Dantų dygimas - tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Dantukų dygimas gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių - prastas miegas. Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau tai labai individualu.
Kai kuriems kūdikiams dantys pasirodo dar anksčiau, kitiems - tik sulaukus vienerių. Dažniausiai pirmieji pasirodo apatiniai centriniai kandžiai, vėliau - viršutiniai. Tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Visas dantų dygimo procesas gali tęstis iki 2,5-3 metų, kol išdygsta visi 20 pieninių dantų.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai?
Vidutiniškai pirmieji dantukai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad kūdikis pirmųjų dantukų sulauks gerokai anksčiau (pvz., 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys (gal net keli iškart) išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu. Pasitaiko ir naujagimių su prasikalusiais dantukais, tačiau tai itin retas atvejis. Jeigu metinukas neturi dantuko, pasikonsultuokite su vaikų odontologu.
Nėra tikslaus grafiko, koks dantukas po kurio turi išdygti. Dantukas gali dygti per kelias dienas, o kartais tai užtrunka 7-10 dienų. Didieji krūminiai dantys neprasikals anksčiau, nei sulauksite pirmojo kūdikio gimtadienio, o jų kalimasis kūdikiui taip pat bus skausmingas, kels įtampą.
Dantų dygimo tvarka ir laikas
Štai apytikslė dantų dygimo tvarka ir laikas:
- 6-10 mėn.: apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn.: viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn.: šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn.: pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn.: iltiniai dantys
- 23-33 mėn.: antrieji krūminiai
Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn., tai dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Kaip atpažinti, kad dygsta dantukai?
Dygstant dantukams gali pakisti mažylio savijauta ir elgesys. Dažniausiai tai nėra malonus procesas. Todėl nenustebkite, kad kūdikis daug verkia ir, rodos, be aiškesnės priežasties būna irzlus kelias dienas ar net savaites iki pasirodant kiekvienam dantukui. Štai būdingi dygimo požymiai:
- Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę.
- Padidėjęs seilėtekis. Gausus seilių kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir odos sudirginimą aplink burną.
- Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“. Po dantena matosi baltas dantuko kraštelis.
- Dirglumas, prastas miegas, verksmas. Skausmas ir diskomfortas veikia kūdikio emocinę būseną.
- Apetito sumažėjimas.
- Lengvas temperatūros pakilimas (iki 37,5 °C arba iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada.
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo).
- Odos paraudimas ar bėrimas aplink burną (nuo seilių).
Svarbu: stiprus karščiavimas (>38,5 °C), viduriavimas ar vėmimas nėra būdingi dantų dygimui - tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip padėti kūdikiui, kai dygsta dantukai?
Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko savijautą:
- Masažuokite dantenas: Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą. Taip pat galima naudoti specialų antpirštį su šereliais.
- Naudokite kramtukus: Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą.
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems).
- Pasitarkite su gydytoju dėl gelių ar vaistų: Kai kurie dantų dygimo geliai turi šaldantį ar priešuždegiminį poveikį. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas. Taip pat gali būti naudojami homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral). Gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai (pvz., paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams) gali būti naudojami tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju.
- Rami atmosfera prieš miegą: Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną - maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.
- Tėvų artumas: Kartais viskas, ko reikia vaikui - tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.
- Nešioklės, vaikjuostės ir gimnastiniai kamuoliai švelniam liūliavimui taip pat gali padėti.
Gausiau išsiskiriančios seilės nuvalomos vienkartine servetėle, o apie lūpas sudirgusi, paraudusi oda patepama odos atsinaujinimą (regeneraciją) skatinančiu kremu.
5 kūdikių dantų dygimo priemonės, kurios iš tikrųjų veikia
Pieninių dantukų priežiūra
Pieniniai dantys yra maži, bet labai svarbūs. Jų paskirtis - ruošti vietą nuolatiniams dantims. Visi reikiamoje vietoje išdygę ir sveiki dantys užtikrina taisyklingą sąkandį, leidžia patogiai kramtyti, aiškiai tarti garsus, o vėliau ir žodžius. Taigi, pakankamai daug priežasčių skirti šiai sričiai dėmesio.
Odontologai vieningai sutaria, kad prie burnos priežiūros procedūrų mažylį derėtų įpratinti, kol dar neišdygo dantukai. Dažnam mažyliui jo dantenų pamasažavimas švariu sudrėkintos marlės gabalėliu (skiautele) atrodo kaip žaidimas.
Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, padovanokite savo mažyliui dantų šepetėlį. Suprantama, jis šios dovanos dar neįvertins, bet nauda bus akivaizdi. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką.
Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Rinkitės saugios sudėties, mažyliui malonaus skonio dantų pastą. Vaikams iki trejų metų odontologai pataria naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei vaiko dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm.
Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydama visą jų paviršių. Jei mažylis neturi kantrybės, kruopščiai valydama jam dantukus dainuokite daineles arba kartu valykite dantukus mylimam žaisliukui. Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų mažyliui valyti dantis tol, kol šis išmoksta pats išlaikyti rankose dantų šepetėlį. Nuo to laiko dantų valymo procese dalyvaukite tik kaip stebėtoja, kol mažylis išmoks išsiskalauti burną bei išspjauti pats. Tai dažniausiai nutinka maždaug apie šeštuosius metus.
Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus. Dantų šepetėlį mažyliui keiskite kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei matote, kad jis pažeistas.
Mityba ir dantukų sveikata
Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tos pačios taisyklės laikykitės ir kai kūdikis pradeda gerti iš puodelio su snapeliu. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį.
Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus.
Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus! Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.
Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų. Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau.
Pirmasis vizitas pas odontologą
Jei įtariate kokių nors problemų, apsilankyti reikėtų nelaukiant kito vizito. Dažnai tėvai klausia, ar taisyti sugedusius pieninius dantukus? Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tai įvyksta maždaug apie šeštąjį mėnesį.
Net jei visi išdygę dantukai gražūs ir sveiki, pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus. Kreipkitės į specializuotą vaikų dantų gydytoją, pasiteiraukite kitų mamų rekomendacijų, kuris iš specialistų moka šiltai bendrauti su vaikais, yra kantrus ir supratingas. Tikėtina, kad tokia apžiūra mažyliui suformuos teigiamas asociacijas ir kitą kartą dantų gydytojo kabineto duris praversite be problemų.
