Kiekviena moteris turi teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti, ar nutraukti nėštumą.
Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės.
Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Ne visais atvejais nėštumas yra pageidaujamas. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau.
Nėštumo nutraukimo būdai Lietuvoje
Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas atliekamas vakuuminės aspiracijos būdu (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas), kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnis, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas 2023 m. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą.
Chirurginio aborto procedūra ir priežiūra
Gydytojas papasakoja apie operacijos eigą, savijautą po jos, supažindina su galimomis rizikomis. Aborto trukmė, sudėtingumas ir moters fizinė savijauta po jo labai priklauso nuo nėštumo trukmės, t.y. kuo nėštumas ankstyvesnis, tuo abortas greitesnis ir paprastesnis.
Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn.
Sutikimas nėštumo nutraukimui
Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. tokio sutikimo nereikia.
Finansiniai aspektai
Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis. Kai kurių klinikų kainoraščiuose nurodyta, kad kuo didesnio gestacinio amžiaus nėštumas, tuo brangiau operacija kainuos (pavyzdžiui, 5 sav. nėštumo nutraukimas kainuoja 250 Eur, o 10 sav. - jau 500 Eur).
| Nėštumo trukmė | Kaina (Eur) |
|---|---|
| Iki 6 savaičių | Nuo 250 |
| 10 savaičių | Apie 500 |
Galimos komplikacijos
Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas apsieina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai, nesutrikdo jos reprodukcinės funkcijos. Tačiau pasitaiko ir komplikacijų:
- Ne visiškai atliktas abortas (pasitaiko maždaug 2 proc. atvejų). Ši komplikacija pasireiškia gimdoje likus gleivinės gabalėliui ar vaisiaus audinių.
- Infekcijos. Infekcijos tikimybė - mažesnė nei 1 proc.
- Nesėkmingai atliktas abortas. Maždaug 0,2 proc. atvejų nėštumas nėra nutraukiamas ir tęsiasi toliau, tačiau tai dažniausia atsitinka abortą atliekant iki 6-osios nėštumo savaitės.
- Gimdos sienelės perforacija (prakiurimas).
- Kraujavimas iki 3 mėn. po operacijos.
Vaistinis nėštumo nutraukimas
Vaistinis nėštumo nutraukimas - mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo nutraukimui moters pageidavimu. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. 6 d.) nėštumą.
Vaistinio nėštumo nutraukimo procedūros eiga
Pirmiausiai, gydytoja atlieka apžiūrą. Patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Po to gydytoja su moterimi išsamiai aptaria informaciją, susijusią tiek bendrai su nėštumo nutraukimo procedūromis, tiek su vaistiniu nėštumo nutraukimu, nėštumo vystymųsi ir nėštumo planavimu ateityje.
Vaistas, kuris blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi - receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Negalima gerti greipfruto sulčių ir valgyti greipfruto vaisių paskirtų vaistų vartojimo metu, nes šis vaisius mažina vaistinio preparato įsisavinimą organizme. Išvėmus vaistą per 1 val. reikia kreiptis į gydytoją.
Kitas vaistas suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas trunka nuo dviejų iki kelių valandų ir žymiai susilpnėja, kai vaisius ir nėštumo audiniai pasišalina iš gimdos. Praėjus vienai - dviem paroms nuo šio vaisto naudojimo kraujavimas labai susilpnėja ir paprastai lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar, retesniais atvejais, ir ilgiau.
Šalutiniai vaistinio aborto reiškiniai
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kas trečiai - aštuntai moteriai pasireiškia viduriavimas, 14,0 proc. - pilvo skausmai, 3,2 proc. - pykinimas, 2,9 proc. - pilvo pūtimas ir 2,4 proc. - galvos skausmas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, gimdos uždegimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Nukraujavimas, kai <0,5 proc. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nesukelia rimtesnio pavojaus sveikatai, tačiau, jeigu jie užsitęsia ilgiau nei 24 val. arba moteriai atrodo, kad per gausiai ir (arba) per ilgai kraujuoja, reikia kreiptis į gydytoją.
Reikia papildomos vaistų dozės, jei Misoprostol nesuvartojamas pagal rekomendacijas arba kraujavimas neprasideda per 24 val. Pirmu atveju, kai nėštumas nenutrūksta, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Medicininis abortas MSI Australijoje
Asmeninė patirtis: pirmo nėštumo nutraukimas
„Ne vieną sunkų sprendimą yra tekę gyvenime priimti, bet, turbūt, pats skausmingiausias ir tas, apie kurį aš esu mažiausiai kalbėjusi - pirmo nėštumo nutraukimas. Man atrodo, kad tai yra sprendimas, kurį teko priimti ne vienai moteriai ir tai tema, apie kurią dar mažai kalbama. Tai įvyko seniai, prieš maždaug 18-19 metų. Buvau tada antro kurso studentė. Ir tai tikrai buvo įvykis, po kurio mano pasaulėvokoje po truputį viskas pradėjo labai stipriai keistis…“ - dalinasi Vitalija.
„Greičiausiai todėl, kad labai bijojau. Man buvo labai gėda. Maniau, jog neturėsiu jokio palaikymo, jeigu būsiu nėščia studentė ir netekėjusi. Galvojau, kad visuomenė mane pasmerks. Netikėjau, kad mano pasirinkimas - ar vienas, ar kitas, bus palaikomas ir priimamas. Man atrodė, kad ta situacija, kurioje aš atsidūriau - neplanuotas pastojimas - yra be išeities, tiksliau, kad visos išeitys yra blogos ir tada renkuosi mažiausią iš visų blogybių. Tą, kuri yra mažiausiai matoma aplinkai ir turėtų mažiausios įtakos mano gyvenimo kokybei.“
„Taip pat mano viena draugė ir tokia vyresnė moteris, kurią vadinau savo patikėtine. Jos patarimas buvo vienareikšmiškas: „tas nėštumas, tas vaikas sugadins tau gyvenimą. Turėsi nutraukti studijas, bet viskas yra labai lengvai sutvarkoma!“ Ir būtent šis „lengvai sutvarkoma“ man pasirodė gan patraukli išeitis. Šiandien galvoju, kad priimant gyvenime bet kokius sprendimus yra labai svarbu domėtis ir susirinkti kuo daugiau informacijos apie viską. Kas būtų, jeigu pasirinkčiau taip? O kas būtų, jeigu taip? Kad neatsidurti situacijoje, kai rodosi, jog pasirinktas kelias - vienintelis ir pats teisingiausias, o apie visus kitus nereikia nieko žinoti. Taigi aš kitų galimybių neapsvarsčiau, nes visas atmečiau bijodama gėdos ir kad reikės išeiti iš savo komforto zonos.“
„Vaiko tėtis iš tikrųjų norėjo prisiimti atsakomybę - aš nenorėjau. Neketinau sieti savo gyvenimo su tuo vyru. Tuo metu man atrodė, kad jeigu pastojau, esu nėščia ir gimdau kūdikį, privalau už jo ištekėti. O daryti to aš tikrai nenorėjau ir nesirengiau. Dar svarbu tai, kad ir mano mama, ir močiutė tekėjo besilaukdamos - tarsi savotiška giminės „tradicija“. Taigi aš, kaip savo tėvų vestuvių priežastis, labai giliai viduje išgyvenau tą jausmą, nes aiškiai suvokiau, kad jeigu manęs nebūtų buvę, jiems nebūtų reikėję gyventi kartu nedarnioje šeimoje. Būdama vaikas, aš nejaučiau džiaugsmo, kad augu tokioje šeimoje ir kad esu tai, kas šiuos du žmones susiejo. Aš kaip tik išgyvenau didžiulį kaltės jausmą. Ir man rodėsi, kad aš kartoju tą patį užburtą ratą ir jei pagimdysiu vaikelį, jis jausis taip pat blogai. Žodžiu, viduje siautė didelis chaosas.“
„Jis reagavo skausmingai. Ir aš po nėštumo nutraukimo ilgą laiką intensyviai galvojau apie tėvo teises. Mes turime dvi tokias visuomenėje aiškias stovyklas, kur vienoje pusėje labai daug kalbama apie moters teisę į savo kūną ir kad mes tik vienos čia viską sprendžiame, o kitoje pusėje yra tie, kurie sako, kad abortas yra nuodėmė ir jo negalima net svarstyti. Visgi kiekviena situacija yra unikali ir visada reikia ieškoti sprendimo, kuris geriausias būtent tau pačiam. Bet nei vienoje, nei kitoje pusėje nėra tiek daug kalbama apie tėvo teisę! Taip, aš esu ta, kuri nešioja kūdikį, bet vaisius juk yra mūsų abiejų. Ir kokia tuomet galėtų būti išeitis, jeigu gerbiu vyro norą susilaukti vaiko? Jeigu nenoriu gimdyti - tai yra mano sprendimas, nes būtent aš išnešioju kūdikį, kita vertus - vyras yra to vaikelio tėtis ir dar prisiima atsakomybę. Tačiau tokioje situacijoje jis tarsi nebetenka jokios galios. Ir belieka tik susitaikyti su moters sprendimu.“
„Mes išlaikėm draugiškus santykius ir kartais dar susitinkam, pasikalbam. Galiausiai jis susitaikė ir priėmė mano sprendimą, o ką kita jis galėjo padaryti.. Gal labiau nepyko, o jautė nuoskaudą. Man ilgą laiką buvo toks vidinis kaltės jausmas: o jeigu jis daugiau negalės turėti vaikų? Jeigu susiklosto gyvenimo aplinkybės taip, kad jis daugiau netampa tėčiu? Aš aiškiai suprantu, kad tai yra padariniai, su kuriais tiesiog reikia susitaikyti. Jeigu būčiau gimdžiusi - būtų kiti padariniai. Dabar aš turiu tokius padarinius, kokius turiu ir su jais reikia išmokti gyventi, nesmerkti savęs, nekaltinti, nesigėdinti. Mes visi padarome vienokių ar kitokių sprendimų ir kartais labai skaudžių, bet svarbu yra ne tai, kad aš suklystu, o tai, ko aš iš to pasimokau, ką gaunu, kaip galiu tą patirtį įprasminti.“
„Atsakomybės. Išmokė į save žiūrėti giliau, atidžiau, paklausti, ko iš tikrųjų pati noriu. Ir jeigu tą klausimą - nuoširdų ir atvirą - būčiau uždavusi sau tada, tikrai būčiau pasakiusi, kad noriu palaikymo! Noriu supratingumo, noriu jaustis saugi ir tik tuomet priimti kokį nors sprendimą. O aš nuoširdžiai maniau, kad tai yra neįmanoma.“
„Stengiausi nejausti nieko ir negalvoti. Niekas manęs per daug neklausinėjo. Buvo iš tikrųjų labai paprasta procedūra, tačiau viskas prasidėjo jau po to! Kai atsibudau po narkozės, staiga į galvą atėjo klausimas - „tai kas visgi čia įvyko?“ Dar ilgai šitas klausimas manęs nepaliko. Gerai pamenu, kai jau laukiausi antro vaiko, grįžau į gimtinę ir su vyresniuoju vaiku išėjau pasivaikščioti. Netrukus prie manęs priėjo mokyklos laikų pažįstama ir sako: „Tu gimdai antrą vaiką? Aš tai ne! Kai tik pastoju - iškart važiuoju ir pasidarau valymą“. Ir aš supratau, kad tai, ką buvau girdėjusi apie požiūrį į abortą tarybiniais laikais, kaip į savotišką kontracepcijos priemonę - yra tiesa, ir kad tai vis dar galioja tam tikrame sluoksnyje, tarp kai kurių žmonių. To meto statistika rodo, kad esama moterų, pasidariusių 15 abortų, tačiau niekas per daug nesigilino, nes joms buvo atlikta paprasčiausia medicininė procedūra. Man tai nebuvo tik medicininė procedūra. Nors ėjau atlikti jos kaip paprastos procedūros, išėjau jau visiškai kitu žmogumi.“
„Iš tiesų esu labai dėkinga savo psichikai, kad vis ieškau gyvenime teigiamų pusių net sunkiausiose situacijose. Aš pradėjau lėtai ir po truputį tyrinėti save. Skaičiau daug įvairios medžiagos, knygų, rinkau duomenis, bandžiau persidėlioti savo vidinį pasaulį iš naujo. Svarsčiau, kas yra gyvybė, vyro ir moters santykiai, kas yra seksualumas, ką reiškia intervencija į kūną, kai sąmonė miega, bet fizinis kūnas viską patiria ir prisimena - net ir tai, kad buvau nėščia. Pradėjau sekti savo sapnus. Žinai, mes turėjome tradiciją per Vėlines grįžti pas tėvus namo ir eiti į kapines degti žvakučių. Būtent tais metais aš aiškiai suvokiau, kad kapinėse meldžiuosi ne už gimines, o už tą negimusį vaikutį. Nors įstatymiškai jis net nebuvo vaikas, o tiesiog ląstelių kamuolys. Aš impulsyviai pajaučiau, jog dabar degu žvakę už vaikelį, kuris neatėjo į šį pasaulį, bet kažkokiu būdu egzistuoja mano gyvenime. Tuomet prasidėjo mintys - berniukas ar mergaitė būtų. Kokį vardą būčiau davusi.. Auga draugių vaikai ir aš imu skaičiuoti metus, kiek dabar maniškiui būtų. Tai ir yra tas potrauminis procesas, kuris vienų išgyvenamas labiau sąmoningai, kitų mažiau. Kai kurios moterys užsiblokuoja ir sako, kad nieko neįvyko - abortas nieko nepakeitė gyvenime, o kitos kaip tik pradeda žiauriai save kaltinti.“
„Aš jaučiau kaltę ir jaučiau ją dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia jaučiausi kalta, kad pastojau netekėjusi. Nors turėjau daug informacijos apie lytinį gyvenimą, nesu tikra, ar visa tai buvo adekvatu. Suvokimas, kas yra vaikas, kas yra atsakomybė prieš jį - man nebuvo aiškus. Galų gale klausimo, kada iš tikrųjų prasideda gyvybė ir kada vaikas tampa vaiku aš niekada sau nebuvau uždavusi. Tiesiog turėjau galvoje tą įstatymišką požiūrį, kad kol jis negimė, tol nėra vaikas. Todėl ilgainiui pradėjau klausti savęs - tai ar aš trijų vaikų mama ar visgi keturių?.. Ir ilgą laikąjaučiausi esanti keturių vaikų mama. Dabar sakau, jog esu trijų vaikų mama, kuriuos auginu ir esu turėjusi vieną nėštumo nutraukimą. Tas vaikas neužaugo, nes neturėjo galimybės tapti tikru vaiku. Aš už tai atsakinga.“
„Aš nuoširdžiai bijau, kad mane pasmerks. Vis dar esu ta 20-metė, kuri bijojo, kad ją pasmerks už nėštumą arba už abortą lygiai taip pat. Bet kokiu atveju tai, kad aš pastojau, ar kad pasidariau abortą man buvo vienodai verta pasmerkimo. Iki šiol manyje vis dar gyvena mergina, kuri bijo tapti Veronika. Tačiau aš galiu ją tik stebėti, palaikyti ir priimti. Labai noriu palinkėti kitoms moterims ir vyrams, kurie išgyveno panašią situaciją - ieškoti pagalbos, kalbėtis su psichologais arba su dvasininkais - kas artimiau širdžiai, nes priimti yra būtina. Atstumti, nesigilinti, pasmerkti, užklijuoti etiketę yra labai paprasta. Bet suprasti ir priimti - sunki užduotis. Kad išeitum iš kaltės būsenos labai svarbu pirmiausia atleisti sau. Aš tai padariau tada, kai galutinai išgyvenau šį jausmą. Leidimas sau išgedėti - dar vienas svarbus dalykas. Kažkuriuo metu net kalbėdavosi su tuo vaikeliu, prašydavau jo atleidimo ir supratau, kad iš tikrųjų joks vaikas turbūt nesmerktų mamos. Kad tas atleidimas yra duodamas.“
„Aš jaučiuosi. Aš tikrai jaučiuosi išrišusi, išsivaliusi, bet tai buvo ilgas procesas ir jis vyko drauge su kiekvienu mano nauju nėštumu. Tarsi naujas kažkoks sluoksnis atsiverdavo. Buvo daug baimių, kad išvis negalėsiu pastoti - gal persekios mane „žudikės prakeikimas“. Nes, visgi, reikia labai atsargiai rinktis literatūrą, kuri skirta abortą patyrusioms moterims. Nes kai kuriose knygose eskaluojamas smerktinas požiūris į tokias moteris, gąsdinama amžinomis nuodėmėmis ir panašiai.“
„Tiesiog, aš negalėjau pakeisti kito žmogaus. O jis negalėjo pakeisti manęs. Mes tikrai nuoširdžiai stengėmės išsaugoti šeimą, bet nepavyko. Tai yra dar vienas mano gyvenimo lūžis, kuris yra ne ką mažiau skausmingas, negu abortas. Nes skyrybos jau liečia ne tik tave ar antrą pusę, bet ir vaikus. O tai man, kaip mamai, buvo išties didžiulis išbandymas. Bet jeigu aš esu nelaiminga santykiuose, tai ir tas vyras šalia bus nelaimingas. O tada nelaiminga bus ir visa šeima.“
„Taip. Tikrai taip! Ta laimė kainavo daug, bet kaip moteris, kaip mama - aš esu laiminga. Aš niekam niekada nelinkėčiau eiti per tuos patyrimus, per kuriuos aš praėjau, bet jeigu jau taip nutiko - tiesiog reikia sugebėti iš to pasimokyti kuo daugiau. Ir gailėtis dėl savo lūžių yra beprasmiška, nes jie jau buvo. Ir jie visi mano.“
