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas yra gana efektyvus, o vaistai - receptiniai.
Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.
Jeigu šampūno poveikis yra nepakankamas, rekomenduojame kreiptis į gydytoją-trichologą, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir pagal rezultatus parinks kompleksinį gydymą.
tags: #pleiskanos #vaiko #galvoje
