Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, susijusių su augančiu vaisiumi. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini. Apie 70 proc. nėščiųjų susiduria su įvairiais kūno pakitimais.
Kūno pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu gali padažnėti šlapinimasis, nes didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Taip pat gali pasikeisti šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia, inkstai didėja, o šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Dėl hormonų poveikio gali pasikeisti makšties terpė, todėl svarbu rūpintis intymia higiena, naudoti specialius prausiklius ir dažnai keisti apatinius drabužius.
Apie 40 proc. nėščiųjų patiria vidurių užkietėjimą. Pirmoje nėštumo pusėje tai lemia hormoniniai pokyčiai, o antroje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Vidurių užkietėjimo profilaktikai svarbu tinkamai maitintis, vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų ir skysčių.
Nugaros skausmą patiria apie 50-80 proc. moterų, ypač tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna stuburą, todėl svarbu laikytis taisyklingos laikysenos, vengti sunkių daiktų kilnojimo ir avėti patogią avalynę.
Dėl hormonų veiklos venos nėštumo metu tampa elastingesnės, o didėjanti gimda spaudžia kraujagysles, todėl kraujas gali užsilaikyti kojų venose. Tai gali lemti kojų tinimą ir venų išsiplėtimą. Svarbu judėti, rinktis patogią avalynę ir vengti ankštų drabužių.
Dėl hormonų pokyčių organizmas nėštumo metu kaupia skysčius, todėl gali tinti pėdos, blauzdos, šlaunys, pilvas, veidas ir rankos. Mitybos koregavimas, pakankamas skysčių vartojimas ir lengvas fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti tinimą.
Nėštumo metu gali atsirasti hemorojus, kurį skatina vidurių užkietėjimas ir stanginimasis. Svarbu laikytis tinkamos dietos, gerti pakankamai skysčių ir vengti ilgalaikio sėdėjimo.
Dėl hormonų pokyčių dantenos nėštumo metu gali tapti jautresnės ir kraujuoti. Svarbu palaikyti gerą burnos higieną, naudoti švelnų dantų šepetėlį ir specialias dantų pastas.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę oda gali pradėti keistis dėl hormonų pertekkliaus. Dažniau gali berti spuogai. Svarbu jų nespausti ir dezinfekuoti, kad išvengtumėte naujų uždegimų.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Gali patamsėti areolė aplink spenelį, pažastys, šlaunų vidinė pusė, tarpvietė ir išoriniai lytiniai organai. Taip pat gali atsirasti ar išryškėti pigmentinės dėmės ant veido ("nėštumo kaukė"). Po gimdymo šios dėmės dažniausiai pradeda šviesėti.
Mėšlungis, dažniausiai blauzdas, šlaunį ir pėdą sutraukiantis skausmingas raumenų spazmas, gali pasireikšti dėl mineralinių medžiagų trūkumo. Stengtis atpalaiduoti raumenį, pavaikščioti ar pamasažuoti pažeistą vietą gali padėti.
Nėštumo pabaigoje gali pasireikšti paruošiamieji sąrėmiai, kurie ruošia gimdą gimdymui. Jie paprastai būna neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra odos patempimai, kurie dažniausiai pasireiškia ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Nors nėra mediciniškai patvirtintų priemonių, kurios galėtų visiškai sustabdyti strijų atsiradimą, lėtas svorio augimas ir pakankamas vandens kiekis organizme gali padėti sumažinti jų atsiradimą. Po gimdymo strijos dažniausiai tampa blyškesnės ir mažiau pastebimos.
Krūtys nėštumo metu brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį. Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio, patogią liemenėlę. Apie 25-30% moterų krūtinė po gimdymo grįžta į iki gimdymo buvusią būklę.
Nuovargis yra vienas pirmųjų nėštumo požymių. Svarbu stengtis eiti anksčiau miegoti ir ilsėtis dienos metu.
Nuotaikų kaita nėštumo metu yra susijusi su besikeičiančiais hormonais. Svarbu nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.
Nėštumo metu gali padidėti kūno plaukuotumas. Plaukai ant kūno gali tapti storesni ir tamsesni, taip pat gali pradėti dygti neįprastose vietose, pavyzdžiui, ant veido. Nors plaukų slinkimas sumažėja, padidėjęs plaukuotumas dažniausiai išnyksta po gimdymo.
Nėštumo metu nagai gali pradėti greičiau augti, tačiau gali ir suminkštėti bei tapti trapesni. Po gimdymo nagų būklė gali keistis priklausomai nuo mitybos, žindymo ir bendros savijautos.
Kai kurioms moterims oda nėštumo metu tampa gražesnė ir švytinti. Kitiems gali pasireikšti spuogeliai ar inkštirai. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl saugių odos priežiūros priemonių.
Nėštumo pabaigoje gali suintensyvėti kvėpavimas ir varginti dusulys.
Nėštumo metu energijos poreikiai padidėja tik apie 15 proc. Svarbu nevalgyti "už du", o rinktis maistingą ir subalansuotą mitybą.
Ko tikėtis pirmąjį nėštumo trimestrą | Nėštumas savaitė po savaitės
Nėštumo metu įvykstantys kūno pokyčiai yra normalus reiškinys. Svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmą, rūpintis savimi ir, esant poreikiui, konsultuotis su gydytoju.
