Menu Close

Naujienos

Pirmieji nėštumo požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti

Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas. Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją?

Dažniausi ankstyvieji nėštumo požymiai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.

1. Vėluojančios mėnesinės

Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.

2. Implantacinis kraujavimas ir pilvo maudimas

Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Praėjus keletui dienų nuo lytinių santykių apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdos gleivinę. Tai gali sukelti vieną iš pirmųjų nėštumo simptomų - nežymų kraujavimą ar tepliojimą, taip pat pilvo maudimą, tempimą, ar skausmą. Šis kraujavimas vadinamas implantaciniu kraujavimu. Kai kurios moterys implantacinį kraujavimą ir pilvo skausmą sumaišo su pradėdanciomis mėnesinėms, tačiau dažniausiai kraujavimas būna labai negausus ir trunka trumpiau nei mėnesinės, o skausmas ne toks intensyvus.

Implantacinis kraujavimas

3. Krūtų jautrumas ir pokyčiai

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia krūtų jautrumas. Po apvaisinimo pasikeičia moters hormonų pusiausvyra. Krūtys gali pabrinkti, tapti jautresnės, atrodyti sunkesnės. Speneliai gali tapti jautrūs prisilietimui, kartais skausmingi, gali netgi pasikeisti forma ar kiek patinti. Visa tai reiškia, kad jums gali netikti įprasta liemenėlė. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.

4. Nuovargis ir silpnumas

Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Moteris gali jausti didžiulį nuovargį praėjus savaitei po apvaisinimo. Nuovargį sukelia padidėjęs hormono progesterono kiekis, taip pat padidėjusi kraujo gamyba ir sumažėjęs kraujo spaudimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Staigus nuovargis yra dar vienas nėštumo simptomas, kuris taip pat gali pasireikšti jau pirmą nėštumo savaitę, nes jūsų organizmas, norėdamas pasiruošti kūdikiui, dirba intensyvesniu režimu.

5. Pykinimas ir vėmimas

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Rytinis pykinimas yra vienas žinomiausių nėštumo simptomų. Jį patiria apie 70 procentų besilaukiančiųjų. Rytinis pykinimas pasireiškia dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir sulėtėjusios skrandžio ir žarnyno peristaltikos. Tai bene pats akivaizdžiausias nėštumo simptomas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.

Rytinis pykinimas nėštumo metu

6. Paūmėjusi uoslė ir skonio pokyčiai

Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Metalo skonis: Pirmą kartą pastojusios, daugelis moterų pastebi burnoje keistą, rūgštoką, šiek tiek metalą primenantį skonį. Taip nutinka dėl nėštumo hormono progesterono ir šis reiškinys vadinamas disgeuzija. Tai gali pakeisti moters valgomo maisto ir geriamų gėrimų skonį, tad jeigu to, ką dažniausiai valgote, skonis tampa keistas, žinokite, kodėl taip nutinka.

7. Dažnesnis šlapinimasis

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis). Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis.

8. Nuotaikų kaita ir irzlumas

Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.

9. Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas

Dėl nėštumo hormono progesterono galite jausti pilvo pūtimą, tad jeigu jaučiatės šioje vietoje tarsi ištinusi, labai tikėtina, kad jūs laukiatės! Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas yra vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių.

10. Kiti ankstyvieji požymiai

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje. Gimdos plėtimasis: Vaikeliui augant gimda plečiasi, o tai verčia gimdą spazmuoti. Juntamos giliaus, tęstinio, vis pasikartojančios skausmo bangos. Dauguma moterų šį jausmą prilygina prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis juntamam skausmui. Apvaliojo raiščio įtempimas: Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, gimdai plečiantis šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus, atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris. Virškinimo problemos: Nėštumo metu pakinta hormonų koncentracija, tai sulėtina virškinamojo trakto darbą ir juntamas diskomfortas. Paruošiamieji sąrėmiai arba netikri sąrėmiai yra silpni, nevalingi, neritmiški gimdos susitraukimai. Jie juntami, kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys (ypač besilaukiančios pirmą kartą arba jautresnės) jaučia skausmą. Nugaros apatinės dalies skausmas: Nėštumo metu būdingas apatinės nugaros dalies, juosmens, kryžkaulio srities skausmas, kuris kartais gali būti supainiuojamas su pilvo apačios skausmu. Kraujavimas ar kraujo dėmės: Praėjus maždaug savaitei nuo pastojimo, embrionas įsiskverbia į gimdos sienelę. Tai sukelia nestiprų kraujavimą arba ant jūsų kelnaičių gali atsirasti kraujo dėmių. Embrionui judant galite netgi jausti skrandžio spazmus. Nugaros skausmai: Viso nėštumo metu būsimą mamą gali kankinti nugaros skausmai, nes ji nešioja papildomą svorį, tačiau tas pats simptomas gali būti ir ankstyvas nėštumo požymis. Tas skausmas labai primena pilvo spazmus ar skausmus, kurie jus kankina nėštumo metu. Tai taip pat galima paaiškinti organizmo ruošimusi kūdikio atėjimui. Kojų mėšlungis: Gana įprasta, kad moterį nėštumo metu kankina kojų mėšlungis, o pradinėje stadijoje tai pasireiškia daug stipriau. Tai siejama su mažesniu kalcio kiekiu kraujyje, nes jūs juk nešiojate kūdikį! Galvos skausmas: Jūsų organizme staiga gerokai padaugėja hormonų, o tai ankstyvojoje nėštumo stadijoje gali sukelti galvos skausmą. Jeigu dar esate ir pavargusi, gali atsirasti jautrumas šviesai ir triukšmui. Karštis: Pati galite net nepajausti skirtumo, tačiau galimai mėginant susilaukti kūdikio registravote bazinę kūno temperatūrą. Tai yra kūno temperatūra ramybės būsenoje. Per visą ciklą jūsų kūno temperatūra svyruoja ir jeigu ji 18 dienų ar daugiau yra pakilusi, tai gali reikšti, kad laukiatės. Normali kūno temperatūra yra nuo 35,6 iki 36,6 Celsijaus, o esant ovuliacijai ar nėštumui ji gali būti apie nuo 36,2 iki 37,2. „Jautiesi“ nėščia: Dauguma moterų nėštumo pradžioje pastebi, kad spazmuoja gimda arba skauda vienoje pusėje. Dažniausia tokių spazmų priežastis yra gimdos augimas. Tai normalus skausmas, kurio normalaus nėštumo eigoje galima tikėtis. Žemas libido: Visiškai normalu, jeigu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sumažės jūsų libido. Jūsų krūtys gali būti jautrios, be to, pykinimas ir nuovargis taip pat neskatina seksualinio apetito. Taip pat jūsų partneris gali baimintis užgauti kūdikį, arba kad kūdikis „supras“, kas įvyksta sekso metu. Žinoma, ir viena, ir kita yra netiesa! Dusulys: Ankstyvojoje nėštumo stadijoje, padidėjus progesterono kiekiui organizme, gali padažnėti kvėpavimas, o tai kartais gali priminti dusulį. Taip pat išauga įkvepiamo oro kiekis. Tai gali būti kiek neįprastas pojūtis, tačiau paprastai jis nedaro jokios žalos. Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Gausios makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Praėjus keletui dienų po apvaisinimo gimdos gleivinė pradeda storėti, jos ląstelės augti. Tuo metu besilaukianti moteris gali pastebėti pagausėjusias išskyras iš makšties. Šių išskyrų bus visą nėštumą. Paprastai šios išskyros balkšvos arba bespalvės, skystos ir bekvapės.

Pilvo apačios maudimas nėštumo metu

Kada verta atlikti nėštumo testą?

Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.

Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Ankstyvo nėštumo nustatymo testas – kaip naudoti

Kada kreiptis į gydytoją?

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.- Nustatoma numatoma gimdymo data.- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją?

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Kokie papildai naudingi nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimui, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

Vitaminai nėštumo metu

Nėštumo kalendorius

Ankstyvo nėštumo nustatymo testas – kaip naudoti

tags: #pirmi #nestumo #pozymiai #pilvo #maudimas