1978-aisiais gimė Louise Brown, pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Šios moters gyvenimas iki šiol stebimas tarytum pro didinamąjį stiklą, o pati Louise yra aktyvi pagalbinio apvaisinimo šalininkė. Ji džiaugiasi, kad šis būdas padeda susilaukti atžalų milijonams šeimų visame pasaulyje.
Šiandien, liepos 25-tą, lygiai prieš 45 metus - 1978-aisiais - Didžiojoje Britanijoje gimė Louise Joy Brown. LRT.lt primena, kad Louise tėvai Lesley ir Johnas Brownai devyneius metus bandė pastoti natūraliai, tačiau Lesley susidūrė su užsikimšusių kiaušintakių komplikacijomis. 1977 m. lapkričio 10 d. Louise gimė Oldhamo miesto ligoninėje, Šiaurės Vakarų Anglijoje esančioje Lankašyro grafystėje. Lesley buvo atliktas planuotas cezario pjūvis, kurį atliko gydytojas Johnas Websteris. Nors medicinos srityje tai buvo laikoma stebuklu, konservatyvesnė visuomenės dalis nebuvo nusiteikusi labai palankiai.
Pirmasis pasaulyje "vaikas iš mėgintuvėlio" gimė 1978 metų liepą Didžiojoje Britanijoje. Šis metodas, žinomas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - in vitro fertilization), yra plačiai taikomas pasaulyje jau 15 metų ir iš jo kilo dauguma kitų pagalbinio apvaisinimo metodų.
Dirbtinio apvaisinimo istorija ir raida
XIX a. pabaigoje mokslininkų pradėti eksperimentai reiškė bandymą nuo nevaisingumo pabėgti. 1890 m. Anglijos gydytojas Walteris Heape’as, atlikęs bandymus su daugybe gyvūnų rūšių, pranešė, kad jam pavyko triušio patelei įsodinti embrioną. Panašų in vitro metodą su triušio patelėmis išbandęs amerikiečių mokslininkas Gregory G. Pincusas 1934 m. pranešė viltingą žinią, kad žinduolių (tikėtina, ir žmonių) kiaušinėliai mėgintuvėlyje gali normaliai vystytis.
Pirmąjį sėkmingo in vitro metodo taikymo įrodymą 1959 m. pateikė kinų biologas Min Chueh Changas. Jam pirmajam pavyko mėgintuvėlyje apvaisintą žinduolio (triušės) kiaušinėlį įsodinti patelei ir ji atsivedė triušiukų vadą. 1973 m. australai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas paskelbė apie pirmąjį dirbtinai apvaisintos moters nėštumą, tačiau po kelių dienų mokslininkams teko pranešti apie persileidimą. 1976 m. po dirbtinio apvaisinimo pastojo britų Patricko Steptoe ir Roberto Edwardso pacientė. Nesėkmė ištiko ir šį kartą - nėštumas buvo negimdinis. Po metų šie mokslininkai mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušialąstę sėkmingai įsodino į gimdą, ir 1978 m. liepos 26 d. Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis, vardu Louise.
Dirbtinio apvaisinimo procedūra laikoma sėkminga, kai fiksuojamas klinikinis nėštumas. Šį gydymo metodą išradęs fiziologas Robertas G. Edwardsas 2010 m. už nuopelnus medicinos ir fiziologijos srityje buvo apdovanotas Nobelio premija.
Pagalbinio apvaisinimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje
Pagalbiniai apvaisinimo būdai - tai terminas, apimantis visus metodus, kuriais padedama pastoti dirbtiniu būdu. Viena naujausių procedūrų yra ta, kai embrionai įsodinami į moters gimdą. Praėjusiais metais šia procedūra Vaisingumo klinikoje pasinaudojo keturios pacientės. Specialistų teigimu, užšaldyti skirti embrionai išsivysto apvaisinus mėgintuvėlyje moters kiaušialąstes.
Į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą per metus kreipiasi apie 400 porų, turinčių vaisingumo sutrikimo problemų, bei apie 120 šeimų, kurioms reikalingos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos ir prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje esantis pirmasis Kauno regione Reprodukcinės medicinos centras veikia jau metus. Nuo darbo pradžios atliktos 78 pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių nėštumas diagnozuotas 25 kartus. Laukiama 8 procedūrų rezultatų.
Pasak Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. Eglės Drejerienės, su sutrikusiu vaisingumu susiduria kas šešta lietuvių pora, o tai atitinka išsivysčiusių Europos šalių vidurkį. Nevaisingumą gali lemti tiek moterų, tiek vyrų sveikatos sutrikimai, vyresnis sutuoktinių amžius.
Kaip atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros?
Embriologo užduotis - laboratorijoje atkartoti tai, kas natūraliai vyksta gamtoje. Pagalbinio apvaisinimo sėkmę lemia daug veiksnių: labai svarbi moteriškų ir vyriškų lytinių ląstelių kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius, svarbu pacientų gretutinės ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui, daug lemia ir sėkminga pacientėms atliekama kiaušidžių stimuliacija.
Iš pradžių pacientei subalansuojamas kiaušidžių skatinimo protokolas, tuo metu moters organizme subrandinama daugiau kiaušialąsčių, dalis kurių, atlikus tikslias procedūras, atkeliauja į laboratoriją. Laboratorijoje apvaisinimas atliekamas dviem būdais. Klasikinis - tam tikra spermatozoidų koncentracija įdedama į indelį, kuriame laikomos kiaušialąstės. Kitas būdas - metodiškai sudėtingesnis. Embriologas adatos pagalba pasiima vieną spermatozoidą ir jį įdeda į kiaušialąstę. Tai dažniausiai taikomas metodas, kai nustatomas nepakankamas spermatozoidų kiekis.
Tolimesnės procedūros nesiskiria: apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuose. Dirbtiniai embrionai implantacijos į moters gimdą stadiją pasiekia 5-6 dieną. Tai maksimalus terminas. Embrionai, pasiekę šią stadiją - stipriausi. Implantuojame dažniausiai vieną, kiti gali būti užšaldomi.
Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė sako, kad teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas labai svarbi komanda ir akušerės vaidmuo joje. „Mes, akušerės, esame visada šalia pacientų ir stengiamės užtikrinti viso proceso sklandumą. Kiekviename žingsnyje lydime pacientus, teikiame informaciją ir sprendžiame kylančius klausimus.“
Louise Brown - gyvenimas po istorinio gimimo
Pati Louise gyvena Bristolyje kartu su savo sutuoktiniu Wesley Mullinderiu. 2013 metų rugpjūtį pora susilaukė antro sūnaus Aideno. Jos sesuo Natalie, kuri tapo pirma po dirbtinio apvaisinimo gimusiu žmogumi, susilaukusi savo kūdikio, tą patį mėnesį pagimdė jau ketvirtą vaiką, sūnų Aeroną. Taigi, dviejų sesių šeimoje auga šeši vaikai.
Tėvams visą gyvenimą teko atlaikyti milžinišką visuomenės bei žiniasklaidos dėmesį. L. Brown tvirtina, kad šis didelis mokslo laimėjimas suteikė gyvenimą ne tik jai ir jos seseriai, bet ir jų vaikams. „Nežinau, kas būtų nutikę mamai ir tėčiui, jeigu tai nebūtų pavykę. Gaila, kad jie nepamatė jauniausiųjų savo anūkų - Aerono ir Aideno. Galimybė prižiūrėti anūkus mamai daug ką reiškė. Vaikaičiai ir didelė šeima buvo dalis jos pirminio plano”, - teigia Louise.
Louise Brown su seserimi. Abi gimusios po IVF procedūros, moterys savo vaikų susilaukė natūraliu būdu. Vida Press
Abi seserys savų vaikų susilaukė natūraliu būdu, tačiau Louise neslepia, kad jeigu tai nebūtų pavykę, ji būtų ryžusis dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai. „Kadangi ne visiems tai pavyksta, darai tai, ką turi padaryti”, - sakė moteris.
Pasaulyje gyvena daugiau nei 8 mln. žmonių, gimusių po pagalbinio apvaisinimo. Dalis jų jau turi savo vaikų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse gimsta apie 2-4 proc. vaikų po pagalbinio apvaisinimo.
tags: #pirmasis #kudikis #megintuvelyje
