Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo laikotarpis, bet ir metas, kai moters kūnas patiria daugybę pokyčių. Kai kurie iš jų yra akivaizdūs, pavyzdžiui, apvalėjantis pilvukas, kiti - mažiau pastebimi, tačiau ne mažiau svarbūs. Vienos iš dažniausių odos problemų, su kuriomis susiduria besilaukiančios moterys, yra miliumai. Tačiau nėštumo metu gali pasireikšti ir kitos odos problemos, tokios kaip aknės randai ar pigmentinės dėmės. Šiame straipsnyje aptarsime šias problemas, jų priežastis, gydymo būdus ir pateiksime patarimų, kaip rūpintis oda šiuo ypatingu laikotarpiu.
Miliumai: kas tai ir kodėl jie atsiranda?
Miliumai - tai dažniausiai veido srityje atsirandančios balsvos ar gelsvos epiderminės cistos, pripildytos keratino.
Kaip gydyti miliumus nėštumo metu?
Nors miliumai dažniausiai savaime išnyksta, nėštumo metu svarbu rinktis saugius gydymo metodus. Namų sąlygomis mechaniškai miliumų šalinti nesiūlau, užtat namuose saugu taikyti rūgščių (alfa ir beta hidroksi), retinoidų grupės preparatų gydymą ir riebesnės konsistencijos priemonių keitimą į lengvos tekstūros priemones. Nesant atsako į gydymą namuose, visuomet galima miliumus pašalinti gydytojo kabinete sterilia adata, krioterapija, Vokietijoje dažniausia praktika - šalinti lazeriu. Gera žinia - jog šių spuogelių nereikia gydyti: užteks tiesiog laikytis įprastos odos priežiūros rutinos, ir vaikelis netrukus vėl atrodys ir jausis puikiai. Miliumai dažniausiai išnyksta be jokio gydymo. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos.
Aknės randai nėštumo metu: kaip jų išvengti ir gydyti?
Aknės randai - tai odos reljefo pokyčiai ir pagrindinė priežastis, kodėl reikia suskubti tinkamai gydyti pačią aknę. Randai dažniausiai būna atrofiniai, atpažįstami kaip “duobutės“ odoje, rečiau gali būti hipertrofiniai - odos iškilimai. Atsiradus randams - jie liks visam gyvenimui, o jų gydymas yra reikalaujantis ne tik daug kantrybės, bet ir finansų. Ar žmogus, turintis aknę, išvengs aknės randų, atsakyti sunku, tačiau šansai išvengti ženkliai išauga, jei pats aknės gydymas yra neuždelstas ir efektyvus. Ar tiesa, kad randai gali būti ir rausvos ar rusvos dėmelės aknės metu? Kaip jau minėjau, tikrieji aknės randai pasireiškia odos reljefo pokyčiais, o jūsų minėtos rausvos ar rusvos dėmelės yra aknei itin būdingos použdegiminės eritemos ar hiperpigmentacijos. Būtent šie pakitimai odoje, nespėjus jai regeneruoti, ir gali pavirsti į tikruosius aknės randus. Nuo aknės randų pasaulyje kenčia milijonai žmonių.
Nors pačiai aknei tinkama mityba yra itin svarbi, bet aknės randų vien mitybos pagalba, deja, neatsikratysime. Prieš pradedant aknės randų gydymą tikslinga paklausti, ko tiksliai žmogus tikisi. Jei pakankamas švelnus efektas, kuris šiek tiek pagerintų odos būklę, tinka gydymas alfa hidroksi rūgštimis, tepamais retinoidų grupės produktais ar mikrodermabrazija. Tačiau norint pilnai atsikratyti randų, rekomenduotini gydymai lazeriu (Fraxel ar Erbium), mikroadatinė terapija su PRP ar radiodažninė mikroadatinė terapija, taip pat efektyvus gydymas užpildais (Sculptra). Dažniausiai reikalingos kelios gydymo sesijos.
Pigmentinės dėmės nėštumo metu: nuo ko jos atsiranda ir kaip gydyti?
Pigmentinės dėmės yra dermatologijos kasdienybė. Tačiau pirmiausiai kalbant apie pigmentines dėmes reikia žinoti, ką žmogus turi omenyje. Kalba gali būti apie melasmą - tai labai dažna odos būklė. Gali turėti po uždegimo atsirandančią pigmentaciją. O kartais tai gali būti ir senatvinės dėmės. Dažnai jos tiesiog apibūdinamos, kaip pigmentinės dėmės, tačiau reikėtų skirti jų rūšis. Jų atsiradimo priežasčių gali būti daugybė, tačiau vis dėlto, jų sąraše pirmąją vietą užima kenksmingi saulės spinduliai.
Soliariniai šlakai
Soliariniai šlakai - tai rezultatas per metus gautų ir nepamirštų UV spindulių. Ne be reikalo jie dažniausiai stebimi saulės labiausiai paveiktuose odos plotuose: veido, rankų, dekoltė, o moterims - ir blauzdų zonose. Norint išvengti soliarinių šlakų, reikalinga nuosekli viso gyvenimo apsauga nuo saulės, tačiau jei, vis dėlto, išvengti nepavyko, jie gali būti puikiai pašalinami lazeriu.
Použdegiminės pigmentacijos
Použdegiminė hiper ar hipopigmentacijos - tai kombinacija tarp vieno ar kito uždegimo odoje ir UV spindulių. Nesvarbu, ar turite aknę, egzemą, žvynelinę ar žaizdą nusibrozdinus, - bet koks uždegimas odoje, kombinacijoje su UV spinduliais, kurių gauname kasdien nepriklausomai nuo metų laiko, neša riziką hiper ar hipopigmentacijai atsirasti. Kur kas pavojingiau yra tamsesnės odos savininkams (IV-VI odos tipo pagal Fitzpatrick skalę), o prevencijos ir gydymo esmė - kantrybė bei stipri apsauga nuo saulės. Šešėlio siekimas kaitriausiu paros metu vasarą, apsauginio kremo nuo saulės vartojimas, kuris turėtų plataus spektro apsaugą tiek nuo UVA, tiek UVB spindulių yra tiesiog būtini.
Melazma nėštumo metu
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad melazmos atsiradimui įtaką turi stiprus oksidacinis stresas odoje. Nepaneigsime ir fakto, kad dažniausiai ji vargina moteris, paūmėja nėštumo metu. Susigundžius melazmą gydyti lazeriu, ateityje gali tekti stipriai gailėtis, o štai gražių rezultatų galima pasiekti naudojant antioksidantus tiek išoriškai, tiek mityboje, pavartojant papildų su gliutationu ar iš gydytojo dermatologo gaunant receptą traneksamino rūgščiai. Beje, išoriškai vartojamų antioksidantų puikūs pavyzdžiai galėtų būti produktai su vitaminu C ir E, o mityboje antioksidantų gausu žaliojoje arbatoje, cinamone, lašišoje, špinatuose, mėlynėse, braškėse, cinamone ir t.t. Ech, ar tik nepamiršau paminėti, kad be apsaugo nuo saulės neišsiversime ir melazmos atveju?
Pokyčiai nėštumo metu: nuo odos iki bendros savijautos
Nėštumo metu kūnas pradeda keistis nuo pat kiaušinėlio apvaisinimo momento. Išryškėja juostelė “teigiamas”, kūnas pradeda keistis. Sąnariai, o taip pat ir plaukai nėštumo metu keičiasi. Plaukai labiau žvilga. Tačiau gali pasireikšti ir plaukų sausumas, lūžinėjimas, slinkimas. Lygiagrečiai pastebime, kad genda dantys, sluoksniuojasi nagai. Pastaraisiais mėnesiais veidas neretai būna paburkęs. Taip pat svarbu atminti, kad nėštumo metu pasikeis ne tik figūra.
Vienas iš dažniausių nėštumo metu pasitaikančių odos pakitimų - tai strijos, dar vadinamos tempimo žymėmis. Jos atsiranda dėl greitai besikeičiančios kūno formos ir odos tempimosi. Nors visiškai išvengti strijų dažnai nepavyksta, tinkama odos priežiūra ir drėkinimas gali padėti sumažinti jų atsiradimą ir matomumą.
Kita dažna problema, su kuria susiduria nėščios moterys, yra venų varikozė. Jeigu ji pasireiškė ir jums, depiliacijos geriau atsisakyti, arba šalinti plaukelius nuo pažeistų kojų vietų reikės labai atsargiai. Atsargumo reikia paisyti ir toms moterims, kurios serga herpeso viruso keliamomis ligomis, cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis, turi keloidinių randų ar piktybinių odos darinių. Likusiais atvejais švelni depiliacija nėščioms moterims nepavojinga.
Taip pat žr. Pokyčiai per pastaruosius šimtą metų.
Depiliacija nėštumo metu: saugūs metodai
Besirinkdamos depiliacijos priemones, moterys paprastai pirmenybę teikia mažiausiai skausmingoms ir ilgiausiai efektą suteikiančioms priemonėms. Tačiau laukiantis kūdikio, teks rinktis tuos metodus, kurie kelia mažiausiai pavojaus. Tai reiškia, kad garsiausi ar populiariausi depiliacijos metodai jums gali netikti. Taigi pereikime prie pačių nepavojingiausių.
Skutimas
Tai pats paprasčiausias ir, veikiausiai, pigiausias plaukelių šalinimo būdas. Tačiau jo trūkumas tas, kad skutimosi peiliukai pašalina tik viršutinę plauko dalį, o jo folikulas (šaknis) lieka nepaliestas. Skutimosi rezultatas: po poros dienų vėl ataugę plaukeliai, kurie būna dar storesni ir tamsesni. Tai kelia nemažą diskomfortą. Prieš procedūrą reikėtų tinkamai parengti odą. Išsimaudykite šiltoje vonioje, pamasažuodamos odą. Tai padės praplėsti poras ir suminkštins plaukelius, todėl depiliacija bus greitesnė ir neskausminga. Jeigu nenorite, kad jūsų oda išsausėtų ir taptų šiurkšti, plaukelius skuskite prieš jų augimo kryptį. Tačiau jei jūsų oda yra itin jautri, geriau skuskite pagal plaukelių augimo kryptį. Pastarasis būdas padės išvengti šalutinių poveikių. Jeigu bet kokiu atveju jūsų oda lengvai sudirgsta, atkreipkite dėmesį, kokiais skutimosi peiliukais naudojatės. Skutimosi peiliukus rinkitės dėmesingai. Moterims skirti skutimosi peiliukai turi patogesnę formą, neslysta iš rankų, jais kur kas patogiau skusti, be to, jie turi juostelę, kuri sutepa ir suminkština odą. Nepamirškite ir kitų šiai procedūrai skirtų priemonių: skutimosi kremų, želės ar putų. Nedarykite daugumos moterų klaidos skutimosi metu naudotis muilo putomis. Taip pat nenaudokite spirito turinčiomis priemonėmis skustų vietų dezinfekavimui - tai gali smarkiai sudirginti odą. Vienintelis skutimosi pavojus - tai galimas įsipjovimas. Reikalas tas, kad nėštumo metu bet kokios žaizdos gyja lėčiau. Be to, būsimų mamyčių oda stipriau sudirgsta. Labiausiai tai gresia bikinio zonai ir pažastims. Kad išvengtumėt šių simptomų, dermatologai rekomenduoja papurkšti problemines vietas aerozoliu. Tačiau geriausia išeitis - būti itin atsargioms ir po kiekvienos depiliacijos procedūros gerai sudrėkinti odą.
Depiliacija kremu
Šiuo atveju plaukeliai pašalinami pasitelkus įvairius depiliacinius kremus. Šios procedūros pranašumas tas, kad ją galima atlikti namų sąlygomis, bet svarbiausia, kad plaukeliai po tokios depiliacijos atauga lėčiau, negu po skutimosi. Jeigu pasirinkote šį depiliacijos būdą, turėkite galvoje, kad nėštumo metu organizmas būna jautresnis alergizuojančioms medžiagoms. Jūsų kūne šiuo metu vyksta daug pokyčių ir numatyti, kas įvyks, ne visada pasiseka net kvalifikuotiems medikams. Tačiau tai nereiškia, kad depiliacija kremu nėščiosioms yra pavojinga. Prieš pradėdama procedūrą, būtinai patikrinkite, ar priemonė nekelia jums alergijos. Užtepkite šiek tiek kremo ant jautrios odos vidinėje riešo pusėje ir po 3 - 4 minučių nuplaukite. Valandą palaukite. Jeigu kremu teptoje vietoje neatsirado sudirginimo ženklų, galite drąsiai imtis „darbo“. Tai reiškia, kad visi kremo komponentai jūsų organizmui tiko, todėl per likusį nėštumo laiką kremo geriau nekeisti. Šį depiliacijos būdą dermatologai vertina įvairiai. Tačiau dauguma jų teigia, kad tai yra visiškai saugus depiliacijos metodas, nes kremas ant odos išbūna palyginus trumpą laiką ir nespėja pasiekti gilesnių odos sluoksnių. Šią procedūrą reikėtų atlikti gerai vėdinamoje patalpoje, nes nėščios moterys būna labai jautrios aštriems kvapams, kuriais paprastai pasižymi šie kremai. Kad nepakenktumėt savo vaisiui, kambarį gerai išvėdinkite, o pati po procedūros išeikite pasivaikščioti gryname ore.
Čia patarėme tik tuos depiliacijos metodus, kurie nekelia pavojaus nei jums, nei būsimam kūdikiui, juk būdama nėščia, esate atsakinga iš karto už du žmonių gyvybes, o taip pat ir moters kūną.
Mityba ir vitaminai nėštumo metu
Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo. Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiuose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus. Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.
Istoriniai patarimai nėščiosioms: ko vengti šiandien
Nėštumo metu moterys paiso gydytojų rekomendacijų, ir tai nestebina - juk gydytojas žino, ko reikia, kad mažylis vystytųsi sveikas. Ir jei dabartinė moteris išgirstų prieš 150 metų nėščiosioms medikų duotus patarimus, pasijustų, švelniai tariant, keistai. Įsivaizduokite, gydytojas nėštukei liepia parūkyti, neva tai atpalaiduoja, susiveržti pilvą korsetu, kad būtų patogiau (ir gražiau), niekur neiti iš namų, nes juk lauke šviečia saulė, ir išgerti alkoholio… Taip, visa tai besilaukiančios moterys maždaug prieš 150 metų išgirsdavo iš gydytojų ir uoliai vykdydavo rekomendacijas - juk jei gydytojas pasakė, vadinasi, žino, kaip geriau. Ir jau turbūt nebestebina, kodėl, anuomet mirštamumas buvo nepalyginamai didesnis…
Keletas įdomybių iš įvairių laikotarpių
- Nešioti korsetus: Karalienės Viktorijos laikais (XIX a.) išorinė moters išvaizda buvo griežtai reglamentuota. Tuomet būtinas aprangos atributas buvo korsetas. Ir nėščios moterys nelaikytos išimtimi. Joms skirti korsetai gal ir buvo kiek laisvesni, bet vis tiek gerokai verždavo pilvą. Kai kurie sakydavo, kad korsetas kaip tik prilaikydavo moters pilvuką ir jai būdavo lengviau vaikščioti, o vaikeliui padėdavo rasti taisyklingą padėtį, bet, kita vertus, aišku viena, kad stipriai suveržus vaisiui tai - visai ne į naudą, tad anais laikais būta daug persileidimų…
- Gimdyti su chloroformo nejautra: Kad palengvintų nėščiosios kančias gimdymo metu, XIX a. gydytojai į pagalbą pasitelkė vadinamąją narkozę - pacientės tiesiog įkvėpdavo chloroformo. Netgi pati karalienė Viktorija du paskutinius savo vaikus gimdė būtent taip. Egzistavo ir antra šio reiškinio medalio pusė. Chloroformas neigiamai veikia nervinę sistemą, tad gavus tokią narkozę, būdavo, gimdančiajai atbukdavo ne tik skausmo, bet ir kiti pojūčiai, tad kūdikiai neretai gimdavo negyvi.
- Nešioti sukneles, slepiančias didėjantį pilvuką: Prieš pusantro amžiaus padidėjęs besilaukiančios moters pilvas buvo laikomas kažkuo nepadoriu, negražiu, netinkamu rodyti, todėl moterys jį slėpdavo po drabužiais. Iš pradžių buvo madingos krinolino (krinolinas - suknelė arba sijonas, kurių apatinė dalis plati, ištempta ant lankų; tokios nešiotos XIX a. viduryje) suknelės, vėliau, kai pūstų suknelių bumas praėjo, didėjantį pilvuką būsimosios mamos slėpdavo po raukiniais, iš priekio ilgesniais švarkais, apsiaustais. Būdavo tiesiog nepadoru išeiti į gatvę nepasipuošus, apsirengus bet kaip - manyta, kad vaikas gims gražus tik tada, jei mama nėštumo metu vaikščios pasidabinusi geriausiais apdarais.
- Parūkyti…: Karalienės Viktorijos laikais rūkymas laikytas naudingu sveikatai. Gydytojai nėščiosioms netgi patardavo parūkyti, neva tai paskatina virškinimą ir atpalaiduoja… Kai kurie gydytojai teigdavo, kad rūkymas atpalaiduoja, tad tai neva naudinga ir vaisiui.
- Išgerti alkoholio: XIX a. nėščiosioms gydytojai išrašydavo… alkoholio. Moterims būdavo galima išgerti raudonojo vyno. Kai kurios saiką prarasdavo ir nesuprasdavo, kada jau reikėtų sustoti… Juk jei gydytojas leido, vadinasi, galima.
- Vengti saulės: XIX a. nėščiosios kaip įmanydamos vengė saulės. Buvo manyta, kad ji neigiamai veikia vaisių. Besilaukiančios moterys, kad ir koks oras būtų, būdavo apsirengusios suknelėmis ilgomis rankovėmis, su pirštinaitėmis, o su savimi pasiimdavo lietsargį ir skrybėlę. O dar geriau, pasak anų laikų rekomendacijų, būsimai mamai apskritai niekur neiti iš namų, verčiau kūrenti šeimos židinį, užsiimti rankdarbiais, bendrauti (tik klausimas - su kuo?).
- Galvoti apie teigiamus dalykus: Šis patarimas išliko aktualus iki šių laikų. Viktorijos epochos gydytojai tikėjo, kad nėščios moters mintys persiduoda vaikui. O jo būsimasis charakteris tiesiogiai priklauso nuo mamos jausmų, emocijų ir nerimo dėl nėštumo. Kitaip sakant, ramios ir tylios mamos gimdė ir augino ramius, laimingus vaikus.
Grožio procedūros nėštumo metu
Pokyčiai per pastaruosius šimtą metų
Kalbant apie moteris, jos tapo aukštesnės, protingesnės, gyvybingesnės. Statistiškai moters, gyvenusios prieš šimtą metų, vidutinis ūgis buvo 155 cm, svoris - 55 kg. Dabartiniai vidutiniai parametrai - 170 cm ūgis ir 65 kg svoris. Tipinė praėjusio amžiaus moters figūra paaugliška: platūs pečiai, nedidelė krūtinė, siauri klubai ir neišreikštas liemuo. Šiais laikais fizinio krūvio mažiau - šis, nors ir treniruodavo, bet sendino žmones anksčiau laiko, tad dabar moterys atrodo daug jaunesnės. Dabartiniais laikais 99 proc. naujagimių išgyvena, o maždaug prieš 150 metų kūdikių išgyvenamumas siekė tik 30-50 proc. Dar XIX a. moteris per savo gyvenimą pagimdydavo vidutiniškai dešimt vaikų, geriausiu atveju iš jų išgyvendavo pusė. Dabar moteris pagimdo vidutiniškai vieną du vaikus ir, net jei mažylis serga sunkia liga, jam yra šansų jaustis geriau ir sėkmingai socializuotis. Gyvenimo trukmė taip pat pasikeitė, ir į naudą dabartiniams laikams. Po 35-erių gyvenimas, sakoma, tik prasideda, o anuomet apie 40 sulaukusią moterį jau galėjo pavadinti pagyvenusia… Ir dar vienas džiuginantis skirtumas, palyginti su praeitimi, - dabartiniais laikais moterų intelekto koeficientas gerokai padidėjo!
tags: #milli #pagalve #nesciosioms
