Sodo ir daržo kūrimas - tai ne tik malonus hobis, bet ir nuostabus būdas pabėgti nuo kasdienybės skubėjimo, atrasti harmoniją gamtoje ir džiaugtis savo rankomis užaugintu derliumi. Nors atrodo, kad tai sudėtingas procesas, tačiau tinkamai suplanavus, kiekvienas gali sukurti savo svajonių sodą ar derlingą daržą, net ir gyvendamas mieste.

Kodėl Sodo Planavimas Yra Svarbus?

Daugelis galvoja, kad sodą galima kurti ir be išankstinio plano, tiesiog sodinant augalus ten, kur atrodo tinkama. Tačiau toks požiūris gali lemti harmonijos praradimą, nes kiekvienas augalas ar statybinis elementas turi savo vietą. Kruopštus planavimas padeda išvengti brangių klaidų, užtikrina visumos vientisumą ir palengvina sodo priežiūrą.

• Išvengiamos brangios klaidos: Terasų, mūrinių sienelių, didelių medžių vieta turi būti numatyta iš anksto, nes jiems įrengti reikia nemažų investicijų ir laiko.
• Išlaikoma visuma: Kai sodas planuojamas pasibraižius elementus ir zonas ant popieriaus, pasimato atskirų elementų visumos efektas. Taip funkcionalumas, norai ir realybė sueina į vientisumą ir išvengiama atskirų dalių junginio.
• Lengva priežiūra: Sodo sklypo planavimas padės susikurti lengvai prižiūrimą teritoriją. Palei gėlynus įrengti takeliai ir apipavidalinimai, augalų išdėstymas palei sklypo pakraščius leis tolygiai pjauti veją, netrukdant prieiti prie želdinių.

Protingai susiplanavę sklypą pagal biudžetą, galėsite iš anksto nuspręsti, ar darbus atliksite patys, ar kai kuriems darbams reikės kviesti specialistą (pvz., terasai įrengti, tvenkiniui iškasti, šuliniui užversti).

Sklypo Ypatybės ir Stilius

Prieš pradedant didesnius pertvarkymus, būtina susipažinti su Lietuvos Respublikos (LR) teritorijų planavimo, LR sodininkų bendrijų ir LR aplinkos apsaugos įstatymais. Kitas svarbus aspektas - koks jūsų sklypo dydis, vyraujantis stilius ir amžius bei teritorijos paskirtis. Nuo sklypo dydžio priklauso ne tik augalų dydis ir įvairovė, bet ir jų dekoratyvumas. Pavyzdžiui, kuo mažesnis sklypas, tuo augalai turi būti dekoratyvesni. Didesniame galima platesnė augalų įvairovė, bet ir daugiau vietinių karkasinių augalų.

Būtinai atsižvelkite į klimatines sąlygas: kur krenta šešėliai ar spigina saulė, koks dirvožemis vyrauja skirtingose sklypo vietose. Galbūt reikalingas drenažas aukštiems gruntiniams vandenims arba namas stovi ant šlaito?

Funkcinės Zonos Sode

Kad būtų paprasčiau ir konkrečiau, sklypą pirmiausia verta atskirti funkcinėmis zonomis:

• Reprezentatyvioji arba dekoratyvioji zona: Tai lyg jūsų sodybos „reklaminis veidas“, todėl čia turėtų vyrauti gražiausi medžiai, krūmai ir gėlynai, bet kartu ji turi atitikti šeimininko gyvenimo būdą. Ši zona dažnai esti prieš namus, pagrindinį įėjimą, matoma nuo gatvės arba pagrindinio kelio ar įvažiavus į sklypą.
• Ūkinė zona: Sudaro daržai, šiltnamiai, malkinės, komposto krūvos, skalbinių džiovyklės ir kiti „negražūs“ elementai. Jie neturėtų kristi į akis įžengus į sodybą, todėl dažniausiai būna „nugrūsti“ į sklypo galą ar įmantriai paslėpti.
• Gyvenamojoje, poilsio, aktyviojoje zonoje: Įrengiamos pavėsinės, lauko židiniai, suoleliai, vaikų žaidimo aikštelės, sūpynės ar kitos detalės, kurių paskirtis - praleisti laiką savo kieme. Šioje zonoje vyrauja praktiški ir savo funkcijas atliekantys elementai, bet tuo pačiu jie turi būti ir išvaizdūs, neerzinti ir derėti prie aplinkos.

Norint išlaikyti darną sklype, planuojant sodą taip pat pirmiausia turėtumėte galvoti apie norimą sodo stilių. Ar jis turėtų būti modernus su tiesiomis linijomis ir griežtomis formomis, ar tradicinis, kuriame vyrauja banguotos linijos bei esti arčiau natūralizmo? Ar semsitės įkvėpimo iš formalių, japoniškų sodų idėjų, ar iš neįpareigojančių laisvesnio stiliaus sodų?

Paprastai stengiamasi išlaikyti sklypo ašį arba centrą. Didesni želdiniai sodinami palei sklypo ribą, o link sklypo vidurio mažėjantys augalai - taip išlaikoma teisinga perspektyva. Aukšti augalai atlieka apsauginę, užstojamąją funkciją, todėl ir turi būti sodinami toliau nuo centro. Priklausomai nuo sklypo konfigūracijos, galima sužaisti su augalais ir masteliais išgaunant vizualiai akį apgaunančią sklypo formą ar dydį. Proporcingai parinkti augalai sklypą patrumpins ir paplatins, arba atvirkščiai - pailgins ir susiaurins. Sodas atrodo ilgesnis, kai išlaikoma išilginė ašis, t. y. augalai išorėje yra aukštesni, o arčiau ašies centro - trumpesni.

Sodo Eskizas ir Planavimas

Planuojant naudinga sudaryti bendrą sodo eskizą su svarbiausiais elementais. Pažymėkite namo vietą, nurodykite lysvėms, vejai, gėlynams, terasai ir kitoms reikmėms skirtus plotus. Nepamirškite palikti vietos ir kitiems svarbiems praktiniams dalykams (šiukšlių konteineriai, komposto krūva, padargų pašiūrė), kuriuos planuokite kiek toliau nuo namo. Eskize turėtų atsirasti ir pagrindiniai gamtiniai reiškiniai: vyraujantys vėjai, drėgnos vietos, šešėliuota ar saulėta vieta, nuolydžiai.

Pažymėkite vaizdus, kuriuos norite paslėpti, o kurių užstoti - nevalia. Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip užstosite kaimynų kiemą, judrią gatvę, netgi sumažinsite triukšmą ar apsisaugosite nuo praeivių žvilgsnių. Planelyje susirašykite visus augančius medžius ir krūmus bei apytiksliai nuspėkite galimą užaugamą jų aukštį ir plotį. Taip pat išvardinkite galimus architektūrinius ar struktūrinius elementus, susirašykite, iš kokių medžiagų jie bus pagaminti ir kaip atrodys.

Jeigu esate numatę atlikti kokius nors pakeitimus sode, tai verta nusipiešti naują eskizą ir su būsimais pakeitimais. Į eskizą įtraukite viską, kas atrodo reikalinga, tačiau jis turi išlikti neperkrautas, harmoningas.

Daržo Planavimas

Šių dienų daržas turi būti ir dekoratyvus, ir modernus, todėl kyla nemažai iššūkių jam apipavidalinti. Daržo zoną visuomet geriausia planuoti šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyje, siekiant maksimalaus šviesos patekimo. Daržas neretai nuo pagrindinio sklypo apribojamas neaukšta buksmedžių gyvatvore, tvorelėmis, dekoratyviniais pakraščių augalais arba daržovės sodinamos pakeltose lysvėse. Taip daržo turinys nekrenta į akis, jo priežiūra tampa lengvesnė, o augalai „nepabėga“ (pavyzdžiui, moliūgo, agurkų ūgliai).

Dažniausiai darže auginamos vienmetės daržovės, kurias reikia sėti ir sodinti kasmet. Taip pat auginamos daugiametės vaistažolės ir prieskoniniai augalai, kurių vieta išlieka nekeičiama kelerius metus. Vietos ilgai nereikia keisti ir braškėms, vaiskrūmiams, daugiametėms daržovėms (rabarbarams, smidrams).

Jeigu daržas sklype jau egzistuoja, tai konkrečias daržovių lysves planuokitės vadovaudamiesi sėjomaina. Taip pat atsižvelkite, kurie augalai auga tik saulėtoje vietoje be jokios „kaimynystės“, o kurie augalai pakenčia šešėlį, todėl gali būti sodinami kitų augalų pašonėje.

Įsirenkite daržą taip, kad būtų patogu jį laistyti (kad pasiektų laistymo žarna arba nereikėtų toli nešti laistytuvo). Protinga strategija būtų, kai netoli daržo įrengiama ir komposto dėžė ar krūva, kad nereikėtų iš daržo toli nešti sunkaus komposto.

Augalų Pasirinkimas ir Priežiūra

S. Pranckūnės teigimu, balandis ir gegužė sodininkams yra pats darbymetis. Per šį laikotarpį atliekama didžioji dalis viso sezono darbų, o vėlesniais mėnesiais belieka toliau puoselėti augalus, laukti derliaus ir galiausiai raškyti saldžius vaisius, daržoves.

Balandžio darbai:

• Paruošti daržo žemę naujam sezonui.
• Patręšti pavasarinius augalus.
• Apipurkšti vaismedžius.
• Sodinti vaismedžius, uogakrūmius ar įvairius dekoratyvinius augalus.
• Užsiimti sėja šiltnamyje bei darže.
• Ilgesnės vegetacijos augalų, pavyzdžiui, pomidorų, paprikų, baklažanų ar gėlių, pikavimas.
• Vaismedžių genėjimo užbaigimas.

Gegužės darbai:

• Toliau užsiimti sėja.
• Pagrindinis augalų persodinimas šiltnamyje ir darže.

Jei tam tikrų darbų nespėjate atlikti balandį, juos galima daryti ir gegužę.

Daržininkė S. Pranckūnė dalinasi savo mėgstamiausiais augalais: rugiagėlės, frezijos, per 30 veislių pomidorų, bijūnai, šilauogės ir kriaušės. Ji taip pat planuoja pasodinti raganių, kuri primena vaikystę.

Patarimai Pradedantiesiems

Pagrindinis patarimas pradedantiesiems - neužsigriebti per daug. Tokiu būdu niekur nedings daržininkystės džiaugsmas. Startui ji rekomenduoja išbandyti įvairias augalų sėklas. Pats paprasčiausias būdas išmėginti šią veiklą - mikrožalumynų daiginimas, žolelių ar svogūnų laiškų ant palangės auginimas.

Jeigu norisi daugiau - pagalvokite, kokias daržoves mėgstate labiausiai ir pamėginkite užsiauginti būtent jų - pomidorų ar lapinių kopūstų. Galbūt turite mylimą gėlę, kurią norite užauginti iš sėklos? Pavykus ir pajutus, kad ši veikla teikia daugiau džiaugsmo nei rūpesčio, daržininkystė gali tapti rimtu jūsų hobiu.

Augalų Oazę Susikurti Galima ir Bute

Nors gyvenant nuosavame name bei turint daržą, galimybės užsiimti įvairiausių augalų kultivavimu - beveik neribotos, užsiauginti ne ką prastesnį derlių galima ir gyvenant bute - balkone ar ant palangės.

Jeigu gyvenate daugiabutyje - nenusiminkite, nes savo balkone galite užauginti gerokai daugiau daržovių, prieskonių ar kitų augalų nei galvojate. Tai galėtų būti ir pomidorai, agurkai, morkos, ridikėliai, lapiniai kopūstai ar šparaginės pupelės. Tuo pat metu, virtuvėje, ant palangės, labai pravartu sukurti mažytį žolelių sodą. Tam labai patogus sprendimas - prieskonių sėklų diskai. Tiesa, ant palangės gali vešėti ne tik prieskoniai, bet ir žemaūgiai pomidorai ar net paprikos. Svarbiausia - didelis noras ir fantazija, o visa kita turėtų gautis natūraliai.

Kristina Juškienė, tvarkydama savo sodo sklypą, pradėjo nuo medžių pjovimo, mat laisvų, netaisyklingų formų medžiai, persipynę su vaismedžiais, nedideliam sklypui atrodė pernelyg sunkūs. Ji rekomenduoja seno sklypo tvarkymą pradėti nuo vejos - jos grožis atsiskleidžia tuomet, kai ji tuščia ir švari.

Kraštovaizdžio architektai nedideliuose soduose kaip akcentą rekomenduoja išskirti kokį nors ypatingą augalą, skulptūrą ar kitą mažosios architektūros objektą, aplink kurį kaip pagrindinę ašį būtų galima išdėlioti kitus elementus. Dekoratyviniai augalai, vandens telkinys, takas - tai pagrindiniai aplinkos komponavimo elementai, jie pageidaujami tiek dideliame, tiek mažame sode.

Kristinos svajonė buvo nedidukas upelis, vingiuojantis kaskadomis. Taip jis atsirado gerai matomoje sklypo dalyje. Vandens telkinius vertėtų įrengti vadovaujantis šia taisykle: kuo mažesnė sodo erdvė, tuo mažesnis įrengiamas tvenkinys. Siauras, lengvai vingiuojantis upelis vizualiai pagilino erdvę, todėl mažas sklypas atrodo didesnis, nei yra iš tiesų.

Sodininkės teigimu, net jeigu vietos visai nedaug, keletas pakabinamų vazonų balkone ar ant laiptų pakopų, dekoratyvinė vijoklinių augalų sienelė, vandens augalai inde ar akmenys padės sukurti mielą žaliąjį kampelį. Šiuolaikinėmis gėlynų įrengimo madomis ji džiaugiasi - kraštovaizdžio tendencijos eina ekologijos linkme. Vertinamas natūralumas: kuo arčiau laukinės gamtos, tuo gražiau; kuo mažiau darbo su dirva ir gėlėmis, tuo geriau. Nebemadingos tampa prižiūrėtos vejos ir išpuoselėti gėlynai, juos keičia natūralistinis stilius.

„O mažo ploto sklypuose itin svarbu išlaikyti vientisumą, pasirinkti vieną stilių, nepersistengti su augalų įvairove bei spalvine gama“, - aiškino Kristina.

Gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jeigu jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą, tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.

Jeigu sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos.

Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi.

Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius.

Laistymo sistema ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių.

Gegužės mėnesis sodo ir daržo kalendoriuje yra sėjimo bei sodinimo metas. Kadangi darbų laukia iš tiesų nemažai, pradedančiajam daržininkui šis laikotarpis gali pasirodyti ganėtinai baugus. Tačiau turint noro ir pakankamai žinių, nedidelį daržą gali įsirengti kiekvienas. Prieš imantis bet kokių kitų darbų, pirmiausia labai svarbu parinkti gerą vietą daržui. Norint sulaukti kokybiško derliaus, augalai turi būti laimingi ir nepatirti streso. Stresą patiriantys augalai auga prastai ir duoda visai menką derlių. Tinkama auginimo vieta padeda sukurti palankiausias sąlygas jų augimui. Daugumai daržo augalų reikia panašių sąlygų. Svarbiausia yra šviesa. Daržui parinktas plotas turi būti gerai apšviestas (augalai turėtų būti pilnai apšviesti bent 6 valandas). Kitas svarbus aspektas - aplinkos sąlygų stabilumas. Augalams reikia parinkti tokią vietą, kurioje vyrautų stabilios drėgmės bei oro sąlygos, t.y. nerekomenduojama rinktis tokios vietos, kuri patvinsta per lietų arba greitai išdžiūva per karštymetį. Taipogi būtų gerai, kad daržas būtų šiokioje tokioje užuovėjoje. Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus momentas, yra pats dirvožemis.

Parinkus vietą daržui, ateina metas apsispręsti, kokias kultūras auginsite jame. Pradedantiesiems daržininkams patariama išmėginti savo jėgas nuo lengvai auginamų daržovių. Be daržovių pasirinkimo, labai svarbu yra tinkamai suplanuoti, kas prie ko bus auginama ir kas po ko bus auginama. Norint kiekvienais metais sulaukti gero derliaus, reikia laikytis sėjomainos principų. Remiantis sėjomainos sistema, tuos pačius augalus toje pačioje vietoje reikėtų sėti tik kartą per trejus metus. Tokiu būdu yra pasirūpinama, kad dirva būtų nenualinta ir joje išliktų visos svarbios maistinės medžiagos.

Kad daržovės būtų sveikos bei skanios, svarbu yra dirvožemio maistingumas ir gera struktūra. Dirva paprastai rūpinamasi ją purenant ir ravint. Ravėti yra svarbu todėl, kad piktžolės iš dirvožemio pasisavina daržovėm reikalingas maistines medžiagas. O purenimas yra reikalingas palijus, kad būtų išlaikyta gera jo struktūra. Norint palengvinti dirvos priežiūrą, verta pasitelkti mulčiavimą. Mulčiuojant dirvos paviršių yra išsprendžiamas tiek ravėjimo, tiek purenimo klausimas. Mulčias apsaugo žemės paviršių nuo suplukimo ir neleidžia augti piktžolėms.

Daržininkystėje labai svarbu viską daryti tinkamu laiku. Tai ypač aktualu kalbant apie sodinimo laiką. Paprastai norisi kuo greičiau pradėti džiaugtis savo daržo gėrybėmis, todėl dažnai yra pasodinama per anksti, o per anksti pasodintos daržovės auga prastai, mezga mažus vaisius, labiau serga. Taigi svarbu išlaukt tinkamo momento ir daržoves į nuolatinę auginimo vietą sodinti nei per anksti, nei per vėlai. Sklandų daržovių augimą užtikrina tinkamas jų laistymas. Kiekvienos kultūros drėgmės poreikis yra skirtingas, todėl verta pasidomėti, kokius daržo augalus, kaip ir kiek reikia laistyti.

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas.

Svarstant, ar reikia pasitelkti augalų kaimynystės principą, daržininkai, praktikuojantys tokį auginimo būdą, Jums pasakys, kad kiekvienas augalas turi geriausią partnerį. Augalai kartu sodinami dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, pritraukia naudingus vabzdžius arba išskiria kvapus, atbaidančius ar sutrikdančius kenkėjus. Itin naudingas ir informatyvus įrankis planuojant daržą - sėklų pakelis, padedantis nuspręsti, kokius augalus ir jų rūšis auginti darže. Ant pakelio kartu su kiekvieno augalo trumpu veislės aprašymu rasite ir daugybę informacijos pateiktos simboliais ar sudėtos į lenteles.

Rudenį, nuėmus derlių, rekomenduojama šiltnamį paruošti kitam sezonui: atlikti būtinus remonto, dirvos paruošimo, dezinfekavimo darbus. Šių darbų nereikia atidėlioti vėlesniam laikui ar ateinančiam pavasariui. Vėliau rudenį, labai atvėsus orams, toks darbas taps nemalonus, o pavasarį ir taip dažnai trūksta laiko. Šiltnamiai - puikus pasirinkimas visiems, norintiems mėgautis savo išaugintomis daržovėmis jau nuo ankstyvo pavasario. Jų pasirinkimas itin didelis: gali būti dengti stiklu, polikarbonatu ar plėvele, o dydis priklauso nuo poreikio ir skirtos vietos. Šiltnamio paruošimas pavasario darbams nesudėtingas, bet būtinas darbas, norint sulaukti kuo didesnio, bei kokybiškesnio derliaus.

Kraštovaizdžio dizainerės Jolitos Deveikytės-Kirdenės teigimu, norint, kad aplinka prie namų neatrodytų chaotiškai, ją reikia, kaip ir bet kurią gyvenimo sritį, pirmiausia suplanuoti. „Pradžioje siūlau suskirstyti sodą į tris zonas - viešąją erdvę, kurią sudarytų įvažiavimas ir priekinė sodo dalis, privačią (pvz., veranda) ir ūkines erdves (daržinė ir šiukšlių konteineriai), - sakė ji. - Reikia nuspręsti, kas kur bus, ir formuoti erdves nenukrypstant nuo to plano.“ Pats geriausias būdas - pasidaryti sodo planą. Pasiimkite milimetrinio popieriaus lapą, pieštuką ir gerą trintuką - ir pirmyn. Dizainerė siūlo prireikus nebijoti pasikonsultuoti su kraštovaizdžio specialistu, nes jo patirtis gali būti neįkainojama.

„Jei jūsų sode jau auga augalų, ne bėda - jų matmenis galite perkelti ant popieriaus, - patarė ji. - Sklypo planas padės sukurti jaukią ir malonią erdvę.“ Pasak kraštovaizdžio specialistės, sodo planą reikia pradėti braižyti nuo pakraščių ir eiti vidurio link. „Kuo daugiau laiko skirsite šiam planui, tuo bus lengviau priimti sprendimus, nes tiksli informacija padės pasirinkti tinkamus sodo elementus. Taip pat tai pravers, kai planuosite vietą vejai, augalams, kitiems elementams. Šiai užduočiai geriausiai tiks matininkų matavimo juosta. Į pagalbą pasitelkite draugus, kad juostą padėtų išlaikyti įtemptą ir vertikalią, nepamirškite viską tiksliai užrašyti“, - sakė Jolanta.

Sklypo viduryje galima suformuoti eilę simetriškų, kvadratinių aikštelių augalams, o pačiame centre įrengti dekoratyvinius elementus - pavėsinę, grįstą aikštelę lauko baldams ir šašlykinei, šonuose pastatyti po suolelį. „Pasirinkę tokį planą, galite sodinti gėles ir daržoves tvarkingose erdvėse prie takelio, o aplink įrengtą aikštelę pasodinti krūmų ar kitokių per daug į aukštį nesistiebiančių augalų. Tai yra pakankamai svarbu, nes taip sukursite iš dalies apsuptą poilsio erdvę, kurioje norėsis būti ir tiesiog sėdėti“, - patarė kraštovaizdžio dizainerė. Anot jos, didesnius medžius reikėtų sodinti arčiau tvoros, kur jie gražiai žiūrėsis, taip pat uždengs nuo kaimynų. Pavieniai medžiai gali atrodyti kaip neplanuoti priedai. Geriau sujunkite juos, įrengdami lenktą lysvę tarp jų, pavyzdžiui, šešėlio nebijančių krūmokšnių ar pavasarį žydinčių lelijų.

Planas sodininkui pravers ir ateityje: jame galima žymėti reikalingus pakeitimus, naujų sodinių vietas, daržo kultūrų sėjomainą ir pan. Jis padės ir tuo atveju, jei reikės atlikti inžinerinius darbus, pavyzdžiui, sausinti sklypą, įvesti dujas, vandentiekį, elektros kabelius.

Pasak agronomės Daivitos Suchackienės, reikia iš anksto apmąstyti, kokio derliaus iš sodo tikitės, kiek medžių tam reikia. „6 arų sklype galima pasodinti 6-7 obelis, 1-2 kriaušes, 2-4 vyšnias, 2-3 slyvas, 10 aviečių krūmų, tiek pat serbentų, 5-6 agrastų krūmus, 300 žemuogių ir braškių krūmelių, - pasakojo agronomė. - Jei sklypas užima tik 4 arus ar dar mažiau, pasodinti galima vos 2-3 aukštaūges obelis ir kriaušes bei 2 vidutinio aukščio medžius (slyvas, vyšnias).“ Išdėsčius sklype sodą ir daržą, dar reikia surasti vietos ir likusioms zonoms - poilsio aikštelei, galbūt vaikų kampeliui, buitinei zonai, šiltnamiui. Iš poilsio zonos turėtų matytis gėlynai, kitos įdomios kompozicijos (neturėtų kristi į akis komposto krūva, įrankių dėžės ir pan.). Ūkio zona sklype įrengiama toliau nuo įėjimo ir poilsio vietų, ją galima izoliuoti vijokliniais augalais, krūmais. Izoliuojančiu elementu gali būti ir pats statinys - pašiūrė, tvartelis, lauko virtuvė, pavėsinė. Čia sandėliuojamas sodo inventorius, trąšos, gali būti įrengtas lauko tualetas. Šiltnamis statomas ten, kur tam tinkamas apšvietimas.

Jeigu ketinate formuoti medžių lajas, visus atstumus galite sumažinti 1 metru. Nykštukinės medžių rūšys leidžia sumažinti atstumus dar metru. „Pabandykite apskaičiuoti reikalingą sodo plotą, atsižvelgdami į tai, kad atskirai stovinčiam aukštaūgiam medžiui reikia 30-36 kvadratinių metrų erdvės, medžiui suformuota laja - 10-16, nykštukinėms medžių rūšims - 4-5 kvadratinių metrų“, - patarė D.Suchackienė. Mažiems sklypams agronomė siūlė rinktis nykštukines medžių rūšis arba formuoti „plokščius“ medelius. „Neverta sode auginti labai daug įvairių kultūrų, daržovių ir vaismedžių rūšių, geriau padarykite širdžiai mielą kampelį“, - sakė augalų žinovė.

D.Suchackienė siūlo daržą įkurti saulėtoje vietoje, ne per toliausiai nuo pagrindinio ar terasos išėjimo, kad būtų patogu išbėgti pasiskinti salotų, išsirauti ridikėlių ar kitų daržovių. Jis turėtų būti apsaugotas nuo šiaurės vėjų. Pietinėje pusėje geriausiai augs pomidorai, agurkai, kiek tolėliau - paprikos, pupelės, kopūstai. Dar atokiau sodinami šakniavaisiai - bulvės, griežčiai, ridikai, ropės. Tolimiausioje daržo dalyje geriausiai pasodinti daugiamečius augalus. Reiklesnėms daržovėms reikėtų skirti vietą daržo pradžioje, taip jos visuomet bus prižiūrėtos.

Nepaliekant tarpų tarp daržovių bus maksimaliai išnaudojamas daržo plotas ir gaunamas gerokai didesnis derlius. Tarp pagrindinių lėtai augančių kultūrų (kopūstų, žirnių, bulvių) galima sėti ir auginti greitai augančias rūšis, tokias kaip sėjamosios salotos, ridikėliai, morkos, vienmečiai žalumynai. Tarpuose pasodintų daržovių derlius nuimamas anksčiau nei lėtai augančių pagrindinių augalų, kurių lapai uždengia dirvą ir užtamsina plotą, taip užkirsdami kelią piktžolėms. Tarpuose tarp pomidorų galima auginti laiškinius svogūnus, sėjamąsias salotas ar bazilikus, šalia bulvių sėjami kmynai; ridikai ar ridikėliai puikiai auga tarp kopūstų. Daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo kaimynystėje augančių augalų. Kai kurios išskirtinės augalų savybės yra naudingos arba atvirkščiai - žalingos kitiems augalams. Tinkamai parinkti kaimynai padeda apsaugoti daržoves ir nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, šalia kopūstų pasodinti svogūnai atbaidys kopūstų kenkėjus, o morkinės musės nepakenčia porų kvapo. Planuojant vietą daržui, reikėtų pagalvoti ir apie vietą kompostui. Šia organine trąša kasmet derėtų gerinti dirvą. Netoliese reikėtų įsirengti talpyklas, kuriose būtų kaupiamas lietaus vanduo.

Daržo lysvės gali puošti sklypą ne prasčiau nei gėlynai. Pačios populiariausios yra plokščiosios lysvės, kai sukasus dirvą suminami tarplysviai. Jos tinka, kai norima lanksčiai daržininkauti, kasmet keisti lysvių planą. Pastaruoju metu itin populiarios pakeltos lysvės, nes sukuria tvarkos įspūdį, lengvai įsilieja į bendrą aplinką. Tokias lysves galima tiesiog supilti arba įrėminti įvairiomis medžiagomis. Šiltlysvės - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokios lysvės aktualiausios pavasarį, kai norima kuo anksčiau užsiauginti daržovių. Pavasarį jas galima apdengti daržo plėvele. Plačios lysvės (100-120 cm pločio) leis sutaupyti vietos - mažiau reikės ploto tarpams tarp jų. Daržovių priežiūrai reikalingiems tarplysviams galima palikti apie 40 cm plotį. Jei įsirengsite aukštas lysves, prie to skaičiaus pridėkite dar 20-35 cm. Jeigu nusprendėte daržui skirti pakankamai daug vietos, padarykite dar ir pasivaikščiojimo takelį (70-75 cm pločio) arba aikštelę poilsiui. Jei „centrine gatve“ perskirsite daržą į dvi lygias dalis, jis taps panašus į nedidelį parką.

Šeimai vertėtų daržui skirti 1,5-2 arų dydžio plotą, juk suaugusiam žmogui per metus rekomenduojama suvalgyti apie 110 kg įvairių daržovių. Sode pakanka auginti 4-5 obelis, 1-2 kriaušes, 2 slyvas, 4-5 vyšnias, 2-3 šaltalankius, 8-10 serbentų krūmelių, 12-15 m ilgio aviečių eilę ir 30-100 kv. m braškyną.

Esant pakankamai geriems metams, 1 aro sode vidutiniškai galima užauginti 100-150 kg vaisių ir uogų.

tags: #planuoju #sodinti #soda #ir #darza

• Edukacinės programėlės vaikams
• Užsienio patirtys dėl abortų baudžiamumo
• Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo formoms
• Muzika Neringos mažiesiems
• TinyMini lavinimo kilimėliai